Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „ML Kapitalas” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ML Kapitalas” ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties vykdymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti 8651,50 Lt skolą už suteiktą paslaugą ir 4153 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2011-02-09 šalys sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo vykdyti pirkėjų paiešką atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam Žaliųjų ežerų g. 3-61, Vilniuje, parduoti, o atsakovė įsipareigojo sumokėti paslaugos tiekėjui už tarpininkavimo paslaugą ir suteikti išimtines buto perleidimo organizavimo teises ieškovei. Teigė, kad tinkamai vykdė sutartį, tačiau 2011-03-10 atsakovės prašymu sutartis buvo nutraukta. Nurodė, kad atsakovė, neinformavusi ieškovo, sudarė su ieškovo surastos potencialios pirkėjos I. L. tėvais buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo teigimu, tarpininkavimo sutartis buvo įvykdyta, o atsakovei atsiradusi pareiga sumokėti už tarpininkavimo paslaugas. Pažymėjo, kad ir nutraukus Sutartį, dar 12 mėnesių tarpininkavimo paslauga šalių susitarimu laikoma suteikta ieškovo, kai atsakovė sudaro pagrindinę objekto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovo surastu pirkėju ar jo giminaičiais.

Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutartį nutraukė dėl to, kad paslaugos jai buvo teikiamos tik iš dalies. Sudarant sutartį, ieškovo atstovei - brokerei J. K. buvo paaiškinta, kad skubiai reikalingos tarpininkavimo paslaugos atsakovės naujos gyvenamosios patalpos paieškai ir įsigijimui, o suradusi naują butą sau, atsakovė parduoda turimą butą Žaliųjų ežerų g. Teigė, kad šis prašymas buvo ignoruojamas, todėl ji nutraukė sutartį, nes ji neatitikusi jos lūkesčių. Nurodė, kad 2011 m. vasarą pati pradėjusi vykdyti buto pardavimą ir naujo buto įsigijimą. Pažymėjo, kad šalių sudaryta sutartis priskiriama prie vartojimo sutarčių ir ji dėl informacijos, patirties, laiko stokos ir dėl kitų aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su paslaugų teikėju. Atkreipė dėmesį, kad sutarties 7.1 ir 7.2 p. išdėstytos sąlygos yra nesąžiningos jos, kaip vartotojos, atžvilgiu. Teigė, kad ieškovės patirti nuostoliai dėl sutarties nutraukimo nėra didesni už atsakovės sumokėtą 363 Lt dydžio administravimo mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-28 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad tarp šalių sudaryta tarpininkavimo sutartis atitinka vartojimo sutarties sampratą ir todėl jai taikė CK 6.188 str. numatytus sąžiningumo kriterijus. Nurodė, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Nustatė, kad iki sutarties pasirašymo atsakovei buvo išsiųstas sutarties tekstas susipažinti, o pasirašant sutartį buvo išbrauktas 8.8 punktas, kuriame kalbama apie objekto ar jo dalies mainus į kitą turtą už papildomą atlyginimą. Taip pat nustatė, kad atsakovės ketinimas sudarant šią sutartį, buvo jos turimo buto pardavimas ir sau tinkamo kito buto pirkimas. Byloje esančio šalių susirašinėjimo pagrindu teismas sprendė, kad sutartis buvo nutraukta neradus butų keitimui tinkamo varianto. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovės buto pardavimas buvo skelbiamas ir po sutarties nutraukimo, todėl sprendė, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo atsakovės buto pardavimą prilyginti buto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovo surastu pirkėju sudarymui. Atkreipė dėmesį, kad Sutarties 7.1 ir 7.2 p. nuostatos ne tik nebuvo individualiai aptartos su atsakove, bet ir leidžia pripažinti paslaugos atlikimą ir tada, kai pirkėjas pasirašo informacijos suteikimo aktą arba klientas atsisako pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį su paslaugos teikėjo surastu pirkėju šioje