Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1312-392/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
2S-1312-392/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07247-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
UAB „Stonava“
Atsakovas
SKR INVEST UAB
Trečiasis asmuo
notarė D
Kategorijos
  • 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1312-392/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07247-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 124.4., 116.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) UAB „Stonava“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-308-734/2012 m. pagal ieškovo UAB „Stonava“ ieškinį atsakovui SKR INVEST UAB dėl priėmimo – perdavimo akto panaikinimo ir sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė D. L. – B., VĮ „Registrų centras“ bei LR Nacionalinė žemės Tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas (ieškovas) UAB „Stonava“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-308-734/2012 m., iškeltoje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl priėmimo – perdavimo akto panaikinimo ir sutarties nutraukimo, nurodydamas, jog paaiškėjo naujai esminių šios civilinės bylos aplinkybių, nes šioje civilinėje byloje buvo kilęs ginčas, ar atsakovas tinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal tarp jo ir ieškovo 2008-10-22 d. sudarytą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį dėl nekilnojamųjų statinių dalies, be to, atsakovas pagal minėtą sutartį buvo įsipareigojęs parengti detalųjį planą, kuriame yra nekilnojamieji daiktai ir kuris turėjo būti patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka ir atsakovui neparengus tokio plano, šalys susitarė nutraukti minėtą sutartį. Pareiškėjas (ieškovas) nurodė, jog atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų parengti detalųjį planą ir jį patvirtinti, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2008-10-22 d. pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, priėmimo - perdavimo akto panaikinimo bei restitucijos taikymo. Teismai konstatavo aplinkybes, kad šalys iš tikrųjų nebuvo susitarusios parengti žemės sklypo detalaus plano ir kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartį. Tokią išvadą teismai padarė vadovaudamiesi sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei šalių ir liudytojų paaiškinimais apie tikruosius šalių ketinimus, be to, ta aplinkybė, jog ieškovo atstovas pasirašė 2009-09-29 d. priėmimo - perdavimo aktą ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas jo klastojimo faktas, nes 2012-02-08 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Nutarimu Nr. 10-1-01081-11 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjas (ieškovas) taip pat nurodė, jog išnagrinėjus šią civilinę bylą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-01 d. nutartimi nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo siekiama nustatyti ir 2009-09-29 d. nekilnojamųjų daiktų priėmimo - perdavimo akto suklastojimo faktą, buvo panaikintas ir šis ikiteisminis tyrimas yra nebaigtas iki šiol, tačiau 2013-11-16 d. pareiškėjui (ieškovui) buvo įteiktas šioje civilinėje byloje liudytoju apklausto V. P. pareiškimas, o 2014-01-16 d. buvo įteiktas ir kito šioje civilinėje byloje liudytoju apklausto T. J. pareiškimas, iš kurių turinio matyti, jog šie liudytojai davė šioje civilinėje byloje melagingus paaiškinimus, todėl teismai buvo suklaidinti tiek dėl tikrųjų ginčo sutarties šalių ketinimų, tiek ir dėl priėmimo - perdavimo akto pasirašymo aplinkybių, t. y. liudytojas V. P. pareiškime ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nurodė, jog būtent jie su T. J. iniciavo ginčo sutarties su atsakovu pasirašymą ir nurodė, kad Plėtros departamentas buvo raštu išdėstęs vienareikšmišką poziciją, jog pagal rengiamą bendrą teritorijos planą bus palikti galiojantys reglamentai, todėl, siekiant įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus atsakovui, turės organizuoti antrąjį detaliojo plano rengimo etapą, tačiau atsakovo vadovas S. S. atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus parengti individualų žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, nurodydamas tai, jog čia per daug