Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Gintauto Koriagino, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Pix“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1691-615/2013 pagal ieškovės UAB „Pix“ ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo atsakovei AB ,,Lesto“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad Patalpose nuo pat pastato, kuriame yra Patalpos, pastatymo buvo įvaža (tarpuvartė), kuria buvo patenkama į vidinį šio pastato kiemą, tačiau vėliau, 1964 m., ši įvaža (tarpuvartė) buvo laikinai užmūryta. Elektros spinta buvo įrengta toje vietoje, kurioje buvo laikinai užmūrytos istorinės įvažos (tarpuvartės) anga.

Elektros spinta buvo įrengta negavus jokio ieškovės sutikimo ir neatlikus jokių privalomų projektavimo ir suderinimo su ieškove ar buvusiais Patalpų savininkais veiksmų. Elektros spinta savavališkai buvo įrengta ant ieškovei priklausančių Patalpų išorinės sienos. Atsakovė savo atsiliepime pripažino, jog 2003 m. buvo įrengta nauja Elektros spinta ir jokie konkrečios vietos derinimo veiksmai su ieškove nebuvo atlikti. Tokie pačios atsakovės veiksmai ir pozicija aiškiai patvirtina, jog Elektros spintos įrengimo negalima laikyti teisėtu.

Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to, kad pati atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog Elektros spinta buvo įrengta teisėtai (taip pat ir suderinus su ieškove). Specialaus subjekto, veikiančio elektros energijos tiekimo sektoriuje, bendro pobūdžio ir rašytinais įrodymais nepagrįsti teiginiai apie Elektros spintos įrengimo teisėtumą negalėjo sudaryti pagrindo teismui atsakovės poziciją laikyti pagrįsta ir konstatuoti, jog Elektros spinta buvo įrengta neva teisėtai.

Pareiškusi negatorinį ieškinį, ieškovė turi įrodyti du dalykus: kad ji yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos. Patalpų nuosavybės teisė byloje buvo įrodyta pateiktais rašytiniais įrodymais, 2012 m. atlikus įvažos (tarpuvartės) atstatymo darbus, Elektros spinta itin trukdo tinkamai naudotis įvaža (tarpuvarte), nes dalis Elektros spintos yra išsikišusi į atidarytos įvažos (tarpuvartės) erdvę – pagal tiesioginę paskirtį (susisiekimui), o tai akivaizdžiai patvirtina, jog savininko teisė yra pažeidžiama ir šį pažeidimą sąlygoja neteisėtai ir netinkamoje vietoje įrengta Elektros spinta.

Atsakovė, nesilaikydama teisės aktų nustatytos tvarkos, yra įrengusi Elektros spintą ant Patalpų išorinės sienos, t. y. prie ieškovei priklausančio turto be ieškovės sutikimo pritvirtinusi specialųjį įrenginį, kuris savo esme yra pavojingas supančiai aplinkai.

Kauno apylinkės teismas 2013-04-23 sprendime teisingai nustatė, kad ieškovės teisių ribojimas neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių, yra būtinas viešajam interesui užtikrinti, ir sprendė, kad imperatyvi LR Energetikos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 91-4319) 15 str. 4 d. nuostata suteikia ieškovei galimybę ginti savo pažeistą teisę šiame įstatyme nustatytu būdu. Teismas, priimdamas sprendimą, nenukrypo nuo LAT 2006-05-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2006 formuojamos praktikos, jog pagal CK 4.37 straipsnį, apibrėžiantį nuosavybės teisės turinį, savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Ieškovė, kaip patalpų savininkė, net įrodžiusi, kad jos teisė yra pažeidžiama, turi ginti savo teises tik įstatyme nustatytu būdu, t. y. vykdyti statinio savininkui Energetikos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 91-4319) 15 str. 4 d. nustatytą pareigą iškeldinti energetikos objektą savo, tai yra asmens, kuriam energetikos objektas dėl tam tikrų priežasčių kliudo, kaip iniciatorės, lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. R. K., bylos Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas ir teisingai išspręsti ginčą, nes teisės normos taikomos vadovaujantis jose įtvirtintomis jų taikymo sąlygomis ir atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo klausimais yra išplėtota ir gausi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2012; kt.).

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, neteisingai taikė įstatymą ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, tačiau su tuo sutikti negalima.

