Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria teismas netenkino V. J. skundo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. J. (toliau ir – apeliantas, ir pareiškėjas) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) 2025 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Institucijos nutarimas) nubaustas 75 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. spalio mėn. 27 d. 08 val. 48 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), be privalomosios techninės apžiūros. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. apylinkės teismui pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su šiuo nutarimu, prašo patikrinti Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai tyrimui atlikti, arba nutraukti administracinio nusižengimo teiseną esant ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodytai aplinkybei.

3. Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą atmetė. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors V. J. teismui pateiktame skunde savo kaltės nepripažino, tačiau administracinės bylos nagrinėjimo teisminio posėdžio metu jis visiškai sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu ir savo kaltę visiškai pripažino. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, aplinkybių, jo kvalifikavimo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės nėra. Teismas taip pat nustatė, kad šiuo atveju ANK 39 straipsnyje, ANK 611 straipsnio 5 dalyje nustatyti terminai nebuvo pažeisti.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. aukštesniam teismui pateiktu skundu prašo patikrinti skundžiamos 2025 m. gruodžio 30 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą įvertinant: veikos pavojingumo nenustatymo fakto; kaltės nenustatymo fakto; nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo principų pažeidimus; kad pažeidžiant ANK 567 ir 569 straipsnius tyrimo metu nebuvo surinkti įrodymai ir vertintos viso aplinkybės turinčios reikšmės sprendimo priėmimui; kad pažeistas 611 straipsnio 5 dalyje numatytas terminas; kad yra pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. tuo aspektu, kad bauda paskirta nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo; kad pažeista ANK 628 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad byla nagrinėjama pagal pažeidimo padarymo vietą, tokiais veiksmais verčiant jam važinėti į kitą apskritį ir taip verčiant sudaryti kuo daugiau nepatogumų, kad prisipažintų nusižengimo padarymu. Apeliantas taip pat prašo, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

4.1. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka. Nurodo, kad teismo posėdžio metu Alytaus teismui buvo teikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuos teismas priėmė ir prijungė prie bylos. Paaiškinimuose nurodomos aplinkybės.

4.2. Dėl veikos pavojingumo. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga matoma, kad iki nagrinėjimo surinktoje ir teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokio dokumento, nurodančio, kada pasibaigė automobilio techninės apžiūros laikas (nors tai svarbi aplinkybė vertinant veikos pavojingumą). Buvo prašoma teismo atsižvelgti į tai, kad automobilio (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra buvo pasibaigusi prieš 8 valandas iki pažeidimo fiksavimo. Kaip argumentas, kad jo padaryta veika nėra pavojinga, pagrindžia ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 2BE-114 patvirtinta tvarka, leidžianti nustatyta tvarka sumokėjus 5 eurus vieną parą važinėti Lietuvos Respublikos teritorijoje be galiojančios technikinės apžiūros. Teismas prašymą priėmė, prie medžiagos prijungė, bet apie šios argumentus sąmoningai nepasisakė.

4.3. Dėl kaltės. Teismo posėdžio metu (fiksuota teismo atliktu garso įrašymu) policijos pareigūnai nurodė, kad jie interpretavo apelianto tėvo – S. J. paaiškinime pateiktą informaciją, todėl apeliantas teismui priminė, kad jis su tėvais gyvena privačiame name, kur gyvena kelios šeimos tuo pačiu adresu, o kadangi asmeninio automobilio tuo metu jis pats neturėjo, esant reikalui, naudodavosi tėvo turimu automobiliu. Kad šis automobilis priklauso jo tėvui ir, kad tėvas šiuo automobiliu naudojasi, taip pat turėjo pareigą nustatyti policijos pareigūnai atlikę tyrimą. Pareigūnai tai galėtų matyti iš savo turimų registrų, o taip pat iš informacijos, kad tėvas yra administracine tvarka baustas už pažeidimus, susijusius su naudojimusi šiuo automobiliu. Tačiau byloje šios medžiagos nebuvo pateikta ir Alytaus apylinkės teismas S. J. baustumo istorijos neišsireikalavo.

4.4. Dėl įrodymų rinkimo. Nors ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, šiuo atveju jokios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos, ir nors pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, nagrinėjimo teismo metu, paaiškėjo, kad tyrimo metu jokios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos, o taip pat nebuvo imtasi priemonių, kad visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką šios aplinkybės būtų ištirtos. Pagrindžiant šią nuomonę prašo Alytaus apylinkės teismo įvertinti byloje pateiktų dokumentų sudarymo ar išrašų formavimo datas, kad suprastų, jog nagrinėjimo policijoje metu tokių dokumentų byloje nebuvo ir todėl jie negalėjo būti vertinami.

4.5. Taip pat apeliantas teismo prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos nutarimas buvo priimtas 2025 m. spalio 22 d. 07.50 val., tai yra neprasidėjus institucijos darbo dienos laikui, kurią turėjo būti nagrinėjama administracinio nusižengimo byla (oficialioje įstaigos svetainėje nurodoma, kad darbo laikas prasideda 8.00 val.). Tai tik patvirtina, kad nutarimas buvo priimtas bylos neišnagrinėjus ir tai yra grubus procesinis teisenos pažeidimas.

4.6. Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas 2025-10-08 administracinės bylos Nr. A-489- 463/2025 nutartyje pažemėjąs, kad teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-659- 602/2017, 2018 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020). Teismas šių teisenos pažeidimų nevertino.

4.7. Dėl ANK 566 straipsnyje numatytų principų. Skunde nurodė, kad ANK 566 straipsnis numato, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Nagrinėjimo teisme metu iškilo klausimas ir dėl nekaltumo prezumpcijos. Šiai dienai akivaizdu, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, numatantis, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

4.8. Esant šiam teisiniam reguliavimui, jis teismo pripažintas kaltu buvo tik 2025 m. gruodžio 30 d., todėl teismas praėjus ANK 39 straipsnyje numatytam terminui turėjo pasisakyti ir dėl baudos skyrimo. Šiai dienai ši teismo nutartis yra neįsigaliojusi, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, jis yra laikomas nekaltu, kol neįsiteisės teismo sprendimas. Bet kokiu atveju nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas įsiteisės jau suėjus terminui, nustatytam ANK 39 straipsnyje. Pažymima, kad ANK nenumato senaties laikotarpio, numatyto ANK 39 straipsnyje, stabdymo, todėl baudos skyrimas turėtų būti teismo vertintinas kaip pažeidimas.

4.9. Pamini, kad Alytaus apylinkės teismas priėmęs nagrinėjimui skundą, turėjo vadovautis kodekso XXXV skyriaus nuostatomis ir todėl turėjo rengdamasis nagrinėti bylą patikrinti, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima. Akivaizdu, kad iki bylos nagrinėjimo teisme jau buvo suėjęs ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas, tačiau Alytaus apylinkės teismas šio fakto nevertino.

4.10. Dėl termino protokolo išsiuntimui. Skunde nurodė, kad vadovaujantis ANK 611 straipsnio 5 dalimi, protokolas už pažeidimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, gali būti išsiųstas ne vėliau nei per 60 dienų nuo pažeidimo padarymo dienos. Šiuo atveju protokole nurodoma, kad protokolas automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre, todėl atsižvelgiant, jog tyrimo metu jokie tyrimo veiksmai atlikinėjami nebuvo, šis imperatyviai nustatytas terminas buvo pažeistas.

4.11. Alytaus apylinkės teismui bylos nagrinėjimo teisme metu jis patikslino, kad remiantis teismui pateikta bylos medžiaga akivaizdžiai matoma, jog joks tyrimo veiksmas (kurių baigtinis sąrašas numatytas ANK 593 straipsnyje) pareigūnų, turėjusių atlikinėti tyrimą, nebuvo atlikinėjamas.

4.12. Dėl pareigos, numatytos ANK 617 straipsnyje. Skunde nurodė, kad vadovaujantis ANK 617 straipsniu, šias aplinkybes turėjo patikrinti ir Kelių policijos valdybos pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, tačiau to neatliko.

5. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Institucijos vertinimu, V. J. padaryta priešinga teisei veika kvalifikuota tinkamai, procesiniai dokumentai surašyti ir įteikti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, byla išnagrinėta teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas V. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, pagrįstumo klausimas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto V. J. skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nutarties motyvus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti V. J. skundą ir palikdamas galioti Institucijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), ANK nuostatų nepažeidė. V. J. veika kvalifikuota tinkamai.

8. ANK 415 straipsnio 2 dalis nustato, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

9. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad apeliantas V. J. su jo nubaudimu pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį iš esmės nesutinka, nurodo, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra buvo pasibaigusi tik prieš 8 valandas iki pažeidimo fiksavimo. Apelianto vertinimu, tai, kad jo padaryta veika nėra pavojinga, pagrindžia ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 2BE-114 patvirtinta tvarka, leidžianti nustatyta tvarka sumokėjus 5 eurus vieną parą važinėti Lietuvos Respublikos teritorijoje be galiojančios technikinės apžiūros. Apeliantas mano, kad Institucijos pareigūnai turėjo pareigą nustatyti, kad šiuo atveju aktualus automobilis priklauso jo tėvui ir, kad tėvas šiuo automobiliu naudojasi, taip pat išsireikalauti tėvo baustumo duomenis, kadangi vairuojant minėtą automobilį, tėvas ne kartą buvo baustas. Nurodo, kad jog nagrinėjimo policijoje metu tokių dokumentų byloje nebuvo ir todėl jie negalėjo būti vertinami.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. apylinkės teismui pateiktame skunde savo kaltės nepripažino, tačiau administracinės bylos nagrinėjimo teisminio posėdžio metu jis visiškai sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu ir savo kaltę pripažino visiškai. Apylinkės teisme apklausiamas V. J. pažymėjo, kad pripažįsta padarytą pažeidimą, nes būtent jis vairavo transporto priemonę ir jam yra aišku, dėl kokios priežasties pažeidimas buvo užfiksuotas, o būtent, kad tuo metu transporto priemonei nebegaliojo techninė apžiūra. Tai suprato jau iš karto po įvykio. Tačiau prašė teismo atkreipti dėmesį į veikos pavojingumo vertinimą, esą techninės apžiūros galiojimas buvo pasibaigęs prieš 8 valandas. Išvažiavęs iš gyvenamosios vietos suprato, kad mobilus greičio matavimo įrenginys užfiksavo pažeidimą. Patvirtino, kad automobilio, kurį vairavo, savininkas yra jo tėvas. Nurodė nemanantis, kad kiekvienas imdamas savo šeimos nario automobilį tikrina dokumentus. Iš vakaro važiavo su šia transporto priemone, tačiau nekilo mintis pasitikrinti, ar galioja techninės apžiūros dokumentas, ar ne.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 3 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nebejoja dėl apelianto kaltės padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde V. J. iš esmės neigia padaręs administracinį nusižengimą, už kurį yra nubaustas Institucijos nutarimu, tačiau jo kaltę padarius ANK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo teisminio nagrinėjimo metu, taip pat patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

13. Techninės apžiūros informacinėje sistemoje sukaupti duomenys patvirtina, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo nuo 2021 m. spalio 26 d. 13.03 val. iki 2023 m. spalio 26 d. 23.59 val. (techninės apžiūros talono numeris (duomenys neskelbtini)). Tai reiškia, kad šiuo atveju aktualiu laiku – 2023m. spalio 27 d., 8.48 val., šios transporto priemonės techninės apžiūros galiojimas jau buvo pasibaigęs. Tai, kad 2023 m. spalio 27 d. 8.48 val. (duomenys neskelbtini) mieste automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. J., proceso metu pastarasis iš esmės neneigė. Tai patvirtino ir pats automobilio savininkas S. J., kuris pateikė Institucijai paaiškinimą, jog automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi ne jis, o jo sūnus V. J.. Apeliaciniame skunde V. J. taip pat akcentuoja, kad jis apylinkės teismui priminė, jog jis su tėvais gyvena privačiame name, kuriame gyvena kelios šeimos, o kadangi asmeninio automobilio tuo metu jis pats neturėjo, esant reikalui, naudodavosi tėvo turimu automobiliu. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas, susipažinęs su visa pateikta medžiaga bei išklausęs proceso dalyvius, pagrįstai laikė, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, aplinkybių, jo kvalifikavimo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės.

14. Kaip matyti, viso proceso metu V. J. ginčija jam inkriminuoto pažeidimo pavojingumą. Pagrindiniai argumentai – kad jis nežinojo apie tai, jog važiavimo dieną techninė apžiūra jau negaliojo, kad pasitikėjo tėvu, o šios transporto priemonės techninės apžiūros galiojimas buvo pasibaigęs tik prieš aštuonias valandas. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

15. Aukštesnis teismas pažymi, kad naudodamasis tėvui priklausančiu automobiliu, apeliantas privalėjo būti atidus ir rūpestingas ir prieš sėdant už automobilio vairo privalėjo būti įsitikinęs, kad tėvui priklausančio automobilio techninė apžiūra yra galiojanti, juolab, kad tėvo automobiliu naudojasi nuolat. To nepadaręs, dabar V. J. turi prisiimti su tuo susijusias jam nepalankias teisines pasekmes. Sutiktina su Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nei ta aplinkybė, jog apeliantas tariamai nežinojo apie besibaigiančios techninės apžiūros galiojimą, nei tai, kad techninė apžiūra nustojo galioti mažiau, nei prieš parą, neatleidžia V. J. nuo administracinės atsakomybės.

16. Pažymėtina, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų turi būti surenkama ir ištirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas išvadas dėl asmens kaltės konstatavimo. Nagrinėjamu atveju, aukštesnio teismo vertinimu, byloje atliktų veiksmų, esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos visiškai pakanka išvadai dėl V. J. kaltės padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pagrindo manyti, kad surinkus apeliaciniame skunde akcentuojamus duomenis, būtų padarytos kitokios išvados, nėra.

17. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo argumentus, išsamiai pasisakė ir nustatė, kad šiuo atveju ANK 39 straipsnyje, ANK 611 straipsnio 5 dalyje nustatyti terminai nebuvo pažeisti. Pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, aukštesnis teismas jų nebekartoja.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje iš esmės buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl naikinti ar keisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taip pat šioje byloje tinkamai taikytos ir teisės normos, reglamentuojančios administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles. Esant tokiai situacijai, skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.