darbo. Be to, V. P. taip pat paaiškino, kaip buvo suklastotas Nekilnojamųjų daiktų priėmimo - perdavimo aktas, t. y. kad pareiškėjo (ieškovo) direktoriaus sutikimas dėl detaliojo plano sprendimų buvo modifikuotas į priėmimo - perdavimo aktą ir modifikavimas buvo atliktas prie pasirašyto sutikimo teksto, papildomai įrašant tekstą dėl statinių perdavimo – priėmimo. Liudytojas T. J. 2013-12-04 d. įteiktame pareiškime ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad visos teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą rengė SĮ „Vilniaus planas“, kuri ir suformavo pareiškėjui (ieškovui) žemės sklypą su esamais reglamentais ir tik po to atsakovas turėjo pradėti rengti ką tik suformuoto žemės sklypo detalųjį planą, kad būtų galima nustatyti tokius žemės reglamentus, kuriuos buvo pagal sutarties nuostatas įsipareigoję atlikti. Atsakovo vadovas S. S., įvertinęs tas aplinkybes, jog tam reikia atlikti daug veiksmų, jam su V. P. išdėstė poziciją apie tai, kad jis tiesiog pasinaudos Vilniaus miesto savivaldybės įmonės atliktu detaliuoju planu ir pateiks ji kaip atliktą detalųjį planą bei detaliai aprašė ir priėmimo - perdavimo akto klastojimo aplinkybės ir nurodė kaip pareiškėjo (ieškovo) pasirašytas sutikimas buvo modifikuotas į 2009-09-29 d. sutikimą ir priėmimo - perdavimo aktą ir kaip šis dokumentas buvo panaudotas atsakovo vardu įregistruojant Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėjas (ieškovas) nurodė, kad abu šie liudytojai pareiškimuose pripažįsta tą aplinkybę, jog šios civilinės bylos nagrinėjimo metu jie davė melagingus parodymus, t. y. tokius, kokius iš anksto jiems paruošė S. S. ir tai darė dėl to, kad bijojo S. S. keršto, nes bendraudami su S. S. abu liudytojai matė šio asmens nusikalstamą veiklą ir jos nebaudžiamumą, be to, matė ir tai, kaip S. S., suklastodamas dokumentus ir naudodamasis savo ryšiais, sužlugdė ne vieną verslininką, todėl su pareiškimais, kuriuose išdėstė tikrąsias faktines ginčo sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybes, jie kreipėsi tik tuomet, kai S. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl jei šios aplinkybės būtų buvusios žinomos teismams anksčiau, tai teismai būtų turėję teisinį pagrindą nesivadovauti šiuo priėmimo -perdavimo aktu, kaip tinkamu rašytiniu įrodymu. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti 2013-03-25 d. specialisto išvada Nr. 11-501(13)/11-816(13) patvirtina tą aplinkybę, jog ginčijamas priėmimo - perdavimo aktas yra pagamintas montažo būdu. Pareiškėjas (ieškovas) prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-308-734/2012 m. pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl priėmimo – perdavimo akto panaikinimo ir sutarties nutraukimo (b.l. 1-6).

Atsiliepimas

Atsakovas SKR INVEST UAB pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad nesutinka su nurodytu civilinės bylos atnaujinimo pagrindu, kadangi pareiškėjo (ieškovo) prašymas yra grindžiamas LR CPK 366 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, t. y. melagingi liudytojo parodymai, o ne LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, t. y. naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes 2013-11-14 d. liudytojo V. P. bei 2013-12-04 d. liudytojo T. J. pareiškimai, pateikti Vilniaus apygardos prokuratūrai, neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių sampratos, t. y. nes nurodyti galimai melagingi liudytojų parodymai yra ikiteisminio tyrimo objektas ir negali būti šiuo metu vertinami, kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatų prasme, o pagal LR CPK 366 str. 1 d. 3 p. nuostatas, procesas gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, kai prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo, nes tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuoti faktai yra laikomi nustatytais ir nereikalingais papildomo įrodinėjimo, o pareiškėjo (ieškovo) pateikti neva naujai paaiškėjusias aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai, t. y. liudytojų pareiškimai, reikalauja papildomo įrodinėjimo ir nustatinėjimo LR BK ir LR BPK nuostatų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjui (ieškovui) nepateikus įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, šie liudytojų pareiškimai prokuratūrai negali patvirtinti nei naujai paaiškėjusių aplinkybių fakto, nei melagingų liudytojų parodymo fakto, be to, liudytojų parodymai tik įrodo tą aplinkybę, kad buvo konfliktiški S. S. ir liudytojų santykiai ir taip pat, jog šie liudytojai turi tiesioginį suinteresuotumą nurodytu žemės sklypu. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas (ieškovas) aplinkybę apie tai, jog atsakovas galimai suklastojo 2009-09-29 d. priėmimo - perdavimo aktą ir jo pagrindu neteisėtai įregistravo savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nurodė jau šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ir visų instancijų teismai šiuos ieškovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, be to, visų instancijų teismai įvertino pareiškėjo (ieškovo) nurodytas aplinkybes dėl galimo 2009-09-29 d. akto klastojimo ir atmetė jas kaip nepagrįstas ir šias išvadas padarė vadovaujantis surinktais į šią civilinę bylą rašytiniais įrodymais, o ne liudytojų parodymais, t. y. nei viename iš teismų sprendimų nėra tiesiogiai vadovaujamasi liudytojų T. J. bei V. P. parodymais, be to, tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėjo galimybę patikrinti ir patikrino ieškovo nurodytus teiginius dėl ginčo sutarties neįvykdymo ir visi teismai šias ginčo aplinkybes vertino vienodai, t. y. vienodai kvalifikavo ir ginčo teisinius santykius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijama 2014 m. kovo 12 d. nutartimi atnaujinti procesą atsisakė. Iš UAB „Stonava“ priteisė 1500 Lt atstovavimo išlaidų. Nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesą byloje, kadangi faktinį prašymo pagrindą pareiškėjas iš esmės grindžia ne LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., o LR CPK 366 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, t. y. nurodo tą aplinkybę, jog liudytojai V. P. bei T. J. civilinėje byloje davė melagingus parodymus, ir juos vertinant iš esmės turėtų būti keičiami priimti teismo sprendimai, tačiau liudytojų V. P. bei T. J. pateikti rašytiniai pareiškimai, šiuo metu yra dar tik pateikti Vilniaus apygardos prokuratūrai ir dar nėra įvertinti ikiteisminio tyrimą atliekančių pareigūnų priimtais procesiniais dokumentais, vadinasi negali būti vertinami kaip melagingi parodymai, duoti šioje civilinėje byloje, kadangi tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra galima nustatyti ar liudytojas davė melagingus parodymus, be to, nėra ir jokių duomenų apie tai, jog šiems liudytojams būtų iškeltos, pradėtos nagrinėti ar jau išnagrinėtos baudžiamosios bylos dėl melagingų parodymų davimo, kas ir sudarytų pagrindą pareiškėjui kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 2, 3 p. p. nuostatų pagrindu. Liudytojų rašytiniai paaiškinimai dar tik yra ikiteisminio tyrimo objektas ir negali būti vertinami šioje civilinėje byloje, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatų prasme. LAT formuojamoje teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog tik nuosprendis, priimtas baudžiamajame procese, yra pripažįstamas teisingumo aktu ir tik nuosprendžiu konstatuotini faktai yra laikomi nustatytais ir nereikalingais papildomo įrodinėjimo (LAT 2004-11-04 d. nutartis Nr. 3K-7-522/2004). Teismas pastebėjo ir tai, jog pareiškėjo (ieškovo) prašyme išdėstytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas siekia atnaujinti procesą, jau buvo tirtos tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kurie šalių ginčo aplinkybes vertino vienodai, t. y. vienodai kvalifikavo ir ginčo teisinius santykius bei priėmė analogiškus sprendimus, todėl laikė, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai dėl proceso atnaujinimo yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti bei atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-308-734/2012 m. pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl priėmimo – perdavimo akto panaikinimo ir sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Stonava“ prašė Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės patenkinant UAB „Stonava“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-308-734/2012 užbaigtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu dėl priėmimo-perdavimo akto panaikinimo ir sutarties nutraukimo.