Byloje nenuginčytas atsakovės argumentas, kad Elektros spinta buvo įrengta ir iki šiol yra toje pačioje vietoje nuo 1973 metų, kuomet ginčo patalpų savininkė buvo Lietuvos Respublika. Tai, teisėjų vertinimu, patvirtina NTRCDB išrašas (b. l. 43–44), kuriame nurodyta, kad šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, Kaune, esančios (duomenys neskelbtini) (buvusi Požėlos g-vė) iki 1994-08-20 priklausė Lietuvos Respublikai. Taip pat tai, kad ieškovės įgytos patalpos buvo elektrifikuotos iki 1994-08-20, kad atsakovė skirstomąją kabelių spintą KS-1 eksploatavo nuo 1973 metų, patvirtina darbų registracijos žurnalas (b. l. 45). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų padaryti išvadai, jog Elektros spinta įrengta ir eksploatuojama ginčo vietoje teisėtai (CPK 177 str. 1 d., 2 d., 185 str., LR Energetikos įst. 15 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis Nr. 3K-3-285/2010, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-06-22 nutartis Nr. 3K-3-326/2006).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė, įgydama patalpų nuosavybės teises, žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojimasis patalpomis yra apribotas dėl ant jų įrengtų elektros tinklų, t. y. kad ieškovės nuosavybės teisė į patalpas negalės būti absoliuti, jog ieškovė privalės laikytis teisės aktų nustatytų veiklos ribojimų elektros linijų apsaugos zonų ribose (LR Energetikos įst. 18 str. 3 d., 75 str. 3 d.), leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad atsakovė privalėjo derinti klausimą su ieškove dėl modernizavimo darbų atlikimo, kadangi to nenumato paminėti įstatymai. Taip pat pagrįstai atsakovė teigia, kad jokie papildomi apribojimai lyginat su tais, kurie buvo patalpų įgijimo metu, po to, kai šį nekilnojamąjį turtą įgijo ieškovė, nebuvo nustatyti, o ankstesni pastato suvaržymai ieškovei perėjo nuo nuosavybės teisės įgijimo momento. Byloje nėra ginčo, kad 2003 metais buvo atlikti tik elektros tinklo modernizavimo darbai, siekiant užtikrinti vartotojams saugų ir kokybišką elektros energijos tiekimą, kad šie darbai atlikti elektros linijų apsaugos zonų ribose, jų metu susidėvėjusi spinta pakeista nauja, sumontuota toje pačioje vietoje, kur ir buvo senoji (b. l. 51). Ieškovė 2003 m. dėl modernizavimo darbų apsaugos zonos, dėl kabelio spintos įrengimo vietos nepareiškė pretenzijų atsakovei, nors tikėtina, kad ieškovei buvo žinomas faktas apie atliekamus darbus, kadangi jų vykdymo laikotarpiu laikinai buvo nutrauktas energijos tiekimas (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai kalbėjo apie ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir pripažino, kad ieškovės teisės pagal esamą situaciją nėra pažeistos, nes ieškovės teisių pažeidimo faktas byloje neįrodytas (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, kadangi atsakovės elektros energijos tiekimo funkcija grindžiama viešuoju interesu, o ieškovės nepatogumai yra susiję su ieškovės asmeninių poreikių tenkinimu. Šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo 2012-05-29 protokole užfiksuotos aplinkybės, kad tarpuvartės erdvė esanti Kaune, (duomenys neskelbtini) , gali būti panaudota pagal paskirtį, kadangi per šiame name esančią arką (tarpuvartę) telpa pravažiuoti automobilis VOLVO XC90. Antstolės nustatyti faktinių aplinkybių protokole duomenys panaudoti VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro parengtame 2012-10-08 Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 12-179 „Dėl įvažos (bromos) (duomenys neskelbtini) , Kaune konstrukcijų“, kad pastačius automobilį VOLVO XC90 arkoje, žmogus gali atidaryti automobilio dureles ir į jį įlipti ar iš jo išlipti, arkos aukštis apie 260 cm, arkos plotis apie 272 cm (b. l. 27). Apeliacinio skundo argumentai, kad dėl Elektros spintos 15 cm išsikišimo kyla didelė rizika, jog gali būti apgadintos tiek per įvažą (tarpuvartę) važiuojančios transporto priemonės, pati įvaža, patalpos, tiek gali būti pakenkta pačiai Elektros spintai ar su ja susijusiai įrangai, nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovę pašalinti ginčo įrengimą savo iniciatyva, o įpareigoja ieškovę naudoti pravažiavimą laikantis atsargumo priemonių arba atsisakyti naudotis pravažiavimu, jeigu nėra galimybės sudaryti saugių sąlygų naudojantis pravažiavimu (CK 1.5 str. 1 d.), nes kaip nustatyta byloje, pravažiavimas (tarpuvartės erdvė) iki 2012 m. buvo užmūrytas, taigi nebuvo naudojamas. Nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės argumentą, kad darbai, susiję su įvažos atstatymu, turi būti atlikti atsakovės lėšomis, pateiktas byloje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2007-07-27 raštas Nr. 2K-896 dėl būtinumo atidaryti seną istorinę įvažą į sklypą prie namų adresu: Kaune, (duomenys neskelbtini) 14, 14A, 14B, kadangi šiame rašte kalbama apie būtinumą išsaugoti planinę urbanistinę struktūrą, autentiškas istorines ribas, įvažas į sklypus ir pan., o ne konkrečių subjektų lėšų panaudojimą istorinės įvažos atkūrimo darbams atlikti. Tad teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės interesai dėl patogaus, saugaus pravažiavimo įrengimo gali būti patenkinti ieškovės lėšomis, įstatymo nustatyta tvarka ieškovei susitarus su energetikos įmone (Energetikos įst. 15 str. 4 d.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi arba pakartoja anksčiau nurodytus apeliaciniame skunde argumentus, todėl teisėjų kolegija dėl jų procesiniame dokumente nepasisako. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo nekeisti.