- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-307-361/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- S. L., S. P., Klaipėdos apygardos prokuratūros
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas S. Bliudsukis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23567-2016-5
2017 m. gruodžio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Aivaro Velučio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2016-09-29 10.51 val. iki 2016-09-29 14.03 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (1 807,68 Eur) dydžio bauda.
S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-09-29 15.58 val. iki 2016-09-29 19.04 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 68 MGL (2 560,88 Eur) dydžio bauda.
Nurodyta, jog baudos turi būti sumokėtos per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš S. L. konfiskuota 70 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
S. P. ir S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. P. nuteistas už tai, kad siekdamas, jog asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijai ar jos valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamą instituciją ar jos tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, pasiūlė, pažadėjo duoti ir davė kyšį: 2016-06-09 S. P. pokalbio su S. L. metu susitarė, t. y. S. P. už pokalbio metu tiksliai neįvardytą atlygį paprašė, o S. L. pažadėjo, kad šis paveiks Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą arba pokalbio metu neįvardytą šios institucijos valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus ir darytų įtaką ar priimtų S. P. palankų sprendimą, sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą dėl 2016-04-07 administracinio teisės pažeidimo, už kurį S. P. 2016-04-21 sprendimu paskirta administracinė nuobauda – 144 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams nuo 2016-05-12 iki 2016-07-11. Po to, S. L. pasinaudojus savo pažintimis ir taip paveikus valstybės tarnautoją – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininką A. K., kuris tarpininkavo organizuojant S. P. priėmimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biure, S. P. 2016-06-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro sprendimu buvo sutrumpintas administracinės nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas iki 2016-06-16, po to nenustatytu laiku ir vietoje S. P. S. L. už jo neteisėtus veiksmus perdavė, o S. L. priėmė 70 Eur kyšį.
2. S. L. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas pažintimis su valstybės tarnautoju, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją ar jos valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, savo naudai pažadėjo priimti ir priėmė kyšį: 2016-06-09 S. P. pokalbio su S. L. metu susitarė, t. y. S. P. už pokalbio metu tiksliai neįvardytą atlygį paprašė, o S. L. pažadėjo, kad paveiks Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą arba pokalbio metu neįvardytą šios institucijos valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus ir darytų įtaką ar priimtų S. P. palankų sprendimą sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą dėl 2016-04-07 administracinio teisės pažeidimo, už kurį S. P. 2016-04-21 sprendimu paskirta administracinė nuobauda – 144 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams, nuo 2016-05-12 iki 2016-07-11. Po to S. L. pasinaudojus savo pažintimis ir taip paveikus valstybės tarnautoją – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininką A. K., kuris S. L. prašymu tarpininkavo organizuojant S. P. priėmimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biure, S. P. 2016-06-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro sprendimu buvo sutrumpintas administracinės nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas iki 2016-06-16, po to nenustatytu laiku ir vietoje S. P. S. L. už jo neteisėtus veiksmus perdavė, o S. L. priėmė 70 Eur kyšį.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis S. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – apeliantą išteisinti. Argumentuoja, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai pripažino apeliantą kaltu. Nusikalstamų kyšio ir / ar prekybos poveikiu požymių apelianto veiksmuose nėra. Bylos aplinkybės, kaltinamųjų, liudytojų parodymai, techninių priemonių metu surinkti duomenys, jų protokolai neįrodo, jog apeliantas, prašomas S. P., pažadėjo, provokavo ar kitaip susitarė už kyšį paveikti Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ar šio komisariato pareigūnus, o konkrečiai A. K.. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, jog apeliantas sutiko padėti, pasidomėti ir suteikti konsultaciją S. P., prieš tai pasiteiravęs pažįstamų asmenų apie tai, kokius veiksmus reikės S. P. atlikti, norint, jog pastarajam būtų sutrumpintas atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminas. Susitikęs su S. P. nežinojo, kaip jam padėti. Apeliantas su S. P. tarpusavyje nekalbėjo apie tai, kad apeliantas susitiks ar susitiko su pareigūnu (-ais). Byloje nėra duomenų, jog apeliantas, bendraudamas su A. K., pastarojo prašė atlikti neteisėtus veiksmus, t. y., kad A. K. pasinaudodamas tarnybine padėtimi paveiktų kitus pareigūnus dėl S. P. palankaus sprendimo priėmimo. Byloje nustatyta, jog A. K. skambino M. D. ir susitarė, kad pastarasis priimtų į priėmimą pilietį. Tačiau nėra nustatyta, jog A. K. būtų daręs kokį nors poveikį prekyba M. D., t. y. prašęs atlikti kokius nors neteisėtus ar teisėtus veiksmus. Nesant šių požymių, negalimas ir kyšininkavimas. Be to, A. K. nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo. Liudytojų pareigūnų M. D. ir R. D. prieštaringi parodymai išgauti panaudojus psichologinę prievartą. Šie pareigūnai, nors ir netiesiogiai, tačiau yra pavaldūs, priklausomi nuo policijos Imuniteto tarnybos, todėl davė tyrimui naudingus parodymus. Tokiu būdu pareigūnai siekė išvengti jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos ar užimamų pareigų. Apeliantas veikė kaip sąžiningas pilietis, norėjo padėti į bėdą pakliuvusiam asmeniui ir suteikti jam konsultaciją. S. P. apeliantui perduoti 70 Eur negali būti vertinami kaip kyšis, nes apeliantas su juo apskritai nesitarė dėl atlygio, jo formos, dydžio, būdo, išraiškos ir pan. Pinigai, apelianto priimti po S. P. palankaus sprendimo priėmimo, neturėjo jokios įtakos tokio sprendimo priėmimui. Todėl nesant įrodytų objektyvių ir subjektyvių požymių, apeliantas ir S. P. nepagrįstai nuteisti už nusikalstamą prekybą poveikiu.
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems skirtų bausmių ir S. P. už BK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nubausti 100 MGL (3 766 Eur) bauda, o S. L. už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nubausti 130 MGL (4 895,80 Eur) bauda. Nurodo, jog nuteistiesiems pagrįstai parinkta baudos bausmės rūšis, tačiau jų dydžiai, atsižvelgiant į tai, jog padaryti apysunkiai nusikaltimai, yra aiškiai per maži, t. y. nesiekia už tokio sunkumo nusikaltimo padarymą įstatyme numatytos baudos (iki 1 000 Eur) vidurkio. Skirtos baudos neatitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, o tai neleidžia pasiekti įstatyme numatytos bausmės tikslų – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Prokuroras teismo prašė skirti S. P. 100 MGL, o S. L. 130 MGL dydžio baudas. Nors tokie baudų dydžiai taip pat nesiekia baudos, skirtinos už tokio sunkumo nusikaltimus vidurkio, tačiau labiau atitinka padarytų veikų pavojingumą, stadiją, kryptingumą, gautos iš nusikaltimų naudos dydį bei vienodo įstatymų taikymo visiems asmenims principo įgyvendinimą. Prekyba poveikiu ir kyšininkavimas yra paplitusios, tokios veikos akivaizdžiai ir išskirtinai pavojingos valstybės santvarkai ir raidai, kadangi pakerta gyventojų lojalumą valstybei, tikėjimą jos demokratiniais institutais, institucijų veiklos nešališkumu, teisingumu ir teisėtumu. Motyvuoja, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas, o bausmė yra laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Nr. 2K-420/2006). Individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje reglamentuotoms aplinkybėms, į kurias teismas turi atsižvelgti skirdamas bausmę, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Tačiau teismas neatsižvelgė į aptartą kasacinio teismo praktiką, o parinkdamas baudos dydžius, neįvertino, jog: 1) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tai rodo, jog pastarieji nereiškė atgailos dėl padarytų veikų; 2) nusikaltimus padarė veikdami tiesiogine tyčia, siekdami neturtinės naudos – atgauti teisę vairuoti transporto priemones – ir turtinės – gauti neteisėtą atlygį už tarpininkavimą, naudos – ir tai gavo. Nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio: nuteistieji veikė kryptingai, derino savo veiksmus ir įtraukė į jas pareigūnus. Veikos vykdytos intensyviai, siekiant užsibrėžto tikslo, baigtos.
5. 2017 m. spalio 26 d. gautas nuteistojo S. P. raštas, kuriame jis nurodo, kad sutinka su nuteistojo S. L. apeliaciniu skundu, prokuroro skundą prašo atmesti ir jį su S. L. išteisinti.
6. Teismo posėdyje nuteistasis S. L. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti. Prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis S. L. ir jo gynėjas – atmesti. Nuteistojo S. P. gynėja prašė, kad, jeigu bus tenkintas S. L. apeliacinis skundas, išteisinti ir jos ginamąjį.
