Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-97-252-2017

Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05229-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3; 3.3.2.4

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-6310-812/2016, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-12 išduotam Vykdomajam raštui Nr. VR-356 dėl 4350 Lt (1259,84 Eur) piniginės kompensacijos išieškojimo iš D. B., pateikti vykdyti. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-09-12 sprendimu jam buvo priteista 4350 Lt piniginė kompensacija už tenkančią mažesnę turto dalį iš ieškovės D. B., pastarąją įpareigojant šią kompensaciją sumokėti per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jam išduotas vykdomasis raštas nebuvo pateiktas vykdymui. Pareiškėjas savo prašymą argumentuoja tuo, kad jam nebuvo žinoma apie vykdomojo dokumento pateikimo senaties terminus. Be to, pateikti vykdomąjį raštą antstoliui delsė dėl skolininkės prašymų, susijusių su jos sunkia finansine padėtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011-10-01, buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011-10-01 galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, teismo sprendimas, kuriuo nutraukta pareiškėjo santuoka priimtas 2005-09-12, jis įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2005-12-01 nutartimi palikus šį sprendimą nepakeistą. Šiuo atveju reikšminga tai, kad teismo sprendimas kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį D. B. įpareigojo sumokėti per dvejus metus nuo jo įsiteisėjimo dienos, t.y. iki 2007-12-01. Taigi penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, skirtingai nei konstatavo apylinkės teismas yra suėjęs ne 2010-12-01, o 2012-12-01, o pagal iki 2011-10-01 galiojusią redakciją - 2017-12-01.Kasacinis teismas nutartyje Nr. e3K-3-421-415/2016 yra išaiškinęs, kad CPK 606 straipsnio 2 dalis, nustatanti 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti be jokių išlygų taikoma ir iki 2011-10-01 išduotiems vykdomiesiems dokumentams. Tačiau susiklosčiusi dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo procesinė situacija be kita ko vertintina išieškojo teisių, tiesiogiai kylančių iš Konstitucijos ir jos saugomų, apsaugos kontekste. Būtinybė užtikrinti išieškotojo teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų užtikrinimą gali būti padaroma pasinaudojant CPK 608 straipsnyje nustatyta teise, išieškotojui CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka kreipiantis į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, o CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimas dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo, teismui įvertinus ir tokio praleidimo laikotarpį, galėtų būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi.Tiek iš pareiškime dėstomų aplinkybių, tiek iš atsiliepimo į pareiškimą bei pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo, kuriame abi šalys teikė teismui paaiškinimus, susijusius su aptariama situacija, matyti, kad apeliantas reikalavimus dėl kompensacijos mokėjimo atidėliojo, nes palaikė ryšius su skolininke, nenorėjo bloginti savo tuo metu nepilnamečių vaikų, kurie gyveno kartu su ja finansinės padėties. Be to, pareiškėjas patvirtino, kad buvo nuvykęs konsultacijos į antstolių kontorą, kur jam buvo pateikta ne visiškai tiksli informacija dėl vykdomojo dokumento pateikimo tvarkos ir terminų. D. B. pripažino, kad kompensacijos nemokėjo, nes apeliantas naudojosi jos kiemu, nesumokėjo santuokos nutraukimo bylos metu patirtų bylinėjimosi išlaidų, teikė išlaikymą vaikams ne teismo sprendime nustatyta apimtimi dėl ko yra susidaręs įsiskolinimas, kurį jis dengia iki šiol. Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad teismo sprendimo abi šalys tinkamai nevykdė – apeliantas vis dar turi skolinių įsipareigojimų dėl priteisto išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, kurie šiai dienai jau yra sulaukę pilnametystės ir juos dengia iš neįgalumo pašalpos, o suinteresuotas asmuo – D. B. nėra sumokėjusi nei dalies priteistos kompensacijos už tenkančią mažesnę turto dalį.Tačiau šiuo atveju svarstomas pareiškėjo, kaip išieškotojo teisių realizavimo klausimas. Todėl skundžiamoje teismo nutartyje dėstoma argumentacija dėl apelianto skolinių įsipareigojimų nėra aktuali ir šiame kontekste negali būti pripažįstama kaip išieškotojo piktnaudžiavimas teise. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju V. B. 10 metų terminu apibrėžtas teises įgijo CPK pagrindu, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, ja nepiktnaudžiavo, todėl teisinio reguliavimo pataisomis, kuriomis sutrumpintas šių teisių įgyvendinimo terminas, jei iš ieškotojo būtų atimta teisė įgyvendinti įgytas teises, būtų pažeisti jo teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai. Taigi, šiuo atveju yra pagrindas išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugai taikyti CPK 608 straipsnio normą ir atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, vadovaujantis formuojama teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą, dėl šios priežasties yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui, išduotam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-09-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-532-488/2005, pagrindu, pateikti vykdyti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 8,20 Eur. Suinteresuotam asmeniui – D. B. yra teikiama antrinė teisinė pagalba 100 procentų, todėl tenkinus V. B. pareiškimą, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir CPK 96 straipsniu šio išlaidos iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti pareiškėjui V. B. praleistą terminą vykdomojo dokumento, išduoto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-532-488/2005 pagrindu, pateikimui vykdyti.