Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Diana Butrimienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 10 d. (toliau – ir Ginčo laikotarpis) pareiškėjas buvo tiriamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 1-ojo (suimtųjų asmenų) poskyrio 6-oje palatoje.

11. Iš byloje pateiktų 6 palatos nuotraukų matyti, kad palatoje yra lova ir dvi spintelės. Iš byloje pateikto Vėdinimo sistemų paso Nr. 0047 matyti, jog Utenos ekspertiniame skyriuje įrengtas mechaninis vėdinimas tiekiant ir šalinant iš patalpų orą priverstiniu būdu.

12. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento 2021 m. gegužės 7 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (9-12 4.80 Mr) 2-74975, kuriame nurodyta, jog buvo atliktas Utenos ekspertinio skyriaus 1-ojo (suimtųjų asmenų) poskyrio 6-oje palatos patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad išmatuotas oro judėjimo greitis atitiko Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 1 lentelėje nustatytas ribines vertes. Oro judėjimo greičio norma m/s šaltuoju metu laiku yra 0,05-0,15, palatos išmatuotas oro judėjimo greitis yra 0,01-0,08 m/s.

13. Iš byloje pateikto 2022 m birželio 29 d. Utenos ekspertinio skyriaus atsakymo į pareiškėjo skundus Nr. 68U-114 matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie galiojančius reikalavimus patalpoms bei pareiškėjui suteiktą medicininę pagalbą ir skirtus vaistus. Byloje pateiktas Tarnybos 2022 m. liepos 1 d. atsakymas Nr. 1S-204 į pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas informuotas apie Utenos Ekspertinio skyriaus vidaus tvarkos taisykles reglamentuojančias tiriamųjų teisės į skambučius, pasivaikščiojimo laiką, patalpų temperatūros režimą bei tiriamųjų galimybes naudotis Utenos Ekspertinio skyriaus biblioteka.

14. Iš byloje pateiktos pareiškėjo ligos kortelės matyti, kad pareiškėjui nurodžius nusiskundimus dėl padidėjusio kraujospūdžio, jis buvo konsultuotas gydytojo terapeuto. Gydytojas terapeutas apžiūrėjęs pareiškėją nustatė, kad pareiškėjo būklės nukrypimai yra nereikalaujantys nuolatinio gydymo ir jam vien kartinai buvo skirti vaistai (duomenys neskelbtini).

15. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

16. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinti pinigais.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96).

18. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje Nr. A-979-556/2017, EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimas byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje AhmetÖzkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93)).

19. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 10 d. pareiškėjui buvo neužtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos Utenos ekspertiniame skyriuje.

21. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema.

22. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. d. įsakymu Nr. V-1081 patvirtintą Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, nurodyta, kad mikroklimato parametrų ribinės vertės – optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai. Minėtos higienos normos 1 lentelėje nurodytos gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės (Oro judėjimo greičio norma m/s šaltuoju metu laiku yra 0,05-0,15).

23. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 punktas nustato, kad nuteistųjų laikymo patalpos vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami higienos normos HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai turi būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

24. Nagrinėjamu atveju, administracinėje byloje nustatyta, kad Utenos ekspertiniame skyriuje ir palatoje Nr. 6 yra įrengtas mechaninis vėdinimas tiekiant ir šalinant iš patalpų orą priverstiniu būdu, todėl natūralus vėdinimas per langus netaikomas ir langai nėra varstomi. Iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo protokolo matyti, kad oro judėjimas Utenos ekspertinio skyriaus palatoje Nr. 6 atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad jam dėl oro stygiaus buvo pablogėjusi sveikata ne kartą buvo pakilęs kraujo spaudimas. Tačiau iš byloje esančios pareiškėjo ligos istorijos matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu vieną kartą buvo pakilęs kraujo spaudimas, jam skirti vaistai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo terapeuto, kuris nurodė, jog kraujo spaudimo padidėjimas nenuolatinis ir nereikalaujantis nuolatinio gydymo. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ginčo laikotrapiu palatoje Nr. 6 buvo oro trūkumas, dėl kurio jis patyrė žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (oro trūkumo palatoje Nr. 6) ir dėl to pablogėjusios jo sveikatos atmestini, kaip nepagrįsti.

26. Tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinė įstaiga, kurios pagrindinė paskirtis yra teisės aktų nustatyta tvarka atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, teikti specialisto išvadas pagal prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų užduotis dėl asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, arešto bei laisvės atėmimo bausmė. Suėmimą, arešto bei laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, turi būti užtikrintos kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymas. Utenos ekspertinis skyrius turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant šį pareiškėjo skundo reikalavimą, taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

27. Minėtos higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Pažymėtina, jog minėtas punktas stalų įrengimo palatoje nenumato. Be to, Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.12 papunktis nustato, jog visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų. Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 12P-44 patvirtintos Utenos ekspertinio skyriaus l-ojo poskyrio Vidaus tvarkos taisyklės, (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės), nustato, kad iš tiriamojo jam atvykus, pagal aprašą paimami visi drabužiai ir daiktai, kurie saugomi Utenos ekspertiniame skyriuje. Tiriamasis aprūpinamas įstaigos drabužiais. Todėl, Utenos ekspertiniame skyriuje palatose nėra rūbų kabyklų ir stalų. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų palatos Nr. 6 nuotraukų matyti, jog palatoje yra lova ir dvi spintelės. Pažymėtina, jog higienos normos HN 47:2011 21 punktas nenumato stalo įrengimo palatoje, todėl, teismo vertinimu, Utenos ekspertinio skyriaus palata Nr. 6 yra įrengta nepažeidžiant numatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Utenos ekspertinio skyriaus palatos Nr. 6 įrengimas atitinka minėtos higienos normos reikalavimus, konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus nėra pagrindo.

28. Pareiškėjas teigia, kad patyrė neturtinę žalą dėl to, kad pasivaikščiojimo kiemelyje neįrengtas suolelis.

29. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 17 punktas nustato, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius išskyrus kovinių sporto šakų inventorių ir sporto inventorių su papildomais svarmenimis (štangos, hanteliai, jėgos treniruokliai ir pan.), skirtais nuteistiesiems (suimtiesiems) mankštintis gryname ore bei reikalavimą, kad sumontuota įranga turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus įkalinimo įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Vidaus tvarkos taisyklių 34.14 papunktis nustato, jog tiriamasis turi teisę tris kartus per dieną po 20 minučių pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje. Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinta dėl nepalankių pasivaikščiojimui oro sąlygų, taip pat ypatingų įvykių (pabėgimo, savižudybės, stichinės nelaimės, gaisro ir 1.1.). Asmenys pažeidžiantys elgesio taisykles pasivaikščiojimo metu, grąžinami į palatas. Tiriamajam asmeniui neišnaudojus pasivaikščiojimui skirto laiko, jis nekompensuojamas papildomu išleidimu.

30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-644 „Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, hospitalizuotiems psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose specialiosios psichiatrijos paslaugas, draudžiamų turėti daiktų sąrašo patvirtinimo“ patvirtino draudžiamų turėti daiktų sąrašą. Tarp draudžiamų turėti daiktų paminėti ir ūkinės ir buitinės paskirties daiktai bei sporto inventorius, kuriais galima smogti ir (ar) triuškinti ar smaugti (plaktukai, kūjai, svarmenys, pasipriešinimo gumos ir kt. (1.12 papunktis).

31. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasivaikščioti ir ja naudojosi. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog Utenos ekspertinio skyriaus administracija Ginčo laikotarpiu išskyrė pareiškėją iš kitų tiriamųjų ir dirbtinai sudarė jam kitokias sąlygas pasivaikščioti, sportuoti ar dirbtinai blogino šias jo teises. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti suolų ar sporto inventorių, todėl konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus nėra pagrindo.

32. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus, o nenustačius bent vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (atsakovės neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

33. Šalys išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.