Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., 2015 m. rugsėjo 10 d., apie 19.30 val., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), priėjęs prie kambaryje lovoje gulėjusio savo tėvo V. S., tyčia rankomis sudavė jam smūgius į veidą, numetė nuo lovos ir spardė kojomis į veidą, tuo padarydamas daugybines poodines kraujosruvas veide, daugybinius veido kaulų lūžius – abiejų žandinių sinusų visų sienelių, nosies kaulų ir pertvaros, kairės akiduobės lateralinės sienelės ir abiejų akiduobių apatinių bei vidinių sienelių, ethmoidalinių celių – lūžius, kurie atitinka LeFort II liniją; taip pat lūžus pleištakaulio kairės pusės pleištinės ataugos abiejų plokštelių, kairio kaktinio sinuso išorinės kaulinės sienelės, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos, kraujo susikaupimą abiejuose žandikauliuose, kairiajame kaktiniame sinusuose bei ethmoidalinėse celėse, ūmų kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės kaktinės skilties. Tokiais smurtiniais veiksmais V. S. savo šeimos nariui – tėvui V. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. grįžęs į namus (duomenys neskelbtini), savo piniginėje nerado 8 eurų. Matė, kaip tėvas dviračiu išvažiavo į parduotuvę; jis paklausė kur važiuoja, o šis atsakė alaus. Kai paklausė iš kur gavo pinigų, jis neatsakė. Parėjęs namo, piniginėje pasigedo 8 eurų. Dėl šios priežasties tarp jų įvyko konfliktas. Jis buvo neblaivus, todėl nepamena kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė tėvui į galvą ir veidą, tačiau prisimena, kad matė kraują. Su tėvu susitaikė. Nuo 2016 m. vasario 15 d. pradeda dirbti, todėl civilinį ieškinį atlygins. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholiui priklausomybės neturi.

Nukentėjusysis V. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad sūnus jį sumušė dėl to, kad šis išgėrė sūnaus degtinę ir iš jo piniginės paėmė 3 eurus. Kiek kartų jam sūnus sudavė, pasakyti negali. Su sūnumi susitaikė, jis sūnui atleido ir toliau sūnus gyvena su juo.

Kaltinamasis V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d., apie 18 val., grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Namuose nieko nebuvo. Jis pamatė, kad nėra jo nupirkto 0,5 l degtinės butelio, o pažiūrėjęs į piniginę pamatė, kad nėra ir 8 eurų. Suprato, kad pinigus ir butelį paėmė tėvas V. S., nes matė, kaip tėvas važiavo su dviračiu į parduotuvę. Po kiek laiko grįžo neblaivus tėvas ir kaltinamasis jo paklausė kur butelis degtinės ir 8 eurai. Tėvas atsakė, kad degtinės butelio ir pinigų neėmė. Kaltinamasis paklausė kodėl jis tada girtas ir ko važiavo į parduotuvę neturtėdamas pinigų. Tėvas atsakė, kad važiavo į parduotuvę galvodamas, kad jam duos „bargan“ ir vis tiek neprisipažino, kad paėmė butelį degtinės ir pinigus. V. S. užpyko, kad tėvas jam meluoja ir kelis kartus rankomis trenkė tėvui į galvos sritį (gal kokius 3-4 kartus), po ko tėvas nugriuvo ant žemės, o kaltinamasis dar kelis kartus spyrė ir kojomis. Visas konfliktas vyko lauke, ne namuose. Kaltinamasis matė, kad tėvas buvo kruvinu veidu. V. S. išvažiavo su draugais. Kai grįžo namo, namuose tėvo jau nebuvo, o motina pasakė, kad jis išvažiavo su pareigūnais. Kai kaltinamasis išsiblaivė, tai suprato, kad blogai padarė. Buvo neblaivus ir tai, kad tėvas iš jo paėmė butelį ir pinigus, įpykdė. Tėvo atsiprašė, jam žalą atlygino, jie susitaikė. Nuoširdžiai gailisi, kad sumušė tėvą. Po įvykio alkoholio nebevartoja (39–40,48–49 b. l.).

Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d., apie 16 val., jis grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kur gyvena su žmona. Tuo metu su jais gyveno sūnus V. S.. Namuose nieko nebuvo. Jam prireikė pinigų, kadangi norėjo alaus, todėl 3 eurus paėmė iš sūnaus V. piniginės ir dviračiu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nusipirko tris butelius alaus. Namo grįžo apie 18 val. Jam grįžus, namuose jau buvo sūnus V.. V. buvo neblaivus ir pradėjo jam priekaištauti, kad šis paėmė 0,5 l degtinės butelį. V. S. sūnui V. pasakė, kad degtinės butelio neėmė, o paėmė tik 3 eurus iš jo piniginės. Nukentėjusysis atsigulė į lovą. Tada sūnus V. jam tyčia sudavė rankomis į veidą, po to numetė nuo lovos ir spardė kojomis į veidą. Ligoninėje nukentėjusiajam buvo diagnozuotas kraujo išsiliejimas į smegenis ir žandikaulio lūžiai. 2015 m. rugsėjo 15 d. nukentėjusiajam iš ligoninės grįžus namo, sūnus atsiprašė, žalą atlygino, jie susitaikė. Pretenzijų sūnui dėl įvykio neturi (15–16 b. l.).

Širvintų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniosios specialistės 2015 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatymo atvejo, fiksuotos įvykio aplinkybės: V. S. paaiškino, kad sūnus V. S. mušė jį rankomis, spardė kojomis; stebimi sužalojimai V. S. veide (4–5 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 14 d. Specialisto išvadoje Nr.G3333/15(01) nurodyta, kad V. S. nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos veide; daugybiniai veido kaulų lūžiai – abiejų žandinių sinusų visų sienelių, nosies kaulų ir pertvaros, kairės akiduobės lateralinės sienelės ir abiejų akiduobių apatinių bei vidinių sienelių, ethmoidalinių celių – lūžiai, kurie atitinka LeFort II liniją; taip pat lūžusios pleištakaulio kairės pusės pleištinės ataugos abi plokštelės, kairio kaktinio sinuso išorinė kaulinė sienelė, apatinio žandikaulio dešinė sąnarinė atauga; susikaupęs kraujas abiejuose žandikauliuose, kairiajame kaktiniame sinusuose bei ethmoidalinėse celėse; nustatytas ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės kaktinės skilties. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (daiktu). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (23–25 b. l.).

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, bylos aplinkybės aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, proceso dalyviai sutinka dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatomis, įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo ir nukentusiojo parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus medicinos specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Kadangi kaltinamasis nesunkiai sutrikdė sveikatą savo tėvui, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl LR BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. S. padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, dėl įvykių gailėjosi, su tėvu susitaikė.

V. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia. Kaltinamasis ir toliau gyvena nukentėjusiojo namuose ir nukentėjusysis tam neprieštarauja. V. S. anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, šeimoje nesmurtavo. Nors V. S. turi psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, jam nustatytas priklausomybės sindromas (52 b. l.), šiuo metu tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo teigimu, šiuo metu jis alkoholio nevartoja. Ketina įsidarbinti. Teismo vertinimu, kaltinamasis V. S. nėra pavojingas visuomenei. Be to, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamojo elgesiui, kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas kaltinamajam V. S. taikyti LR BK 38 straipsnio 1 dalies, nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 10 mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokia priemonė skiriama siekiant pakeisti kaltinamojo elgesį ir ateityje išvengti tokio pobūdžio nusikaltimų.

Kaltinamajam 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti su tėvu V. S., kuri naikintina (41–42 b. l.).

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 529,52 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. S. gydymo išlaidų atlyginimo.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusysis sveikatos priežiūros įstaigoje buvo gydomas dėl patirtų sveikatos sužalojimų, kuriuos, kaip nustatyta, padarė kaltinamasis. Nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (30 b. l.), kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis LR BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 10 mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti su tėvu V. S., panaikinti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš civilinio atsakovo V. S. 529,52 eurų turtinę žalą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.