Skundą argumentavo tuo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teises normas, iš viso nenagrinėjo bendrovės „Stonava“ nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Nurodė, jog prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje UAB „Stonava“ pateikė vadovaudamasi CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostata, numatančia, kad procesas gali būti atnaujintas, jei paaiškėja naujų bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Todėl bylą nagrinėjęs teismas ir turėjo įvertinti, ar yra pagrindas atnaujinti procesą šiuo pagrindu. 2012-10-01 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo siekiama nustatyti ir civilinės bylos ginčo dalyku buvusio 2009-09-29 nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo akto suklastojimo faktą. Civilinę bylą išnagrinėję teismai padarė išvadą, kad ginčo sutarties nutraukti nėra pagrindo, o ginčijamas priėmimo-perdavimo aktas yra teisėtas. Tačiau 2013-11-16 UAB „Stonava“ buvo įteiktas civilinėje byloje liudytoju apklausto V. P. pareiškimas, o 2014-01-16 įteiktas ir kito civilinėje byloje liudijusio asmens - T. J. pareiškimas. Pareiškimai adresuoti ikiteisminį tyrimą prižiūrinčiai Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, ir juose detaliai išdėstytos visos tikrosios ginčo sutarties pasirašymo ir vykdymo bei priėmimo-perdavimo akto suklastojimo ir panaudojimo aplinkybės. Abu šie liudytojai pareiškimuose ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad civilinėje byloje davė neteisingus paaiškinimus, todėl teismas buvo suklaidintas tiek dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų, tiek dėl priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Todėl UAB „Stonava“ pagrįstai šiuos liudytojų rašytinius paaiškinimus laiko įrodymais, kuriuose yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, ir jeigu bylą nagrinėjančiam teismui būtų buvusios žinomos tikrosios faktinės aplinkybės, teismo sprendimas būtų kitoks. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas padarė aiškią teisės klaidą, nes net netyrė, ar procesas byloje atnaujintinas CPK 366 1 d. 2 p. pagrindu, kaip to prašė pareiškėjas, o nukrypdamas nuo faktinio pareiškimo pagrindo, savo iniciatyva padarė išvadą, kad neva pareiškėjas , faktinį prašymo pagrindą iš esmės grindžia ne LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, o LR CPK 366 str. 1 d. 3 p. nuostatomis. Tačiau pareiškėjas neprašė atnaujinti proceso dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. UAB „Stonava“ prašė atnaujinti procesą būtent dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šiuo atveju, teismas pažeidė dispozityvumo principą, o tuo pačiu ir teisę į tinkamą procesą, apribojo teisę į teisminę gynybą, nes netyrė ar yra pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o pasisakė tik, ar yra pagrindas atnaujinti procesą kitu pagrindu, t.y. esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui. UAB „Stonava“ gauti liudytojų paaiškinimai yra labai reikšmingi, nes jie dalyvavo tariantis dėl ginčo sutarties sąlygų ir ją pasirašant ją, taip pat tiesiogiai vykdė atsakovo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Duodami paaiškinimus civilinėje byloje abu šie asmenys nurodė, kad pasirašydamos sutartį šalys nesusitarė, kad atsakovas turi parengti žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamieji daiktai, detalųjį planą, o tik siekė kartu kontroliuoti detalaus plano organizavimo eigą, koordinuoti detalaus plano rengimą, kad butų suformuotas sklypas, ant kurio yra UAB „Stonava“ priklausantys statiniai. Kad būtent dėl tokio rezultato susitarė sutarties šalys konstatavo ir bylą nagrinėję teismai. Atitinkamai abu šie liudytojai nutylėjo ir nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo akto suklastojimo aplinkybes, todėl teismai, neturėdami jokių faktinių duomenų apie dokumento suklastojimą, vadovavosi suklastoto įrodymo kopija, kaip reikšmingas aplinkybes patvirtinančiu įrodymu. Jeigu minimi liudytojai būtų davę teisingus paaiškinimus nagrinėjant civilinę bylą, teismo sprendimas būtų kitoks. Bylą nagrinėję teismai vadovavosi 2009-09-29 Nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo akto kopija ir jai suteikė įrodomąją galią, motyvuojant tuo, kad bylos nagrinėjimo metu 2012-02-08 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau, T. J. ir V. P. pareiškimuose ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleidė šio dokumento suklastojimo aplinkybes, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant teisme, o 2013-03-25 buvo surašyta ir specialisto išvada Nr. 11-501(13)/11-816(13), konstatuojant, kad egzistuoja didelė tikimybė, kad ginčo aktas yra suklastotas montažo būdu. Jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos teismui nagrinėjant civilinę bylą, teismas būtų UAB „Stonava“ ieškinį patenkinęs. Aplinkybė, kad dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje negali nei paneigti, nei patvirtinti minimuose liudytojų pareiškimuose bei specialisto išvadoje nurodomų aplinkybių. Jos egzistuoja nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties, tačiau, atnaujinus procesą civilinėje byloje ir ją nagrinėjant iš naujo faktas, kad vyksta ikiteisminis tyrimas