sutartyje suderintomis sąlygomis. Konstatavo, kad ieškovas nesurado ir nepateikė atsakovei pirkti tinkamo buto ir tik todėl atsakovė negalėjo pasinaudoti teikiama paslauga ir parduoti savo turimo buto siūlomiems pirkėjams, todėl minėti sutarties punktai, neatitinka CK 6.188 str. 2 d. 16 p. numatytų sąžiningumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad pagrindo tenkinti ieškinį nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad visos sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos ir išaiškintos atsakovei, tuo tarpu atsakovė nepaneigė, kad sutarties projektas buvo iš anksto jai nusiųstas ir su ja aptartas. Tai patvirtina įrašas Sutartyje, kuriuo buvo pakeistas sutarties 8.8. p., kas įrodo, kad atsakovė galėjo ir darė įtaką sutarties sąlygų parengimui, todėl sutarties sąlygos, anot apelianto, nėra ir negali būti laikomos nesąžiningomis. Nesutiko su pirmos instancijos teismo išvada, kad sutarties sąlygų nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad leidžia pripažinti sutarties atlikimą ir tada, kai pirkėjas pasirašo informacijos suteikimo aktą arba klientas atsisako pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį su paslaugos tiekėjo surastu pirkėju šioje sutartyje suderintomis sąlygomis, nes įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų tiekėjui net ir tuo atveju, kai šie nevykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo. Pažymi, kad pagal Sutartį paslauga laikytina suteikta remiantis sutarties 7.2. p. Nurodo, kad sutartyje nėra nuostatos, kuri įpareigotų vartotoją vykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie nevykdo savųjų arba nevisiškai juos vykdo. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į atsakovei suteiktų paslaugų pobūdį (tarpininkavimas nekilnojamojo turto rinkoje), sutarties sudarymo aplinkybes, paslaugų teikimo sąlygas, laikytina, kad sutarties 7.1-7.2 p. nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros ar vartotojo teisių ir interesų. Pažymi, kad sutarties 7.2 p. sąlyga apibūdina sutarties dalyką, paslaugos ir kainos atitikimą ir yra išreikšta lingvistiškai aiškiai bei nedviprasmiškai, todėl tokios sutarties sąlygos pagal CK 6.188 str. apskirtai neturėtų būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu. Nurodo kasacinio teismo praktiką, kurioje teismas išaiškino, kad kliento su tarpininko surastu pirkėju savarankiškai sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis nelaikytina tarpininkavimo sutarties nutraukimu, o atvirkščiai – jos įvykdymu, su iš to kylančia pasekme – sumokėti už suteiktas paslaugas (LAT 2009-03-20 nutartis c.b. Nr.3k-3-99/2009). Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad netinkamai vykdė sutartį. Teigia, kad sutarties dalyku buvo atsakovės buto pirkėjo paieška, o ne buto atsakovei paieška. Taip pat teigia, jog per sutarties galiojimo laikotarpį, t.y. per vieną mėnesį, surasti butą, kuris būtų pilnai atitikęs atsakovės nurodytus paieškos kriterijus buvo beveik neįmanoma, tačiau buvo dedamos pastangos tokio buto paieškai, nors apeliantas tokios pareigos neturėjo ir tai nebuvo sudėtinė sutarties įvykdymo sąlyga. Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovės buto pardavimas nebuvo ieškovo darbo rezultatas. Priešingai, byloje nepaneigta aplinkybė, kad butas buvo parduotas I. L. tėvams, tuo tarpu pastaroji yra pasirašiusi informacijos suteikimo aktą sutarties galiojimo metu, o jos tėvai nupirko atsakovės butą nepraėjus 12 mėnesių nuo sutarties pasibaigimo, todėl konstatuotina, kad sudaryta atsakovės buto pirkimo – pardavimo sutartis yra apelianto darbo rezultatas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė pirkėją butui būtų suradusi pati.