- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2YT-113-733/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01838-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., D. B.
- Advokatai
- Irma Grikšelienė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai A. S., jos atstovei advokatei Irmai Grikšelienei, suinteresuotam asmeniui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., D. B. - Š., T. A. ir E. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. S. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini)jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė V. V. B..
Pareiškime nurodo, kad pareiškėjos močiutė V. V. B. su pareiškėjos seneliu J. B. (mamos A. S. tėvai) susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjos seneliai įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis J. B., o jo sutuoktinė, t. y. pareiškėjos močiutė ir toliau liko gyventi minėtame bute, tokiu būdu faktiškai priėmė sutuoktiniui priklausančią ½ dalį minėto buto ir kitų namų apyvokos daiktų, mokėjo šio turto mokesčius. Pareiškėjos močiutė V. V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties jos palikimą priėmė testamentinė įpėdinė, t. y. pareiškėja A. S., kuriai 2018-08-29 Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. išdavė Liudijimą apie palikimo priėmimą (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors pareiškėjos močiutė V. V. B. faktiškai priėmė savo sutuoktinio J. B. palikimą ir jį valdė kaip savo, tačiau ji per įstatyme nustatytą laiką po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo, todėl reikalinga nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo, nes kitokia tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jos močiutė V. V. B. po savo sutuoktinio J. B. mirties priėmė jam priklausantį palikimą, faktiškai jį valdydama. Taip pat nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas turtinėms teisėms realizuoti, kad suinteresuoti asmenys A. S., D. B. – Š. yra pareiškėjos senelių V. V. B. ir J. B. dukros.
Pareiškėja teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad po savo mirties močiutė jai testamentu paliko butą. Pareiškėjos teta D. B. - Š. nesutinka su tuo. Su ja pareiškėja teigia niekada neturėjusi šiltų santykių. Pareiškėjos seneliai gyveno santuokoje. Jie susilaukė trijų dukrų: J., A. ir D.. J. turi du vaikus (T. ir E.), A. dukra yra pareiškėja, o D. turi sūnų D. Pareiškėja teigia, kad mokesčius už butą visą laiką mokėjo jos močiutė iš savo lėšų, D. B. - Š. neprisidėjo. D. B. -Š. liko močiutės pinigai sąskaitoje. Su kita teta - J. S. pareiškėja bendraudavo, kol močiutė buvo gyva. Mirus močiutei, santykiai nutrūko. Su teta D. pareiškėja nebendrauja, jei susitinka mieste, pasisveikina ir tiek. Mano, kad D. B. - Š. atsiliepime nurodytos aplinkybės yra neteisingos. D. B. - Š. sūnų D. augino močiutė gal nuo 5 metų, jis augo pas močiutę iki 18 metų. D. B. - Š. tuo metu gyveno lyg soduose, bet niekas nežino. Močiutė dažniausiai jausdavo stresą, kai D. B. - Š. užeidavo pas ją, nes ji iš močiutės reikalaudavo pinigų. Dažniausiai užeidavo būdama neblaivi. Buvo situacija, kai dingo močiutės papuošalai, o vėliau paaiškėjo, kad D. B. - Š. juos užstatė lombarde.
Atsiliepimas
Pareiškėjos atstovė advokatė Irma Grikšelienė prašo tenkinti pareiškimą, paaiškino, kad V. V. B. po savo vyro mirties iki savo mirties viena mokėjo mokesčius už butą. Suinteresuotas asmuo D. B. - Š. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, teigia, kad ji taip pat mokėjo mokesčius, tačiau jokių įrodymų nepateikė, nes ji to ir nedarė. Yra žinoma, kad D. B. - Š. vedė netinkamą gyvenimo būdą. Byloje pateikti įrodymai, kad tik V. V. B. priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties ir mokėjo mokesčius už butą.
Suinteresuotas asmuo A. S. sutinka su pareiškimu, prašo tenkinti jo reikalavimus. Paaiškino, kad pareiškėja yra jos dukra. Po A. S. tėčio mirties likusį palikimą priėmė mama V. V. B.. A. S. tuo metu gyveno pas mama, kuri buvo labai atsakingas žmogus, todėl A. S. nustebo, kai po jos mirties sužinojo, jog mama nepriėmė palikimo po savo vyro mirties. Mano, kad dėl nežinojimo, jog tai reikia padaryti. Po tėčio mirties liko trijų kambarių butas. Nė viena dukra po tėčio mirties nesiėmė iniciatyvos dėl buto faktiško perėmimo. Mama po savo vyro mirties buvo pakankamai stipri materialiai, galėjo sau leisti atnaujinti butą, pakeisti baldus. A. S. sesuo D. B. - Š. kurį laiką gyveno pas mamą. Sesuo D. B. - Š. nuo mažens yra konfliktiškas, neprognozuojamas žmogus, pilna negatyvo, todėl A. S. teigia vengdavusi su ja bendrauti. D. B. - Š. sūnus D. S. ilgą laiką gyveno pas močiutę. Jo tėvas yra miręs. D. B. - Š. negalėjo nieko paveldėti po tėvo mirties. Ji tiesiog liko gyventi su mama, vedė netinkamą gyvenimo būdą. Gal metus ar pusantrų dirbo (duomenys neskelbtini). Mirus jos sūnaus tėvui, ji įsigijo butą už paskolą, bet kadangi nemokėjo paskolos, butas buvo banko atimtas. D. B. - Š. po to kurį laiką gyveno tai kažkur soduose, tai pas draugą. Kad ji, grįždama iš užsienio, ką nors parveždavo mamai, tai laikytina kaip išlaikymo sūnui teikimu, bet už butą D. B. - Š. nemokėjo. Ji, dar tėčiui esant gyvam, buvo gydoma dėl (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, psichotropinius vaistus. Jos tuo metu gal trejų metų sūnus buvo atiduotas močiutės globai. Suinteresuotas asmuo A. S. paaiškino, kad mama buvo linkusi už viską atsiskaityti: ar už atvežtus produktus, ar už pagalbą. Turėjo pinigų ir galėjo sau tą leisti. A. S. pritaria pareiškėjos pasakojimui, kad D. B. -Š. savo mamos papuošalus buvo paėmusi ir užstačiusi lombarde. Mama tuos papuošalus pati iš lombardo išsipirko.
Suinteresuotas asmuo D. B. - Š. atsiliepimu į pareiškimą nurodo kategoriškai nesutinkanti su jame nurodomomis aplinkybėmis, patikslintas pareiškimas yra neteisingas, nepagrįstas, todėl netenkintinas. Taip pat nurodo, kad mirus J. B., pareiškėja nebuvo net (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tad jai negali būti žinomos visos su palikimo atsiradimu ir jo faktiniu priėmimu susijusios aplinkybės. Ji, D. B. – Š., (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. B., gyveno kartu su savo mama adresu (duomenys neskelbtini)., ir mirus tėvui atsiradusį palikimą, o tai buvo tėvo ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)., ir jame esantys namų apyvokos daiktai, faktiškai priėmė ir pradėjo jį valdyti kartu su savo mama V. V. B., kadangi toliau gyveno nurodomame bute, rūpinosi jo išlaikymu, mokėjo už jį mokesčius.
Į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo numatytą terminą nesikreipė, kaip ir jos mama V. V. B., todėl nustatyta tvarka nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys T. A. ir E. S., teismo nustatytu terminu nepateikę atsiliepimų į pareiškimą, ir D. B. – Š. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnis, 123 straipsnis 1 dalis), negauti prašymai atidėti bylos nagrinėjimo. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant nurodytiems suinteresuotiems asmenims (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija).
Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.
Pareiškėjos teigimu, jos senelė V. V. B. po sutuoktinio J. B. mirties likusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Iš pareiškėjos, jos atstovės advokatės, suinteresuoto asmens A. S. nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis J. B. (mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo sutuoktinė V. V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Iš Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. 2018-08-29 išduoto liudijimo nustatyta, kad po V. V. B. mirties testamentinė įpėdinė - pareiškėja A. S. priėmė palikimą.
Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2018-08-01 duomenimis V. V. B. vardu nuo (duomenys neskelbtini) įregistruota jos nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje pateiktos už į minėtą butą teiktų paslaugų sąskaitos, išrašytos V. V. B., ir jų sumokėjimą patvirtinantys duomenys (1995-05-16, 1995-06-18, 1995-07-20 apmokėtos elektros sąskaitos, 2016-07-19 apmokėtos uždarųjų akcinių bendrovių „Šilutės būstas“ ir „Šilutės vandenys“ teiktos paslaugos).
Liudytojas A. S. parodė, kad pareiškėja yra jo dukra, o suinteresuotas asmuo A. S. - buvusi žmona. Taip pat parodė, kad jo uošvienė visą gyvenimą mokėjo mokesčius už butą iš savo pinigų. Nėra girdėjęs, kad uošvienė būtų minėjusi, jog kažkas kitas sumokėjo už butą. Uošviai, kurie gyveno santuokoje iki pat mirties, turėjo sodą ir butą. Jų sode, kiek žinoma liudytojui, kurį laiką gyveno D. B. - Š.. Po to tas sodas sudegė. Po uošvio mirties likusiu turtu visą laiką rūpinosi tik uošvienė. Kai D. išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) uošvienei būdavo poilsis. Nebuvo taip, kad D. kuo nors padėtų savo mamai. Su D. B. – Š. neįmanoma susikalbėti. Jos sūnus gyveno pas močiutę, nes D. B. - Š. juo niekada nesirūpino. Po uošvio mirties liudytojas su savo žmona A. S. dar gyveno kartu. A. S. uošvio turto nebuvo priėmusi. Taip pat liudytojas parodė, kad jam žinoma, jog D. prarado už paskolą pirktą butą, nes nemokėjo paskolos. Iš savo mamos ji nuolat kažko reikalaudavo, priekaištaudavo jai, kad ši jos neišleido į mokslus, jautėsi dėl to nuskriausta. D. niekada nemokėjo jokių mokesčių už mamos butą, ji tiesiog išsigalvoja. Kiek jam žinoma, jo uošvienė netgi sumokėjo D. draugui už kambario remontą tame bute.
Minėti duomenys patvirtina, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) būtent sutuoktinė V. V. B. palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. liko gyventi jų kartu valdytame bute, faktiškai naudojosi ir rūpinosi jo likusiu po mirties turtu, mokėjo mokesčius už jį.
Tuo tarpu, suinteresuotas asmuo D. B. – Š. savo atsiliepimo argumentų, kad po tėvo mirties rūpinosi buto, kurį tėvai valdė, išlaikymu, mokėjo už jį mokesčius, nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, jos nurodytus minėtus argumentus paneigia pareiškėjos, suinteresuoto asmens A. S. nurodytos aplinkybės, liudytojo A. S. parodymai.
Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini)jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė V. V. B. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė V. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.