galėtų būti pagrindu sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki išsispręs baudžiamosios bylos likimas. Be to apeliantas teikia teismui ir 2014-03-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-3325(13), kuri buvo surašyta jau po prašymo dėl proceso atnaujinimo įteikimo (gauta išvada tik 2014-03-24), kurioje konstatuota, kad yra didelė tikimybė, kad dokumentas - ginčijamas civilinėje byloje priėmimo-perdavimo aktas yra pagamintas montažo būdu, įkomponuojant į jį nuskenuotą UAB „Stonava“ antspaudo atspaudą ir direktoriaus pareigų pavadinimą, vardą, pavardę bei parašą bei įrašą A.V. Ši išvada taip pat laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe vertinant priėmimo-perdavimo akto teisėtumo klausimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas SKR INVEST UAB teismo prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-308-734/2012, nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo UAB „Stonava“ atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-12 nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-308-734/2012, atsižvelgdamas į tai, kad ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, ir Vilniaus apygardos teismas, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė analogiškus sprendimus išnagrinėję ginčą tarp UAB „Stonava“ ir SKR INVEST UAB. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-308-734/2012 buvo išnagrinėta teisingai ir išsamiai, išnaudojus visas galimas ir prieinamas apskundimo priemones ir būdus. Ieškovo minimų liudytojų nurodomos aplinkybės jau buvo žinomos bylą nagrinėjant, o jų parodymai negali paneigti teismų išvadų, padarytų atsižvelgus į visą bylos medžiagą. Ieškovo pateiktose teismo ekspertizės centro specialistų išvadose pateikiami teiginiai yra tik tikėtino pobūdžio, todėl nieko nepatvirtina ir nepaneigia.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, CPK 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007; kt.). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostata, numatančia, kad procesas gali būti atnaujintas, jei paaiškėja naujų bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokiomis aplinkybėmis nurodo byloje liudytojais apklaustų V. P. ir T. J. pareiškimus, adresuotus ikiteisminį tyrimą prižiūrinčiai Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, kuriuose detaliai išdėstytos visos tikrosios ginčo sutarties pasirašymo ir vykdymo bei priėmimo-perdavimo akto suklastojimo ir panaudojimo aplinkybės. Abu šie liudytojai pareiškimuose ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad civilinėje byloje davė neteisingus paaiškinimus, todėl teismas buvo suklaidintas tiek dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų, tiek dėl priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Todėl UAB „Stonava“ pagrįstai šiuos liudytojų rašytinius paaiškinimus laiko įrodymais, kuriuose yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, ir jeigu bylą nagrinėjančiam teismui būtų buvusios žinomos tikrosios faktinės aplinkybės, teismo sprendimas būtų kitoks. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone liudytojų pareiškimuose nurodomos aplinkybės, apie sutarties vykdymą, tikruosius šalių ketinimus ir priėmimo-perdavimo akto galimą suklastojimą bylą nagrinėjusiems visų instancijų teismams buvo žinomos ir nurodytos paties ieškovo, todėl savo esme liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip byloje naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o tik kaip vienas iš galimų įrodymų. Iš to seka ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas teisingą procesinį sprendimą, taip pat ne be pagrindo nurodė, kad jei dėl minėtų liudytojų teismui duotų galimai melagingų paaiškinimų būtų priimtas ir įsiteisėtų teismo nuosprendis, būtų galima svarstyti proceso atnaujinimo galimybę CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą taip pat ir remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-03-25 specialisto išvada Nr. 11-501(13)/11-816(13) bei teismo ekspertizės centro 2014-03-05 specialisto išvada Nr. 11-3325 (13), teigdamas, kad jos patvirtina 2009-09-29 sutikimo priėmimo – perdavimo akto suklastojimo faktą. Tačiau teismas tokią apelianto poziciją vertina kritiškai. Minėtos išvados yra ikiteisminio tyrimo dalis, o jame iki šiol nėra atsakyta į klausimą, ar UAB „Stonava“ nurodomas priėmimo-perdavimo aktas buvo suklastotas. Be to, išvadų rezultatai yra pateikiami tik kaip galimai tikėtini, todėl prielaidomis grindžiamos specialisto išvados negali būti laikomos pakankamu įrodymu atnaujinti procesą ir paneigti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Dėl nurodytų motyvų atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.). Neaptarti atsakovo atskirojo skundo argumentai šios nutarties pagrįstumo neįtakoja, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atmetus skundą iš jį padavusio asmens, atsižvelgiant į atliktų veiksmų sudėtingumą, atsakovui priteistina dalis jo patirtų 3 200 litų dydžio išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Stonava“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt atstovavimo išlaidų SKR INVEST UAB (kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjas Virginijus Kairevičius