Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi B. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyrius 2012 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo B. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 189² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaudė 500 Lt bauda.

2012 m. rugsėjo 19 d. B. B. padavė skundą Plungės rajono apylinkės teismui dėl 2012 m. rugsėjo 10 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus nutarimo.

Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo B. B. padarytą administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavo pagal ATPK 158 straipsnio 1 dalį ir B. B. nubaudė 200 Lt.

Apeliaciniu skundu B. B. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimą, nutraukti administracinės bylos teiseną, kurioje jam inkriminuota veika pagal ATPK 158 str. 1 d., bei priteisti jo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą konstatavo, kad jis patalpas naudoja ne pagal paskirtį, t.y. gyvenamojo namo rūsyje įrengtos patalpos naudojamos kaip salė pokyliams rengti. Taip pat, kad jis vykdo komercinę veiklą. Mano, kad esminė klaida yra sąvokų „rengti pokylius“ ir „komercinė veikla“ vartojime. Jis nesiverčia komercine veikla, neorganizuoju pokylių, jų nerengia. Iki 2012 m. pavasario jo žmona teikė nuomos paslaugą – nuomojo jų namo rūsyje esančią patalpą. Gyvenamojo namo rūsyje yra salė, kuri įregistruota VĮ „Registrų“ centras ir turi pavadinimą – salė. Kaip ir bet kuris asmuo, jo žmona ir jis turi teisę nuomoti bet kokį savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą – ar tai būtų visas namas, ar tik jo dalis. Asmenys, išsinuomoję jo gyvenamąjį namą ar jo dalį, jame elgėsi pagal savo poreikius – vieni šventė gimtadienius, kiti minėjo mirties metines, rengė susitikimus ir kt. Todėl viską suvesti į pokylių rengimą yra nelogiška. Jis su asmenimis, išsinuomojusiais patalpas nėra susietas jokiais susitarimais, jiems jokių pokylių nerengė, paslaugų neteikė. Iš jų buvo gautos tik pajamos už nuomą. Iš išnuomoto turto gaunamos lėšos bus apskaitytos LR įstatymų nustatyta tvarka ir kalendoriniams metams pasibaigus, bus sumokėti mokesčiai.

Pripažinus jį padarius administracinį teisės pažeidimą suponuojama dviprasmiška situacija – jis gali išnuomoti visą savo gyvenamąjį namą, o jau nuomininkai gali rūsyje esančioje salėje atšvęsti įvairias progas, tačiau negali išnuomoti tik vienos salės atskirai.

Pažymi, kad teismas vadovavosi LR vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr.1178 patvirtintu Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejai ir tvarkos aprašu, nors šioje situacijoje jis negali būti taikomas jam kaip asmeniui, nevykdančiam jokios veikios – jis nėra įsiregistravęs LR VMI kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, neturi individualios įmonės, kurios veikla kaip nors būtų susijusi su patalpų naudojimu pagal paskirtį ir patektų į šio teisės akto reglamentavimą.

Teigia, kad teismas, priimdamas nutarimą įvertino 2012 m. rugpjūčio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuris iš viso neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų. Pagal šį aktą neaišku, kur buvo atliekamas patikrinimas. Šis aktas sėkmingai gali būti pritaikomas bet kurio piliečio gyvenamosioms ir negyvenamosioms patalpoms, todėl yra įsitikinęs, kad akte nustatyti faktai nesusiję su jo gyvenamuoju namu. Be to, 2012 m. rugpjūčio 17 d. jo name jokių pašalinių asmenų nebuvo, savo gyvenamąjį namą naudojo pagal paskirtį, nei namas, nei jo dalis tuo metu išnuomota nebuvo. Iš ko buvo nuspręsta, kad jis 2012 m. rugpjūčio 17 naudotas ne pagal paskirtį – taip ir nesuprato.