Motyvuojamoji dalis
7. Apeliaciniai skundai atmestini.
8. Apeliantas S. L. kvestionuoja kaltę dėl jam inkriminuoto nusikalstamo, numatyto BK 226 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Teigia, jog jo kaltė pagrįsta prielaidomis, neįrodyta, jog jis, prašomas S. P., pažadėjo, provokavo ar kitaip susitarė už kyšį paveikti policijos komisariato pareigūnus arba konkrečiai pareigūną A. K., nenustatyta, jog A. K. būtų daręs poveikį prekyba M. D., t. y. prašęs atlikti neteisėtus ar teisėtus veiksmus. S. L. teigia, jog norėjo padėti į bėdą pakliuvusiam S. P., t. y. suteikti jam konsultaciją, o pastarojo jam perduoti 70 Eur nėra kyšis, nes apie atlygį, jo formą, dydį, būdą, išraišką jie apskritai nesitarė, o šie pinigai S. P. palankaus sprendimo priėmimui įtakos neturėjo.
9. Teisėjų kolegija apelianto skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino S. L. kaltu padarius BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai, nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.
10. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais teismas grindė išvadas dėl S. L. kaltės, ir motyvai, kuriais atmetė argumentus dėl jo nekaltumo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.
11.1. Prekybos poveikiu sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Kaltininko pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas bei aiškus. Asmens veiką kvalifikuojant pagal BK 226 straipsnį, reikia nustatyti ir tai, kad toks asmuo veikė tiesiogine tyčia. Asmuo turi suvokti, kad jis neteisėtai, t. y. už kyšį, pažada kyšio davėjo interesais paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją arba valstybės tarnautoją ir tai nori daryti. Subjektyviųjų požymių, be kita ko, tyčios buvimą asmens veikoje, atskleidžia veikos objektyvieji požymiai: veiksmų pobūdis, mastas, kryptingumas ir pan.
11.2. Be to, tai, jog kyšio davėjui neatskleidžiamos konkrečios tarpininko galimybės paveikti kyšio adresatą, poveikio būdai veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnio 2 dalį reikšmės neturi. Prekybos poveikiu norma apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai asmuo apgaunamas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2014). Nėra svarbu ir tai, kad kaltininkas žinotų net konkrečius valstybės tarnautojus, kurie bus paveikti, ar būdus, kaip rezultatas bus pasiektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-507/2015). Neturi reikšmės ir tai, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-430-746/2015).
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: kaltinamųjų bei liudytojų parodymai, telefoniniai pokalbiai tarp kaltinamųjų ir tarp kaltinamojo S. L. ir A. K., nutarimai dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir teisės atėmimo termino sutrumpinimo S. P. bei kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog S. L. susitarė su S. P., kad pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijai ar jos valstybės tarnautojams, paveiks Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kaip instituciją ar šios institucijos pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus dėl S. P. teisės grąžinimo anksčiau termino ir susitarė priimti iš S. P. kyšį bei gavo 70 Eur kyšį.
13. Taigi nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui yra svarbios įrodytos aplinkybės, kad S. P., žinodamas, jog S. L. turi galimybių daryti įtaką, susitarė dėl kyšio ir davė tarpininkui kyšį būtent tam, kad S. L. padarytų poveikį policijos komisariato pareigūnams, kurie kompetentingi priimti sprendimus dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo anksčiau termino. S. L. veiksmai, kurie pirmosios instancijos teismo buvo nustatyti remiantis minėtais įrodymais, patvirtina tai, kad jis suvokė, jog neteisėtai, t. y. už piniginį atlygį, pažadėjo S. P., pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka policijos pareigūnams, padėti susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko ir vėliau šį atlygį priėmė.
14. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, jog jis sutiko padėti S. P. – suteikti konsultaciją, prieš tai neva pasiteiravęs pažįstamų asmenų apie tai, kokius veiksmus S. P. reikės atlikti, norint, jog būtų sutrumpintas atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminas, vertinami kaip išgalvoti ir nekoreliuoja su įrodyta nusikalstamos prekybos poveikiu veikos specifika.
15. Iš S. P. ir S. L. bei L. ir A. K. telefoninių pokalbių turinio galima aiškiai suprasti, jog S. P. kreipėsi į S. L., norėdamas anksčiau laiko susigrąžinti prarastą teisę vairuoti transporto priemones, nes užsiima individualia veikla teikdamas taksi paslaugas, o pastarasis kreipėsi į A. K. ir gautus iš pastarojo nurodymus perduodavo S. P., t. y. kada, kur ir pas ką konkrečiai eiti į policijos komisariatą dėl teisių grąžinimo, su kuo ir ką kalbėti komisariate.
