Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-26 · Civilinė byla Nr. 2A-445-252/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-26
Bylos Nr.
2A-445-252/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06916-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
Atsakovas
G. Š.
Ieškovas
A. Š.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 445 - 252 - 2012

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06916-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-251-400/2012 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-17 sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir priteisti iš atsakovo vaikų K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat prašė nustatyti tikslią periodinių išmokų pervedimo datą, t. y. ne vėliau kaip iki 15 einamojo mėnesio dienos, o nepervedus nurodytu laiku, skaičiuoti 0,05 procentų delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Nurodė, kad priteistas išlaikymas nebeatitinka nepilnamečių vaikų poreikių ir teisėtų interesų. Vaikai auga, pasikeitė ekonominė situacija, todėl vienai išlaikyti du nepilnamečius vaikus yra sudėtinga. Ji dirba VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centre, darbo užmokestis tesiekia apie 1 600 Lt. Vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, lanko papildomus užsiėmimus. Sūnaus išlaikymui mėnesiui reikia 811,18 Lt: maistui - 375 Lt, drabužiams, avalynei - 35,58 Lt, mokymosi priemonėms, lavinimui - 51,67 Lt, būsto išlaikymui sūnaus dalis - 85,42 Lt, higienos prekėms, vaistams, vitaminams - 47,67 Lt, transporto išlaidoms - 45 Lt, didesniems pirkiniams, kaip kompiuterio remontui, dviračiui - 83,33 Lt, ekskursijoms, pramogoms - 87,50 Lt. Dukters išlaikymui mėnesiui reikia 818,42 Lt: maistui - 355 Lt, drabužiams, avalynei - 31,50 Lt, mokymosi, ugdymo priemonėms - 50 Lt, būsto išlaikymas - 85,42 Lt, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams - 75,67 Lt, kelionės išlaidoms - 50 Lt, kitoms išlaidoms, didesniems pirkiniams - 83,33 Lt, laisvalaikiui, pramogoms, ekskursijoms - 87,50 Lt. Be to, dukra dažnai serga, turi sveikatos problemų, dažnai naudoja antibiotikus, dažnai genda dantys, pas odontologus reikia važiuoti į Vilnių. Ji vaikams gali skirti 800 Lt sumą. Jai nėra žinomos atsakovo pajamos, kadangi jis tai slepia. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba užsienyje, išlaikymą vaikams teikia periodinėmis išmokomis po 150 Lt kiekvienam. Tačiau G. Š. yra jauno, darbingo amžiaus, turi specialybę, todėl gali ir privalo teikti vaikams tinkamo dydžio materialinį išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1459-811/2010 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą ir nustatė, kad atsakovas G. Š. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), moka periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, pradedant nuo 2011-11-18 ir tęsiant iki vaikų pilnametystės, materialinio išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė tikslią periodinių išmokų pervedimo datą, t. y. ne vėliau kaip iki 15 einamojo mėnesio dienos. Priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę A. Š.. Teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti 0,05 procentų netesybas, motyvuodamas tuo, kad netesybų taikymą numato įstatymas arba tarp šalių sudaryta sutartis. Įstatymo šiuo atveju taikyti netesybas nėra, o įrodymų, kad tarp šalių būtų toks susitarimas, ieškovė nepateikė.

Teismas nustatė, kad tarp šalių sudaryta santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-17 sprendimu. Nutraukiant santuoką atsakovas įsipareigojo gera valia teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt dydžio kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, jog yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį – šalyje pasikeitusi ekonominė padėtis, išlaikymas vaikams buvo priteistas 2010-02-17, jie auga ir jų poreikiai didėja. Teismo nuomone, atsakovo šiuo metu teikiamas 150 Lt dydžio išlaikymas nebeatitinka minimaliausių nepilnamečių vaikų poreikių ir interesų. Pažymėjo, jog atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad neturėtų galimybės teikti išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.201 str. 1 d.). Spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, teismas atsižvelgė į tai, jog A. Š. darbo užmokestis yra 1 600 Lt, ji neturi kitokio pajamų šaltinio, tuo tarpu G. Š. pajamos nėra žinomos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir tikslios periodinių išmokų pervedimų datos nustatymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti, kad G. Š. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams moka periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, pradedant nuo apeliacinio teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, nenustatant tikslių periodinių išmokų pervedimo datos. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidus materialinės teisės normas bei nebuvo atskleista bylos esmė. O būtent – ieškinys buvo paruoštas netinkamai, todėl privalėjo būti gražintas trūkumams pašalinti, nes: bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškinio suma nenurodoma, kadangi negalima iš anksto nustatyti, kiek bus išlaikymas padidintas; ieškinyje prašoma atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio, nors tai numato įstatymas ir tokie ieškiniai žyminiu mokesčiu neapmokestinami; ieškinyje prašoma priteisti 0,05 procento netesybas už išlaikymo nemokėjimą, nors įstatymas to nenumato; ieškovė neįtraukė į bylą institucijos, teikiančios išvadą byloje, kuri būtų patikrinusi vaikų poreikius; ieškovė privalėjo teismui pateikti tikrą atsakovo adresą; ieškovė turėjo nurodyti savo tikrą adresą, nes ieškinyje nurodyta ir Panevėžio miesto buveinė (duomenys neskelbtini), dėl ko teismas galėjo manyti, kad buto išlaikymas kainuoja daugiau, nei gyvenimas sodo bendrijos namelyje. Teigia, jog byla išnagrinėta už akių, nors toks sprendimo būdas tokios rūšies bylose negalimas. Nors ieškovė ir prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, teismas tuo klausimu sprendime nepasisakė visiškai. Teismas vadovavosi, kad ieškovės mėnesinė alga yra 1 600 Lt, nors pridedamose prie ieškinio pažymose yra duomenys, kad kartais ieškovė gaudavo ir 1 725 Lt, 2 332,42 ir panašias algas per mėnesį. Ieškovė specialiai klaidino teismą dramatizuodama savo ištuokos aplinkybes ir santuokos pasekmių sutarties pasirašymą. Specialiai suklaidino teismą savo paskaičiavimais, kiek uždirbama per valandą, dieną ir mėnesį Jungtinėje Karalystėje, tyčia nepateikė teismui duomenų, kiek mažai uždirbantys ten išleidžia pragyvenimui ir kiek visuotinės krizės metais lieka uždarbio ten radusiam darbą. Šiuo metu jis (apeliantas) dirba įdarbinimo agentūroje, kuri pagal darbo sutartis neprivalo mokėti minimalaus darbo užmokesčio, užtikrinančio minimalų pragyvenimą Didžiojoje Britanijoje, todėl per mėnesį uždirba tik apie 430 - 520 svarų (apie 1720 – 2 080 Lt). mano, jog nustatinėti konkrečią datą, iki kada jis turi sumokėti savo vaikams išlaikymą, verčiantis vos ne atsitiktiniais uždarbiais, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Išlaikymus savo vaikams moka pastoviai, todėl ne bėda, jei ieškovė iš pradžių vaikus išlaiko savo pajamomis ir po to gauna iš atsakovo kaip kompensaciją už jos išlaidas. Nepagrįstas motyvas, kad ieškovė daug išleidžia vaikus vežiodama į mokyklą ir darželį, kadangi gali susirasti sau būstą arčiau vaikų lavinimo įstaigų. Ieškovės nurodytos teismui išlaidos vaikams išlaikyti yra dirbtinai išpūstos tam, kad gavusi iš atsakovo daugiau pinigų vaikų išlaikymui pati galėtų išlaidauti savo nuožiūra. Šiuo atveju gyvenant sodo namelyje vanduo yra nemokamas, šildymas nekainuoja, nes malkomis ieškovę aprūpina jo (atsakovo) pusseserė, o elektros sunaudojimas tesiekia apie 80 Lt per mėnesį. Kai dirba Jungtinėje Karalystėje sunkų fizinį darbą, maistui išleidžia tik 65 svarus (apie 260 Lt), todėl nesuprantama, kaip 7 metų dukra gali suvalgyti daugiau už suaugusį žmogų – net už 300 Lt. Vaikiški rūbai, avalynė, patalynė, rankšluosčiai, sportinė apranga mokyklai ir kt. yra ilgalaikio naudojimo gaminiai ir nesudyla per savaitę ar mėnesį, viskas vaikams buvo nupirkta iš anksto, tuo labiau, kad rūbų ir avalynės jis jiems atsiunčia iš užsienio. Skirti per mėnesį vieno vaiko vaistams, vitaminams, stomatologų ir gydytojų paslaugoms po 30 Lt galima būriui karių, nes gydymas mūsų šalyje nemokamas. Ieškovė neteisingai informavo teismą, kad vaikų laisvalaikiui ir pramogoms skiria po 40 Lt kas mėnesį, nes iš vaikų pasakojimų aišku, kad jie mokosi, o ne laksto į būrelius, kinus, teatrus, išvykas prie jūros ar ežero. Pavardinti įvairūs didesni pirkiniai ir neplanuotos išlaidos ne visada yra būtini pirkti kas mėnesį. Be to, ieškovė apgavo teismą nuslėpdama, kad šiuo metu gyvena su aukštą postą užimančiu ir gerą atlyginimą gaunančiu asmeniu, kuris ją išlaiko, savo tarnybiniu automobiliu ir kuru vežioja vaikus į auklėjimo ir pasilinksminimo įstaigas. Pagal CK 3.201 str., išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas galimas tik jei iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, tačiau šiuo atveju ieškovės padėtis pasikeitė tik į gerąją pusę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas visiškai tiksliai įvertino visas faktines aplinkybes ir pagrįstai priėmė sprendimą dėl išmokų dydžio padidinimo. Apelianto turtinė padėtis po 2010-02-17 sprendimo priėmimo žymiai