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-28 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad į Sutartį buvo įrašytos neaptartos sąlygos, t.y. pasinaudodamas atsakovės pageidavimo surasti butą pirkimui neįrašymu į sutartį, apeliantas įrodinėja savo neva tinkamą paslaugų teikimą. Atsakovės teigimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino sutarties 7.1 p. nesąžiningu vartotojo atžvilgiu. Pažymi, kad sutartyje nėra jokių sąlygų dėl netinkamos kokybės paslaugos teikimo teisinių pasekmių. Nurodė, kad apeliantas paslaugas teikė ne taip, kaip nurodė atsakovė, todėl už netinkamą vartojimo sutarties vykdymą negalima reikalauti atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas nesiūlė pirkti atsakovės buto butą nupirkusiems asmenims nei iki pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo 2012-03-10, nei iki sutarties pabaigos datos – 2012-04-11. Pažymi, kad individualiai sutarties sąlygos nebuvo aptartos, buvo pasirašyta standartinė sutartis, naudojama apelianto versle, tuo tarpu į vartotojo interesus ir pageidavimus nebuvo atsižvelgta. Atkreipia dėmesį, kad pirkimo – pardavimo sutarties kaina buvo 120 00 Lt, todėl apelianto nurodytos sumos paskaičiavimas neatitinka sutarties 8.1. p.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas reglamentuojančias šalių sutarties nuostatų aiškinimą; absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl tarpininkavimo sutarties sudarymo bei jos sąlygų sąžiningumo. Pagal bylos medžiagą atsakovė kreipėsi į ieškovą, nes jai skubiai buvo reikalingos tarpininkavimo paslaugos jos naujos gyvenamosios patalpos paieškai ir įsigijimui, bei savo buto pardavimui; lėšas, gautas už buto pardavimą, ji planavo investuoti į naujo buto pirkimą, todėl ieškovei buvo svarbų susirasti perkamą butą ir tik po to parduoti savo butą. Atsakovė prašė tai įtraukti į tarpininkavimo sutarties sąlygas, tačiau jai buvo paaiškinta, kad įmonė tokių sąlygų į sutartį niekada neįtraukia, bei pažadėta, jog perkamo buto paieškos vyks lygiagrečiai.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliaciniame skunde apeliantas nepaneigė, kad jų teisinių santykių dalykas buvo ne tik atsakovės buto pardavimas, bet ir perkamo buto paiešką; apeliantas net įrodinėjo, kad vykdė įsipareigojimus dėl perkamo buto paieškos. Byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais duomenimis atsakovė nerimavo dėl buto paieškos, apeliantas ją ramino, teigė, kad perkamo buto paieška vyksta, siūlė sustabdyti atsakovės buto pardavimą ir tęsti buto paieškas atsakovei įsigyti, o vėliau pratęsti tarpininkavimo dėl buto pardavimo sutartį, tačiau konkrečių pasiūlymų neteikė. Tačiau dėl neaiškių priežasčių šalių tarpininkavimo sutartyje ieškovo įsipareigojimai dėl perkamo buto paieškos nebuvo paminėti, nors atsakovė atskleidė apeliantui sutarties tikslus ir savo lūkesčius. 2011-03-10 atsakovė nutraukė sutartį dėl to, jog paslaugos buvo tiekiamos tik iš dalies, perkamas butas paieškomas nebuvo. Tokios bylos aplinkybės patvirtina, kad šalių tarpininkavimo sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, atsakovė pasirašė standartinį, ieškovo parengtą sutarties tekstą, nors realai šalių teisiniai santykiai buvo platesni. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių - tarpininkavimo paslaugos teikėjos – bendrovės „ML Kapitalas“ ir atsakovės D. M. sutartis yra vartojimo sutartis, kuriai taikomi sąžiningumo kriterijai (CK 6.188 str.). Sprendžiama, kad ieškovas prisiėmė ne tik rašytinėje sutartyje numatytus įsipareigojimus surasti pirkėją atsakovės butui, bet ir prisiėmė įsipareigojimus surasti atsakovei perkamą butą. Esant tokioms bylos aplinkybėms pagal tarpininkavimo sutarties sąlygas atsakovė (paslaugos vartotoja) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su paslaugos tiekėju, o sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose išdėstytos sąlygos yra nesąžiningos, nes įpareigoja vartotoją įvykdyti visus išpareigojimus paslaugų tiekėjui net ir tuo atveju, kai jis neįvykdo savųjų dėl perkamo buto paieškos. Apeliacinio skundo argumentas, kad paminėtos sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos, nes atsakovei buvo pateiktas standartinės sutarties tekstas ir buvo suteiktas laikas susipažinti su sutarties sąlygomis, per kurį ji galėjo pateikti savo pasiūlymus dėl sutarties sąlygų, atmetamas. Pagal bylos medžiagą atsakovė siekė įtvirtinti sutartyje ieškovo įsipareigojimus ieškoti jai perkamą butą, tačiau toks svarbus atsakovei pasiūlymas nebuvo priimtas. Apeliantas motyvuoja, jog sprendžiant ar sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje numatytų prekių ar paslaugų prigimtį bei visas sutarties buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybės ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kuriuos ji priklauso, sąlyga, tačiau pats ignoruoja aplinkybę, jog tikrieji šalių teisiniai santykiai buvo platesnio turinio, nei nurodyta tarpininkavimo sutartyje. Taigi tai, jog tarpininkavimo sutarties 7.1 ir 7.2 punktų sąlygos lingvistiškai išreikštos aiškiai ir suprantamai, nepaneigia jų nesąžiningumo.

Dėl analogiškų motyvų atmetamas apeliacinio skundo argumentas apie tarpininkavimo sutartis atitikimą šalių interesų pusiausvyrai, nes už suteiktas paslaugas turi būti mokamas šalių sulygtas atlyginimas (CK 6.721 str. 1 d.) Apeliantas teigia, jog ieškovas savo darbo bei indėlio dėka surado atsakovės buto pirkėją ir su šiuo ieškovo surastu pirkėju atsakovė sudaro buto perleidimo sutartį, t.y. atsakovė pasinaudojo ieškovo darbo rezultatu bei įdirbiu, neįdėdama jokių pastangų, t.y. veikė nesąžiningai. Tačiau atsakovės tikslas buvo susirasti naują butą ir jį įsigyti už lėšas, gautas pardavus savo butą; ieškovas nepateikė įrodymų, jog butų suradęs atsakovei perkamą butą, todėl bendrame šalių teisinių santykių kontekste vien pirkėjo suradimas negali būti laikomas tinkamu sutartinių įsipareigojimų įvykdymu; atsakovė negalėjo parduoti butą, kol nebus surastas perkamas butas, apie ką ji kelis kartus informavo ieškovą elektroniniais laiškais.

Apeliantas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2009 m. kovo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009 išaiškinimais, nes Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių: kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje paslaugos tiekėjas nebuvo įsipareigojęs dar ir surasti perkamą butą, t.y. bylų ratio decidendi iš esmės skiriasi.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apeliantas tinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal tarpininkavo sutartį.

Negali sutikti su apelianto teiginiais, jog šalių sutarties dalykas buvo tik atsakovės buto pirkėjo paieška, už kuriuos suradimą šalys nustatė atlyginimą, tuo tarpu buto atsakovei pirkti paiešką nebuvo sutarties dalykas už kurį mokamas atlyginimas, kad sutartyje nebuvo įtvirtinta sąlyga, jog atsakovės butas bus parduodamas tik suradus butą atsakovei pirkti. Visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovei buvo svarbų susirasti perkamą butą ir jį įsigyti už lėšas, gautas pardavus jos dabartinį butą, t.y. perkamo buto suradimas buvo atsakovės buto pardavimo esminė sąlyga; atsakovė neturėjo tikslo tik parduoti butą. Byloje pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas apie tai žinojo ir prisiėmė įsipareigojimą surasti perkamą butą. Apeliantas nepateikė jokių racionalių paaiškinimų, kodėl šis įsipareigojimas nebuvo įtrauktas į rašytinį tarpininkavimo sutartį, nors ieškovo buvo vykdomas; visos byloje nustatytasis aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ne tik buvo prisiėmęs tokį įsipareigojimą, bet ir kad ši sąlyga atsakovei buvo esminė sutarties sąlyga. Dėl išdėstyto apelianto sutarties nuostatų aiškinimas atmetamas, kaip vienašališkas ir neobjektyvus.

Pripažinus, kad perkamo buto suradimas atsakovei buvo esminė šalių sutarties sąlyga, atmetami ir apelianto argumentai apie tai, kad per vieną mėnesį surasti butą, kuris būtų pilnai atitikęs atsakovės nurodytus paieškos kriterijus buvo praktiškai neįmanoma. Pažymėtina, kad apelianto pozicija pasižymi nenuoseklumu – apeliantas teigia, jog aktyviai ieškojo buto visais įmanomais kanalais, nors tokios pareigos neturėjo ir tai nebuvo sudėtinė sutarties sąlyga. Kaip jau buvo paminėta, įsipareigojimo surasti perkamą butą neįtraukimas į rašytinės standartinės sutarties tekstą nereiškia, kad tokio įsipareigojimo nebuvo; bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas prisiėmė tokį įsipareigojimą ir jį vykdė. Dėl apelianto pastebėjimo, jog per vieną mėnesį surasti butą, atitinkantį atsakovės reikalavimus neįmanoma, pažymėtina, jog niekas netrukdė apeliantui pasirašyti su atsakovė sąžiningą nestandartinį tarpininkavimo sutartį, kurioje buvo aptarti realus abiejų įsipareigojimų įvykdymo terminai, numatytas adekvatus atlyginimas ir pan.

Atmetami apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Apeliantas nurodė, kad liudytojos I. L. pareiškimas dėl ieškovo brokerės J. K. veiksmų (t.1 b.l. 92) nebuvo gautas Valstybinėje vartotojų teisų apsaugos tarnyboje; jokių įrodymų apie tokio prašymo pateikimą tarnybai byloje nebuvo pateikta; apelianto vertinimu, tokios aplinkybės įrodo atsakovės nesąžiningumą. Aplinkybės dėl liudytojos I. L. kreipimosi į Tarnybą bylos nagrinėjimo metu buvo tiriamos (2012-06-07 protokolas, t.2 b.l.85). Liudytoja patvirtino, kad jos pareiškimas nebuvo pateiktas Valstybinei vartotojų teisų apsaugos tarnybai, bei paliudijo, jog ji, kaip potenciali klientė, kartu su ieškovo atstove buvo apžiūrėjusi atsakovės butą, tačiau po savaitės jai buvo pranešta kad butas jau parduotas didesnę kainą pasiūliusiam pirkėjui; atsakovės skelbimą apie jos buto pardavimą 2011 m. vasarą rado jos tėvai; atsakovė skubėjo parduoti būtą, nes turėjo pasiūlymą pirkti. Aplinkybė, jog pareiškimas nebuvo pateiktas tarnybai teismui buvo atskleista, ji nepaneigia liudytojos parodymų objektyvumo. Teismo išvada, jog atsakovės buto pardavimą negalima vertinti, kaip buto pardavimą ieškovo surastam pirkėjui neprieštarauja ir kitoms bylos aplinkybėms. Taip, 2011-06-16 atsakovė sudarė preliminarią sutartį dėl buto Kaminkelio g., Vilniuje pirkimo bei įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2011-10-01. (t.1 b.l.138-139); buto pirkimo-pardavimo sutartis su A. L. buvo sudaryta 2011-07-27 (t.1, b.l.93-94). Tokios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė buvo suinteresuota skubiai parduoti butą bei pateisina mažesnę, nei siūlė brokeriai, buto pardavimo kainą.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Atsiliepime atsakovė pateikė prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos tesime, tačiau duomenų apie tokias išlaidas teismui nepateikta; prašymas netenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

V. Zelianka