Apeliantas teigia, kad administracinis kaltinimas suformuluotas pažeidžiant ATPK 260 str. reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas, aprašydamas pažeidimą, nenurodė, kokius teisės aktus ir kokiais savo veiksmais juos pažeidė, nenurodė pažeidimo esmės. Atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole vietoj to, kad būtų suformuluota pažeidimo esmė, surašytas aprašomojo pobūdžio tekstas, iš kurio neįmanoma suprasti, kokiais veiksmais jis padarė administracinį pažeidimą. Tokiu atveju, konstatuotina, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus pareigūnas nevisapusiškai ir nepilnai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes, nes netinkamai, neaiškiai suformulavo administracinį kaitinimą, nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Toks sprendimas pažeidžia asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teises, o būtent teisę į gynybą. Kiekvienas asmuo traukiamas atsakomybėn turi žinoti kuo yra kaltinimas ir turėti galimybę apsiginti, suprasti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę. Ši jo teisė nebuvo realizuota dėl nenurodytos administracinio teisės pažeidimo esmės bei kitų protokolo trūkumų.

Surašant protokolą, asmeniui turi būti išaiškinamos jo teisės ir pareigos ir tai pažymima protokole. Nori pastebėti, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas 2012 m. rugpjūčio 24d. 10.00 val. o kvietimą atvykti dėl protokolo surašymo gavo tik prieš 3 val. – 2012 m. rugpjūčio 24 d., 7.00 val. Esant tokioms aplinkybėms, jam nepavyko rasti advokato, kuris spėtų atstovauti jo byloje, susipažintų su visa bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, jis Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus pareigūnui įteikė prašymą atidėti protokolo surašymą vėlesniam laikui, kad galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą. Tačiau jo prašymas tenkintas nebuvo. Jam atvykus protokolas ir administracinis nurodymas jau buvo surašytas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jis neturėjo galimybės net susipažinti su bylos medžiaga ir teikti savų įrodymų, paaiškinimų. Tokiais pareigūno veiksmais buvo pažeista jo teisė turėti gynėją ir realizuoti savo teisę į gynybą. Administracinės bylos nagrinėjimo metu pareigūnui teikė prašymą apklausti Telšių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus specialistę E. L.. Jo prašymas tenkintas nebuvo, prašymo netenkinimo motyvai nurodyti taip pat nebuvo. Pažymi, kad jam atvykus protokolo surašymui, iš jo net nepareikalauta asmens tapatybę liudijančio dokumento. Protokolas jau buvo surašytas iš anksto. Jam beliko jį pasirašyti. Iš protokolo neaišku, ar jis surašytas būtent jam, kadangi nėra asmens duomenų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Pažymi, kad protokole yra nurodyti teisės pažeidimo faktą patvirtinantys liudytojai ar nukentėjusieji (J. M. ir Č. K.), tačiau neaišku, koks šių asmenų statusas administracinėje byloje. Be to, paprašius susipažinti su šių asmenų, jeigu jie liudytojai, liudijimais, tokių galimybių neturėjo, kadangi šių asmenų liudijimo byloje iš viso nėra. Paprašius atidėti bylos nagrinėjimą, kad būtų galima liudytojams užduoti klausimus, tokia galimybė jam suteikta nebuvo. Šios aplinkybės pažeidė mano, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises į teisingą ir nešališką bylos išnagrinėjimą.

Šioje byloje administracinis kaltinimas buvo paremtas tik prielaidomis, nerinkti, neįforminti įrodymai, yra eilė netirtų ir nesiaiškintų aplinkybių. Nei iš jo, nei iš jo žmonos nebuvo pareikalauta nuomos sutarčių, kurios galėjo turėti esminės reikšmės situacijos ištyrimui, protokolo surašymui bei nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimui. Be to, protokolas surašytas jam, nors namo bendrasavininkiai yra trys, o jis niekada nebuvo sudaręs nuomos sutarties – namo dalį nuomojo jo žmona. Kodėl buvo nuspręsta, kad tik jis vienas padarė administracinį teisės pažeidimą, nežino.

Skundas netenkintinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog B. B. kaltė, padarius ATPK 158 str. 1 d. numatytą pažeidimą, įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda, įvertinus jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, parinkta tinkamai.

