Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, 2016 m. vasario 19 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą susitaikius su nukentėjusiuoju V. S.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

V. S. mušdamas šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.

V. S. 2016 m. rugsėjo 25 d., apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilės girtumas) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje konfliktuodamas su tėvu V. S. tyčia jį pastūmė ir abiems parkritus ant grindų, tyčia kumščiu du kartus sudavė tėvui į dešinį skruostą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis kartu su tėvais gyvena (duomenys neskelbtini). Jis 2016 m. rugsėjo 25 d., apie 13 val., grįžo į namus iš Barskūnų. Tuo metu motinos namuose nebuvo, o tėvas buvo namuose. Jau Barskūnuose jis buvo išgėręs tris litrus alaus ir dar alaus parsivežė namo. Virtuvėje kartu su tėvu gėrė alų. Dėl ko įvyko konfliktas jis nepamena, tačiau jis atsistojo, norėdamas išeiti iš virtuvės į savo kambarį, tėvas šoko prie jo, o jis tėvą atstūmė. Tada tėvas vėl puolė prie jo ir, pargriovęs virtuvėje, pradėjo smaugti. Tada jis trenkė tėvui ir jie išsiskyrė. Po to jis išvažiavo iš namų.

Nukentėjusysis V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 25 d. kartu su sūnumi V. S. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. sūnus pradėjo reikalauti pinigų alui ir prie jo kabinėtis. Atsistojęs nuo stalo, sūnus pradėjo koliotis, todėl jis sūnų pargriovė ant grindų ir jį prispaudė. Sūnus buvo apačioje, o jis viršuje. Sūnus negalėjo ištrūkti, todėl pradėjo mušti jam į šonus, išlaisvinęs rankas, davė į akį ir tada ištrūko. Po to konfliktas baigėsi ir jis išėjo į savo kambarį.

Liudytoja Z. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 25 d., apie 15:30 val., grįžo į namus. Kai grįžo, tai vyras su sūnumi buvo namuose. Matėsi, kad jie išgėrę. Maždaug po pusvalandžio jie abu pradėjo konfliktuoti dėl išgerto alaus. Besiginčijant abu virtuvėje pradėjo stumdytis. Sūnus atsistojo nuo kėdės ir savo kūnu atstūmė tėvą. Tada tėvas sūnų apsiglėbė per kaklą ir abu griuvo ant grindų. Tėvas sūnų smaugė. Sūnus, bandydamas ištrūkti, gulėdamas po tėvu, iš apačios sudavė tėvui į veidą, dėl ko atsirado mėlynė. Po to abu nuo grindų atsistojo ir daugiau jokio konflikto nebuvo, o sūnus išėjo iš namų.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuotos 2016 m. rugsėjo 25 d. įvykio aplinkybės (b.l. 10-11).

2016 m. rugsėjo 25 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad V. S. stebima dešinio paakio hematoma (b.l. 19-20).

2016 m. rugsėjo 25 d., 22 val. 33 min., V. S. alkotesteriu nustatytas 1,86 promilių girtumas (b.l. 50).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Nusikaltimas įrodytas kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymų kvitu ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad V. S. konflikto su tėvu V. S. metu, abiems parkritus ant grindų, tyčia kumščiu sudavė tėvui du kartus į dešinį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, kad jis tėvo nepastūmė, kad tėvas jį puolė pirmas, tačiau ši aplinkybė reikšmės veiksmų kvalifikacijai neturi. Fizinis skausmas V. S. buvo sukeltas, kaltinamajam V. S. suduodant smūgius jam į veidą. Dėl to kaltinamasis kaltu prisipažino, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja Z. S.. Kaltinamojo paaiškinimas, kad jis taip gynėsi nuo tėvo smurtinių veiksmų prieš jį, vertinamas kaip galimybė išvengti atsakomybės, kadangi kaltinamasis įvykio metu sužalotas nebuvo, be to jis dėl galimo ir jam skausmo sukėlimo į policijos pareigūnus nesikreipė.

Teismas nenustatė kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be to, V. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-984/2016 buvo teisiamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu nusprendė, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, V. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. S. ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 10 mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nuosprendyje V. S. buvo išaiškinta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis V. S. būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per 1 metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendis nustoja galioti, o V. S. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Nusikaltimai yra baigti. Nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kad V. S. administracine tvarka baustas 5 kartus, paskutinį kartą 2016 m. rugsėjo 12 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį (b.l. 30-33), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l. 39), įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (b.l. 35). Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba. Jam skirtinos atitinkamos trukmės laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant ir V. S. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas.

BK 75 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. Padaryti du tyčiniai nusikaltimai, kaltinamasis anksčiau neteistas. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido. Žala padaryta nebuvo. Kaltinamasis yra jauno amžiaus (24 metai), darbingas, gali ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nori dirbti, ketina susirasti darbą Vilniuje. Jis iš esmės suprato savo veiksmų pavojingumą, todėl teismas daro išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, taikant atitinkamas pareigas (BK 75 straipsnis).

2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu V. S. skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelės). Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė naikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-984/2016 pareiškė 529,52 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Kaltinamasis ieškinį pripažino, todėl civilinis ieškinys buvo patenkintas. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-984/2016 nustojus galioti, civilinis ieškinys tenkintinas šioje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016 m. gruodžio 22 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-14110, kurioje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, yra 83,03 Eur, kuriuos prašo priteisti iš V. S. valstybės naudai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo <...>. Kadangi kaltinamasis V. S. pripažintas kaltu, yra jauno amžiaus, gali susirasti darbą ir sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, iš jo valstybės naudai priteisiami 83,03 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir V. S. skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. S. atidėti vieneriems metams.

Paskirti V. S. pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie V. S., nebendrauti, neieškoti ryšių su juo iki bylos nagrinėjimo pabaigos, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. S. taikytą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą panaikinti.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-09-25 iki 2016-09-27.

Priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo V. S. 529,52 eurų turtinę žalą.

Priteisti valstybės naudai iš V. S. 83,03 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.