- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1-1714-1009/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52619-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- L. U.
- Nukentėjusysis
- A. G., K. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teista:
1) 2010-03-02 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 129 straipsnio 1 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apylinkės teismo 2012-10-23 nutartimi lygtinai paleista. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųsta atlikti likusią 4 metų 4 mėn. 11 dienų neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį;
2) 2013-06-06 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 25 parų arešto bausme;
3) 2013-11-14 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme;
4) 2016-01-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 241 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuris buvo subendrinus su 2013-11-14 paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliko 2018-05-25,
kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. U. sukėlė nukentėjusiosioms K. V. ir A. G. fizinį skausmą.
2018-11-02, apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, ketvirtojo aukšto koridoriuje, ties 402 butu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su K. V. bei A. G. metu, tyčia rankomis pastūmė A. G., sudavė vieną smūgį jai ranka į veidą, įspyrė į koją ties sėdmeniu bei tyčia sudavė K. V. vieną smūgį ranka į veidą, įspyrė vieną kartą ties šonu, vieną kartą įspyrė į kojas, bandė sugriebti už kaklo nutraukdama nuo kaklo grandinėlę. Tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą K. V. ir A. G..
Kaltinamoji L. U. teisiamojo posėdžio metu kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, parodė, kad sudavė ranka K. V. į veidą, o A. G. nemušė. Visų įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivi. Taip pat nepamena, kad skambino bendrajam pagalbos centrui ir kvietė pagalbą.
Ikiteisminio tyrimo metu L. U. kalta neprisipažino. Parodė, kad nei K. V., nei A. G. nemušė. 2018-11-02 nuo 14 val. namuose kartu su R. išgėrė apie 6 litrus alaus, 5 laipsnių stiprumo. Jai buvo pasidarę bloga, norėjo pakvėpuoti grynu oru, todėl išėjo į lauką, o R. liko namuose. Kai grįžo namo apie 16.30 val., prie buto durų koridoriuje pamatė stovinčią R. mamą – A. G. ir su ja atvykusią K., R. sesers sūnaus draugę. Prie durų stovėjo ir R. Eidama namo pamatė, kad A. rankose laiko rankinę ir kelis smūgius sudavė R. Ji priėjo ir paklausė A., kodėl ji muša R. A. su K. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, priekaištavo, kad jie su R. nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus. Kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jai Kamilė sudavė vieną smūgį į galvą, ir ji parkrito ant žemės. Kai atsistojo, įspėjo, kad kvies policiją. Koridoriuje buvo ir kitų pašalinių asmenų, gyvenančių name. Vienas iš jų, pravarde ,,V“, pribėgo prie jos ir pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas. Nuo patirtų smūgių ji vėl parkrito ant žemės. Kai atsistojo, iškvietė policiją. Konfliktą matė daug pašalinių asmenų (b. l. 94-97). Papildomai apklausta kaltinamoji parodė, kad asmens, pravarde ,,V“, nepažįsta, jis name (duomenys neskelbtini), Kaune, negyvena. Pagalbos telefonu ji skambino kelis kartus (gali būti, kad tris) po to, kai ją sumušė ,,V“. Atvykę pareigūnai sulaikė ją pačią. Ji neatsimena, kad būtų sudavusi smūgius A. G. ir K. V.. Pašalinių asmenų, kurie buvo koridoriuje įvykio metu ir galėjo matyti įvykį, nurodyti negali. Nežino, kas jie tokie, jų atpažinti negalėtų (b. l. 99, 103, 104).
Nukentėjusioji K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ją ir jos draugo senelę A. G. 2018-11-02 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, ketvirtojo aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje sumušė neblaivi L. U., matant pašaliniams asmenims. Ji spardė butų duris, sudavė jai smūgius rankomis bei spardė kojomis. Taip pat spyrė į pilvą bei kojas. Tuo L. U. sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. 6-11). Papildomai ji paaiškino, kad 2018-11-02 apie 16 val. ji kartu su draugo senele A. G. nuvyko pas jos dukrą D. B.. Po to su A. G. nuėjo pas jos sūnų R., kuris gyvena tame pačiame name (duomenys neskelbtini). Su A. G. vyko kartu, nes ji sunkiai vaikšto. Kai abi nuėjo iki R. buto, jis tuo metu buvo koridoriuje, neblaivus. A. G. užsimojo rankine dėl R. neblaivumo. Tai pamatė R. draugė Laura, kuri pradėjo priekaištauti Aldonai, dėl jos teisės smurtauti sūnaus atžvilgiu. Matė, kaip L. sudavė A. į veidą bei vieną kartą spyrė. Ji gynė A. G.. Tuomet L.sudavė taip pat ir jai į veidą vieną smūgį. Be to, griebė už kaklo ir nuplėšė ant kaklo buvusią grandinėlę, taip pat ne mažiau kaip du kartus įspyrė šono srityje bei į kojas. Lauros veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, jiems nepritarė. G. L. nustūmė nuo savęs, nes ji spardėsi ir puolė. Kai atstūmė L., ji su A. G. nubėgo pas D. B. į butą ir užsidarė duris. L. jas atsivijo iki buto ir pradėjo spardyti duris, rėkti, triukšmauti. Tuomet išgirdo, kad L. skambina, kviečia pagalbą dėl užpuolimo. Kai Laura nusiramino, ji su A. G. išėjo iš buto. Kieme jos sutiko policijos pareigūnus, jiems paaiškino įvykių aplinkybes, kad nukentėjo nuo L. L. pareigūnai sulaikė, o ji su A. G. nuvyko į Kauno klinikas apžiūrai. Po įvykio L. jos atsiprašė, pretenzijų jai neturi dėl žalos (b. l. 38-40).
Apklausta teisme nukentėjusioji K. V. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, nurodė, jog tuo metu geriau prisiminė visas įvykio aplinkybes, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Papildomai parodė, kad pamačiusi, jog L. U. sudavė delnu A. G. į veidą, pastūmė rankomis kaltinamąją nuo jos. L. U. atsitrenkė į sieną. Po to L. U. sudavė jai delnu į veidą. Po suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą, dešimtbalėje sistemoje skausmą įvertino aštuoniais balais. Taip pat L. U. jai daug kartų įspyrė į įvairias kūno vietas, tuomet skausmo jau nejuto, buvo sumišusi. A. G. sakė, kad L. U. jai spyrė į kairės pusės sėdmenis, skundėsi, kad skauda šoną. Įvykio metu ji buvo labai susijaudinusi.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2018-11-02 apie 16.00 val. kartu su anūko drauge K. V. nuvyko pas dukrą D. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) name, Kaune. Ten pasisvečiavo, po to kartu su K. nuėjo į svečius pas sūnų R. G., kuris gyvena tame pačiame name, 402 bute. Dukra D. liko savo bute. Koridoriuje, netoli sūnaus buto, pamatė sūnų R., jis buvo neblaivus. Sūnus turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Dėl to ji rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri. Pamačiusi girtą sūnų, supyko, užsimojo rankine, kurią turėjo su savimi. Tai pamatė sūnaus draugė L. ir puolė, kad užstotų draugą. L. taip pat buvo neblaivi. Žodinio konflikto metu L. buvo agresyvi, ją pastūmė, vadino įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais. Po to trenkė vieną smūgį į veidą ranka bei įspyrė į koją ties sėdmenimis. Kartu buvusi K. stojo ją ginti. Tuomet L. trenkė K. į veidą bei sudavė smūgių, nuplėšė grandinėlę nuo kaklo. L. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Išsigandusi agresyvios L., ji su K. nubėgo pas D. B. į butą ir pasislėpė. Jas atsivijusi L. spardė D. buto duris, triukšmavo. D. B. irgi buvo stipriai neblaivi ir gali neatsiminti įvykio aplinkybių. Kai L. nusiramino, išėjo į kiemą. Kieme sutiko policijos pareigūnus, jiems paaiškino įvykių aplinkybes, nurodė abi, kad nukentėjo. Ji su K. nuvyko į Kauno klinikas apžiūrai. Jos ir K. veiduose matėsi paraudimai. Po įvykio L. jos atsiprašė (b. l. 48-54).
Teisme apklausta nukentėjusioji A. G. davė tokius pačius parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai parodė, kad fizinį skausmą veide dešimtbalėje sistemoje vertina penkiais balais, o sėdmenyse keturiais balais. Ji matė, kaip L. U. delnu sudavė K. V., kuri labai susijaudino, po suduotų smūgių ėmė purtytis.