ATPK 158 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimas, neūkiškas jų prižiūrėjimas, naudojimas ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimas. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, joje nustatyta atsakomybė už gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimą, neūkišką jų prižiūrėjimą, naudojimą ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimą. Gramatinis, struktūrinis ir teleologinis šios teisės normos aiškinimas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad administracinei atsakomybei kilti pakanka šio straipsnio dispozicijoje nurodyto, šiuo atveju, gyvenamųjų patalpų naudojimo ne pagal paskirtį. Be to, teismas pažymi, kad ATPK 158 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. toks teisės pažeidimas teisės normų pripažįstamas padarytu atlikus vien išoriškai konstatuotinus veiksmus, jo padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už anksčiau minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą, pakanka konstatuoti, kad asmuo gyvenamąsias patalpas naudoja ne pagal paskirtį.

Apeliantas nubaustas už tai, kad, jog dalį gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojo ne pagal paskirtį, t. y. vykdė komercinę veiklą, atlikdamas pokylių salės nuomos paslaugas. Statybos įstatymo 40 str. 1 p. įtvirtino, jog statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. To paties įstatymo 2 str. 77 d. nurodyta, jog statinio paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Iš byloje esančių valstybės įmonės „Registrų centras“ Telšių filialo pažymėjimų matyti, jog viešajame registre gyvenamojo namo paskirtis aiškiai nurodyta – gyvenamoji (butų). Apklausiamas teisme B. B. iš esmės neneigė, kad nuomoja salę, moka mokesčius (b. l. 22). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), pakabintas reklaminis skelbimas, kuriame reklamuojama pokylių salės nuoma visoms progoms. Atsižvelgiant į tai, neginčitinai nustatyta, kad B. B. sudarydamas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su asmenimis dėl pokylių salės nuomos vertėsi komercine veikla. Taip naudodamas patalpas ne pagal paskirtį B. B. padarė ATPK 158 str. 1 d. įtvirtintą pažeidimą.

B. B. apeliuoja į 2012 m. rugpjūčio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą, nurodydamas, kad jis neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, aktas sėkmingai gali būti pritaikomas bet kurio piliečio gyvenamosioms ir negyvenamosioms patalpoms, todėl yra įsitikinęs, kad akte nustatyti faktai nesusiję su jo gyvenamuoju namu. Nors minėtame dokumente nėra nurodyta tikrinamo namo adresas, tačiau sprendžiant iš patikrinimo akto turinio ir bylos medžiagos, nekyla abejonių, kad faktinių duomenų patikrinimo aktas surašytas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, ant patikrino akto yra paties B. B. parašas, kuris iš esmės patvirtina, kad akte nurodytos faktinės aplinkybės susijusios su B. B. priklausančiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jokių raštiškų pretenzijų dėl minėto akto B. B. nepateikė, todėl šis apelianto argumentas atmestinas.

Apeliaciniame skunde kritikuojamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tačiau nėra pagrindo manyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jame užfiksuotos esminės pažeidimo aplinkybės, asmuo, kuriam jis surašytas, gali suprasti, kuo yra kaltinamas ir nuo to gintis, t.y. atitinka visus ATPK 260 straipsnyje nustatytus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

Aplinkės teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų surašant ATP protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą, nutarime pažymėjo, jog savo teises B. B. galėjo realizuoti bylos nagrinėjimo metu, su kuo apygardos teismas visiškai sutinka. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ATPK 259, 260 ir 263 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra svarbus procesinis veiksmas, kurio tinkamas neatlikimas gali lemti esminius atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimus, tačiau iš minėtų įstatymo nuostatų vienareikšmė išvada apie privalomą traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens dalyvavimą surašant protokolą neseka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N39-1354/2008, N-444-907/2009 ir kt.).

Apeliantas nurodo, kad nebuvo apklausta Telšių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus specialistė E. L., protokole nurodyti teisės pažeidimo faktą patvirtinantys liudytojai J. M. ir Č. K.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl B. B. kaltės padaryti. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginys, kad nepagrįstai nebuvo apklausti liudytojai, atmestinas.

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistinas ir nenaikintinas.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistą ir B. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.