pagerėjo ir turi aiškią tendenciją gerėti. Jo pasiūlymas teikti vaikams išlaikymą kasmėnesinėmis po 200 Lt išmokomis neatitinka vaikų poreikių ir nesudaro jiems galimybių vystytis ir augti normaliomis sąlygomis. Apelianto išdėstytos abejonės dėl to, kad vaikai per daug valgo, jiems reikalingos neva per didelės išlaidos užtikrinti normalią sanitariją ir higieną bei kt. tik įrodo, kad apeliantas nesuvokia, kas yra vaikai, ir nesusigaudo, ką reiškia rūpintis jais, kad pastarieji augtų nejausdami nepritekliaus ir jiems būtų sudarytos kiek įmanoma palankesnės sąlygos vystytis kaip asmenybėms. Kadangi nuo to laiko, kai santuoka nutrūko, pakito vartotojų kainų indeksas (pakilo nuo 127,5 iki 138,4), šiai dienai apeliantas turėtų teikti išlaikymą savo vaikams jau nebe 300 Lt bendroje sumoje kas mėnesį, o 332,7 Lt. Tačiau jis to nedaro. Priešingai nei teigiama skunde, ji neapgaudinėjo ir nenuslėpė, kad gyvena kartu su draugu, kuris prisideda savo dalimi prie maisto, būsto išlaikymo ir kitų išlaidų. Tačiau jis turi savų finansinių įsipareigojimų, be to, neprivalo išlaikyti ieškovės ir atsakovo vaikų. Atsakovas meluoja, jog nieko nežinojo apie jam pateiktą ieškinį ir proceso eigą. Apie ieškinio padavimą jam buvo pranešta teismo kurjerio pagalba per tėvą S. Š. tuo pačiu adresu, kurį jis ir apeliaciniame skunde nurodė kaip korespondencijos adresą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Civiliniame Kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.). Kiekvienu atveju, visų pirma, turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje; kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas arba naikinamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išanalizavo šalių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Kaip minėta, teisminėje praktikoje sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimus akcentuojama ne vienintelė – tėvų turtinės padėties (ne) pasikeitimo – aplinkybė, bet ir aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde neginčija padidinto išlaikymo dydžio, tačiau iš esmės lemiamą reikšmę teikia savo turtinės padėties vertinimui. Tuo tarpu CK 3.192 str. 2 d. reikalauja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 800 Lt. Minima suma yra preziumuojama kaip būtina tinkamam vaiko išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus dėl vaikų poreikių dydžio, pagrįstai pažymėjo, jog vaikų poreikiai šiuo metu siekia po 800 Lt per mėnesį. Kaip matyti, ieškovė pateikė preliminarią vaiko poreikių skaičiuotę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, prašoma padidinti išlaikymo iki 400 Lt suma vienam vaikui yra reali ir neišdidinta. Pažymėtina, jog vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, o pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, reikalingos didesnės piniginės lėšos išlaikymui, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-17 sprendimu nustatytas įpareigojimas teikti išlaikymą nepilnamečiams K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt kiekvienam šiuo metu yra nepakankamas. Kritiškai vertintini apelianto argumentai dėl jo menko darbo užmokesčio Didžiojoje Britanijoje. Duomenų apie savo turtinę padėtį jis nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, nors skunde nurodo, kad atsiųs juos prijungimui prie apeliacinio skundo. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, negalima daryti išvados, kad priteistas išlaikymo dydis būtų akivaizdžiai neproporcingas apelianto turtinei padėčiai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagrįstai nustatyta tiksli periodinių išmokų pervedimo data, t. y. ne vėliau kaip iki 15 einamojo mėnesio dienos. Tai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus bei bylos šalių nepilnamečių vaikų interesus. Išrašas iš banko „Swedbank“, AB (b. l. 24) patvirtina ieškovės argumentus apie atsakovo nereguliariai siunčiamą išlaikymą vaikams. Todėl tikėtina ieškovės paaiškinimais, jog laiku negavusi išlaikymui skirtų sumų ji priversta išlaikyti nepilnamečius vaikus tik iš savo lėšų ar skolintis.

Pažymėtina ir tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje motyvavo, kodėl atmeta ieškovės prašymą taikyti 0,05 procentus netesybų. Todėl ta aplinkybė, jog sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog ieškinys šioje dalyje atmestas, nekeičia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, priteisiant iš atsakovo G. Š. 180 Lt (800-300=500 Lt x 12 mėn. x 3 procentai) žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisėtam ir pagrįstam skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 180,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Teisėjai Ramunė ČeknienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė