Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo L. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas 2021 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo L. M. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, bei nubaustas 290 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams, už tai, kad 2020 m. sausio 11 d. apie 12 val. 18 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Ford“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir vilko prikabinamą namelį ant ratų su valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini), kuris yra priskirtas ne tai transporto priemonei, nepateikė namelio ant ratų privalomųjų dokumentų.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato nuomone, L. M. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas (b. l . 17–20). Pažymi, kad prikabinamas namelis ant ratų pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimus priskiriamas gyvenamajai priekabai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 55 punkto nuostatas, priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. SEAKĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkinga, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, M₂, M₃, N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonių ir T₅ kategorijos ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nustatytus dokumentus. SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti), ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Iš paminėtų teisės aktų reikalavimų akivaizdu, kad transporto priemonės vairuotojas, norėdamas su transporto priemone dalyvauti viešajame eisme, turi įvykdyti eilę pareigų, kurias turi įvykdyti prieš išvažiuodamas į kelią. Paminėtos nuostatos dėl būtinos dokumentacijos pateikimo policijos pareigūnui jam pareikalavus bei transporto priemonės techninės būklės, kuri leistina dalyvauti viešajame eisme, įpareigoja transporto priemonės vairuotoją prieš dalyvaujant viešajame eisme, įsitikinti transporto priemonės dokumentų atitiktimi. Transporto priemonės vairuotojas, pasitikrinęs būtiną dokumentaciją, tuo pačiu įsitikina transporto priemonės esama technine būkle (ar galioja techninė apžiūra), ar turi reikiamą vairuotojo kategoriją, ar įvykus eismo įvykiui galės pateikti transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, kuris garantuos žalos atlyginimą, nukentėjusiajam (-usiems) nuo eismo įvykio. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad jis naiviai patikėjo tik transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytais duomenimis, yra visiškai nepateisinami, kadangi minėtas dokumentas įrodo tik sandorio procedūrą ir teisėtumą, o ne transporto priemonės esamą techninę būklę, jos atitikimą techniniams reikalavimams ar identifikaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. atstovo advokato A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Įstatymas numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Apeliaciniame skunde ginčijama kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą numatytą ANK 415 straipsnio 5 dalyje. Nurodant, kad L. M. buvo pateikta kemperio pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodytas kemperio valstybinis numeris sutapo su ant jo pritvirtintu valstybiniu numeriu, todėl vilkdamas kemperį jis buvo įsitikinęs, kad ant kemperio yra pritvirtintas jam priskirtas valstybinis numeris, kitokios informacijos jis neturėjo, todėl mano, kad nepadaryta veika, nes nėra subjektyvinės pusės. Tačiau su šiuo skundo argumentu teismas nesutinka. L. M. dirba vairuotoju jau ilgą laiką. Todėl jam žinomos vairuotojo teisės ir pareigos, kurios yra privalomos prieš ketinant vairuoti transporto priemonę. Alytaus AVPK Lazdijų RPK atsiliepime nurodytų įstatymų reikalavimai ir paminėtos nuostatos dėl būtinos dokumentacijos pateikimo policijos pareigūnui pareikalavus bei transporto priemonės techninės būklės, kuri leidžia dalyvauti viešajame eisme, reikalavimai įpareigoja transporto priemonės vairuotoją prieš dalyvaujant viešajame eisme, įsitikinti transporto priemonės dokumentų atitiktimi. Transporto priemonės vairuotojas, pasitikrinęs būtiną dokumentaciją, tuo pačiu įsitikina transporto priemonės esama technine būkle (ar galioja techninė apžiūra), ar turi reikiamą vairuotojo kategoriją, ar įvykus eismo įvykiui galės pateikti transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, kuris garantuos žalos atlyginimą, nukentėjusiajam nuo eismo įvykio. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad jis naiviai patikėjo tik transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytais duomenimis, yra visiškai nepateisinami, kadangi minėtas dokumentas įrodo tik sandorio procedūrą ir teisėtumą, o ne transporto priemonės esamą techninę būklę, jos atitikimą techniniams reikalavimams ar identifikaciją. Esant aukščiau nurodyto reglamentavimo kontekste teiginys, kad L. M. nežinojo ir neturėjo galimybės pasitikrinti duomenų atmestina. Todėl teismas pripažįsta, kad L. M. veika numatyta ANK 415 straipsnio 5 dalyje yra padaryta ir pilnai įrodyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis jau turėjo patyrimo dėl panašių administracinių nusižengimų padarymo.

Skunde taip pat keliamas klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo L. M.. Advokatas mano, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams yra per griežta bei neproporcinga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015).

Teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad L. M. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota netinkamai, yra per griežta bei neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 415 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų, t. y. įstatymo leidėjas numatė, kad tai daryti nėra privaloma ir pareigūnui skiriančiam nuobaudą ar teismui nagrinėjant bylą ir taikant administracinę atsakomybę palikta diskrecijos teisė, įvertinus aplinkybes byloje, taikyti šią atsakomybę ar ne. L. M. dirba vairuotoju, todėl dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo jis prarastų darbą, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinį. 2021 m. sausio 21 d. gimė sūnus, todėl teisė vairuoti automobilį yra reikalinga kaip niekad, nes dėl naujagimio priežiūros to negalės daryti jo sutuoktinė. Pabrėžtina, kad L. M. vairuodamas laikėsi KET reikalavimų (neviršijo greičio, vairavo blaivus), tai leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo. Įvertinus pažeidimą kaip mažiau pavojingą, atsižvelgtina į tai, kad paskyrus administracinio poveikio priemonę asmuo netektų darbo ir nuo to nukentėtų jo šeima, sutuoktinė šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose negalėtų ieškoti darbo ir šeima netektų pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Todėl teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skunde nurodytos aplinkybės apie asmenybę, darbo pobūdį, bei padaryto pažeidimo pavojingumas, laikytinos svarbiomis aplinkybėmis individualizuojant bausmę. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (nelaikytinas itin pavojingu, sukėlusiu sunkias pasekmes ir pan.) bei susiklosčiusias asmenines aplinkybes laikytina, kad specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas jam neturėtų būti taikomas, bus pakankama nuobauda paskyrus didesnę nei minimali bauda, t. y. 290 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. atstovo advokato A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus AVPK Lazdijų RPK 2021 m. sausio 11 d. nutarimą, ROIK: (duomenys neskelbtini), dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo - panaikinti L. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.