Specialistas pateikė išvadą Nr.G656/2019(02), kad A. G. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau medicininiuose dokumentuose yra duomenų apie A. G. skundą, kad 2018-11-02 buvo sumušta, patyrė smūgius rankomis į veidą, spyrius į pilvą bei kojas. Sąmonės netekusi nebuvo. Svaigsta galva. Apžiūros rezultatai: dešinės veido pusės skruostas paraudęs (b. l. 73, 74, 81).
Specialistas pateikė išvadą Nr.G655/2019(02), kad K. V. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau medicininiuose dokumentuose yra duomenų apie K. V. skundą, kad 2018-11-02 buvo sumušta, patyrė smūgius rankomis į veidą, spyrius į kojas, nugaros sritį. Sąmonės netekusi nebuvo. Patyrė stresą bei deginimo jausmą veido srityje. Apžiūros rezultatai: dešinio veido skruostas paraudęs (b. 77, 78, 84 l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad 2018-11-02 vakare pas ją į svečius buvo atvykusi motina A. G. su sūnaus drauge K. Jos išgėrė kavos, pasisvečiavo ir išėjo pas brolį R., kuris gyvena tame pačiame name. Vėliau iš kaimynų sužinojo, kad buvo įvykęs konfliktas tarp jos mamos ir L., o K. lyg bandė jas ginti. Ji pati įvykio nematė ir negirdėjo, buvo namuose. Brolis su L. U. gyvena greta tvarkingai, nekonfliktuoja. Mama nuolat lanko brolį, prižiūri, kaip jis gyvena ar nepiktnaudžiauja alkoholiu, dėl alkoholio vartojimo mama broliui priekaištauja. Mano, kad dėl to galėjo įvykti konfliktas (b. l. 22-24).
Teisme apklausta liudytoja D. B. parodė, kad konflikto nematė, tačiau mama A. G. ir sūnaus draugė K. V. minėjo, kad L. U. jas mušė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. G. parodė, kad 2018-11-02 vakare pas jį į svečius atėjo mama A. kartu su sesers sūnaus drauge K. Mama pradėjo priekaištauti, kad jis buvo išgėręs, užsimojo rankine, kurią turėjo rankose. Tada jo draugė L., su kuria kartu gyvena, stojo jį ginti. L. sudraudė jo mamą dėl smurtavimo. Jis su L. buvo neblaivūs. Kilo konfliktas, kurio metu L. apsistumdė su K. ir jo mama. Dėl girtumo įvykio aplinkybių neatsimena. Atsimena, kad mama buvo prieš jį užsimojusi rankine. Atsimena, kad L. lyg gulėjo ant grindų, kad L. suduoda vieną smūgį K. Mama tuomet iškvietė policiją (b. l. 26, 27).
Teisme R. G. parodymus duoti atsisakė, paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.
2018-11-02 apie 17.57 val. L. U. buvo nustatytas 1,43 promilių neblaivumas (b. l. 147).
Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, ketvirtojo aukšto bendrojo naudojimo koridorius. Tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota (b. l. 12-16).
BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą, arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais, turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia, poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Kaltinamoji L. U. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta prisipažino iš dalies, parodydama, kad sudavė delnu K. V. į veidą ir vieną kartą įspyrė, o A. G. nemušė, tačiau jos kaltė yra pilnai įrodyta kitais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustos nukentėjusiosios ir liudytoja davė nuoseklius parodymus. Nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2018-11-02 buvo atvykusi pas sūnų, rado jį girtą, supykusi užsimojo jam rankine. Tai pamačiusi kaltinamoji L. U. ėmė priekaištauti, dėl ko ji muša sūnų, po ko ši sudavė delnu jai į veidą. Nors norėjo suduoti L., tačiau pataikė jai. Po to L. U. jai spyrė. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Taip pat ji matė, kad L. U. po to sudavė delnu L. V. į veidą, dėl ko ši ėmė purtytis. Nukentėjusioji L. V. parodė, kad kartu su močiute A. G. buvo atvykusi pas R. G., kurį rado girtą. A. G. priekaištavo sūnui dėl jo girtumo, užsimojo jam rankine. Po to prie jų priėjo L. U. ir priekaištavo A. G. dėl tokio jos elgesio. L. U. sudavė A. G. delnu į veidą, kilo sąmyšis, todėl ji pastūmė kaltinamąją. L. U. atsitrenkė į sieną. Po to kaltinamoji sudavė jai delnu į veidą, spardė į įvairias jos kūno vietas. Dėl suduoto smūgio į veidą jai skaudėjo, buvo pasimetusi. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus papildo ir kiti įrodymai, o būtent medicininė dokumentacija ir specialisto išvados, kuriose nurodyta, jog: A. G. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau ji skundėsi, jog 2018-11-02 buvo sumušta, patyrė smūgius rankomis į veidą, spyrius į pilvą bei kojas, apžiūros rezultatai: dešinio veido skruostas paraudęs; K. V. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau medicininiuose dokumentuose yra duomenų, kad ji 2018-11-02 buvo sumušta, patyrė smūgius rankomis į veidą, spyrius į kojas, nugaros sritį, patyrė stresą bei deginimo jausmą veido srityje, apžiūros rezultatai: dešinio veido skruostas paraudęs. Be to, apklausta liudytoja D. B. parodė, kad 2018-11-02 tarp mamos A. G. ir brolio R. G. kilo konfliktas. Kitą dieną kaimynai kalbėjo, jog buvo muštynės.
Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji L. U. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Teismas kritiškai vertina kaltinamosios L. U. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad A. G. ji nemušė, kaip pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant išvengti griežtos gresiančios bausmės. Tokių jos parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad veikos padarymo metu kaltinamoji buvo neblaivi, dėl ko gali tiksliai neprisiminti visų įvykio aplinkybių, ko neneigia ir pati.
Teismas taip pat kritiškai vertina nukentėjusiosios K. V. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, jog dėl kaltinamosios L. U. spyrio į kojas, ji nejuto fizinio skausmo. Nukentėjusioji K. V. teisme paaiškino, jog tiksliau įvykio aplinkybes prisiminė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu; o ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad dėl visų patirtų smūgių jai skaudėjo, ji buvo sumišusi. Be to, akivaizdu ir logiška, jog įspyrus kitam asmeniui į kokią nors kūno vietą juntamas skausmas, nebent asmuo turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių nejustų skausmo.
Remiantis išdėstytais įrodymais teismas daro išvadą, kad kaltinamoji nurodytus veiksmus padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia (ji suprato savo veikos pavojingumą, numatė veikos pasekmes, jų norėjo ir siekė). Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikaltimą padarė būdama recidyvistė.
Teismas, skirdamas bausmę už padarytą veiką atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, teista, atlikusi realią laisvės atėmimo bausmę (2018-05-25) nusikalstamą veiką padarė netrukus po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, jog nusikaltimų darymas yra dėsninga jos gyvenimo būdo išraiška, ankstesnėmis bausmėmis baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai pasiekti nebuvo, nes tai neatgrasė kaltinamosios nuo nusikalstamos veikos darymo, ji bausta administracine tvarka, neįtraukta į įskaitą dėl psichikos sutrikimų, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, todėl teismas daro išvadą, kad jai skirtina bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis skaičiuotinas nuo bausmės vidurkio iki maksimumo (BK 61 straipsnis).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji L. U. teista iki byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo keturis kartus. Jis nėra kaltinama sunkių nusikaltimų padarymu. Kaltinamoji gyvena kartu su sugyventiniu, kas rodo, jog stengiasi kurti tvirtus socialinius ryšius, o atliekant laisvės atėmimo bausmę, šie šeiminiai ryšiai gali nutrūkti, dėl ko kaltinamajai gali tapti sunkiau integruotis visuomenėje. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamoji L. U. yra pakankamai jauno amžiaus, ilgą laiką atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl jai atliekant dar vieną laisvės atėmimo bausmę praras įgūdžius integruotis visuomenėje. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad L. U. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamos įtakos jos ankstesniam elgesiui. Taigi atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai L. U. atžvilgiu gali būti pasiekti jai suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jai taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas, todėl L. U. skirtinas 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis per kurį ji visą laiką bus kontroliuojama bei prižiūrima kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jei ji nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, jos priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. L. U. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalyje: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus nuosprendžio vykdymą.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su garso įrašu, esanti baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais , 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
L. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per pirmus du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-11-02 17.40 val. iki2018-11-04 16.50 val., jį prilyginant 2 laisvės atėmimo dienoms ir laikyti, kad L. U. yra atlikusi dvi dienas laisvės atėmimo bausmės.
Probacijos terminą (bausmės vykdymo atidėjimo terminą) skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus nuosprendžio vykdymą.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).