- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-337-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00004-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui D. J., trečiajam asmeniui Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti nepilnametės dukters K. J. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo D. J. nepilnametės dukters išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir atsakovui priklausančius ½ dalį pastatą-dirbtuves, ½ pastatą –sandėlį, 1/2 pastatą-parduotuvę, ½ pastatą-garažą, ½ pastatą-ūkinį pastatą, 1/2 pastatą-ūkinį pastatą, ½ kitus inžinerinius statinius –vartus, esančius (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, jog šalių dukra nuo gimimo gyvena su ieškove ir yra labai prisirišusi prie jos. Atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), prie dukros išlaikymo neprisideda. Ieškovė per mėnesį gauną 2‘500 Eur atlyginimą, tačiau turi 1‘000 Eur įsipareigojimų. Taip pat nurodė, jog turi dviejų kambarių butą Pasvalyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės R. J. ieškinį paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nustatė, kad R. J. šiuo metu gyvena Norvegijoje, šalių dukra K. J. Pasvalio r. savivaldybės mokyklose nesimoko. Ieškovės nurodytas darbo užmokesčio dydis netiesiogiai patvirtina ieškovės darbo vietą esant užsienio valstybėje. Teismas sprendė, kad šalių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra su ieškove (duomenys neskelbtini). Vien tik aplinkybė kad ieškovė formaliai deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, nepatvirtino, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Teismas ieškinio priėmimo klausimą sprendė pagal šio sprendimo priėmimo metu esamą, o ne planuojamą, bet nežinia, ar ateityje įvyksiančią situaciją. Ieškovės pateiktas dokumentas iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos tik patvirtino, kad K. J. Lietuvoje nesimoko ir negyvena.
5. Teismas sprendė, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir teisminga Norvegijos Karalystės kompetentingam teismui pagal vaiko gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė R. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas neturėjo atsisakyti priimti jos ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas turėjo vadovautis Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja teisingumo taisykle. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra K. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, nuo pat gimimo yra Lietuvos pilietė. Tiek ieškovė, tiek jos dukra yra deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybei priklauso butas, už kurį ji bankui moka kreditą, moka mokesčius. Nepilnametė jų dukra Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. bus priimta mokytis į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Mano, jog yra pagrindas pripažinti ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas D. J. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį. Nurodo, jog ieškovė neginčija aplinkybės, jog šiuo metu ji gyvena Norvegijoje, ten dirba, gauna pajamas, turi daug turto, moka mokesčius, o jų nepilnametis vaikas ten lanko mokyklą. Be to, ieškovė gauna išmoką už vaiką Norvegijoje. Ieškovė negali pateikti jokių įrodymų, kad ji gyvena Lietuvoje, gauna kokias tai pajamas. Be to, ieškovė su dukra jau 11 metų gyvena Norvegijoje, o tai, kad į bylą pristatė pažymą, kad jų dukra eis į mokyklą Lietuvoje nuo rugsėjo mėnesio – tai rodo, kad galbūt jų dukra eis į mokyklą Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
8. Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Apeliantė teigia, kad ji nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje, turi nekilnojamojo turto, už kurį čia Lietuvoje moka mokesčius ir todėl byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra teisminga Lietuvos teismams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, jog apeliantės nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra Norvegijoje, o ne Lietuvos Respublikoje.
11. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog byla turi tarptautinį elementą ir klausimams, susijusiems su tėvų pareigomis vaikui, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, yra taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Briuselis II bis). Reglamento Briuselis II bis 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Be to, Reglamente Briuselis II bis įtvirtinti specialieji teismingumo pagrindai reikalavimams dėl tėvų pareigų, kuriais remiantis teismas turi teisę nagrinėti tokius reikalavimus net ir tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą esant toje valstybėje narėje: nenutrūkstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą (9 straipsnis), jurisdikcija vaikų grobimo atvejais (10 straipsnis), jurisdikcijos prorogacija (12 straipsnis), jurisdikcija pagal vaiko buvimo vietą (13 straipsnis).
12. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (preambulės 12 punktas). Pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.
13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nėra esminių skirtumų tarp nacionalinėje teisėje įtvirtintos nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos (CK 2.12 straipsnis) ir Reglamente „Briuselis II bis“ naudojamos autonominės nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). Aiškindamas CK 2.12 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).
14. Nors bylos duomenys ir patvirtina apeliantės argumentus, jog ji nuo 2008-08-25 yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 72), tačiau iš kitų byloje esančių duomenų matyti, kad R. J. ir jos nepilnametės dukters K. dabartinė gyvenamoji vieta yra Norvegija (el. b. l. 32). Duomenų, kad apeliantės gyvenamoji vieta būtų Lietuvoje byloje nėra pateikta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantis (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2019 m. vasario 1 d. raštas patvirtina, jog apeliantės dukra K. iki šiol mokyklos nelanko Pasvalyje, ją lankyti ateityje ketina nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.
15. Taip pat pažymėtina, jog apeliantė vengia teismui atskleisti tikrąją savo ir dukters gyvenamąją vietą, kadangi teismui pasiūlius pateikti duomenis kurioje mokyklos įstaigoje 2016 – 2019 m. K. mokosi, apeliantė tokių duomenų į bylą neteikė.
16. Ta aplinkybė, kad ieškovė turi Lietuvoje nekilnojamojo turto, nepaneigia aplinkybės, kad tiek ieškovės, tiek jos nepilnametės dukters faktinė gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje. Pažymėtina, kad atsakovo pateikti Norvegijos bankiniai pavedimai už išlaikymą patvirtina, jog ieškovės gyvenamoji vieta yra būtent Norvegijoje (el. b. l. 38-40).
17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.