16. Nors S. L. ir A. K. tarpusavio telefoninius pokalbius bandė maskuoti medžioklės tematika, tačiau 2016-06-13 ir 2016-06-15 jų telefoniniai pokalbiai aiškiai patvirtina, jog A. K. nurodė tikslų laiką (10.00 val.), kada S. L. žmogus („žmogelis“) turi ateiti į komisariatą („medžioklę“), susitikti su pareigūnu M. D. ir pastarajam pasakyti, kad atėjo nuo A. K. (t. 1, b. l. 142, 143, 145, 147). Kito, t. y. 2016-06-10 S. L. ir A. K. telefoninio pokalbio pabaigoje S. L. pasakyta frazė – „aha, gerai, ačiū kol kas“ – leidžia teigti, jog S. L. suprato, jog jis už pažadą S. P. paveikti instituciją (pareigūnus) gaus iš pastarojo piniginį atlygį, o A. K. už tokią neva pagalbą taip pat bus atlyginta (t. 1, b. l. 142).
17. Be to, S. L. siekį iš S. P. gauti kyšį, pažadant, jog paveiks instituciją (pareigūnus), patvirtina ir tai, jog jis besąlygiškai sutiko su S. P. 2016-06-16 jų telefoninio pokalbio metu pasakytais teiginiais, jog dabar pastarasis jam yra skolingas, o pinigų truputį reikės palaukti (t. 1, b. l. 158). Toks S. L. elgesys neatitinka jo deklaruojamos neva konsultacijos pobūdžio, o atskleidžia nusikalstamą prekybos poveikiu mechanizmą. Taigi apygardos teismui nekyla abejonių, jog S. L. žodžiu bei konkliudentiniais veiksmais pažadėjo S. P., jog paveiks policijos įstaigą ar jos pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir savo naudai pažadėjo priimti ir priėmė kyšį. Todėl apelianto skundo argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad jis A. K. prašė atlikti neteisėtus veiksmus, vertinamas kaip neatitinkantis tikrojo jų pokalbių turinio, po šių pokalbių buvusių S. P. veiksmų pobūdžio ir neįprastai operatyviai dėl S. P. administracinio pažeidimo byloje priimto jam palankaus sprendimo fakto.
18. Skundo argumentas, jog nenustatyta, kad A. K. būtų daręs poveikį prekyba pareigūnui M. D., t. y. prašęs atlikti neteisėtus ar teisėtus veiksmus, veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. A. K., M. D. ar pareigūno, priėmusio sprendimą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, – R. D. baudžiamosios, drausminės ar kitokios rūšies teisinės atsakomybės (ne)taikymo klausimai nėra šios bylos dalykas. Be to, A. K. 2017-01-06 atleistas iš vidaus tarnybos teismo sprendimu, M. D. policijos vadovybė skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą, o R. D. turėjo palikti vidaus tarnybą dėl sveikatos būklės.
Dėl bausmių
19. Prokuratūra skundu nuteistiesiems skirtų bausmių – baudų – dydžius vertina kaip per mažus. Tačiau teisėjų kolegija su apeliantės skundo argumentais nesutinka ir patikrinusi bylos medžiagą daro išvadą, jog paskirtos bausmės S. P. ir S. L. tinkamai individualizuotos, proporcingos jų padarytiems nusikaltimams ir nelaikytinos per švelnios ar per mažos. Tiek veikų pavojingumas (nusikaltimo dalyko vertingumas, padarymo būdas, žalos dydis, tikslai ir motyvai), tiek kaltės forma (tiesioginė tyčia), nusikaltimų baigtumas, nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, kaltinamųjų asmenybės (anksčiau neteisti, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantys) buvo tinkamai įvertintos.
20. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Vertindamas nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, šeimą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas, nukentėjusiojo atsiprašymas, nusikalstama veika sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimas ir pan.). Taip pat teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks šeimos, nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.). Šiuo atveju tiek S. P., tiek S. L. nusikalto pirmą kartą, jie charakterizuojami teigiamai, o jų padarytos iš esmės vienkartinio pobūdžio veikos materialinės žalos nepadarė.
22. Kolegijos nuomone, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, paminėtus teisinius bausmių skyrimo aspektus, nėra pagrindo didinti nuteistiesiems skirtas baudas iki apeliantės prašomų dydžių. Be to, akivaizdu, jog net ir padidinus nuteistiesiems skirtų baudų dydžius, jos nesiektų baudų, skirtinų už tokio sunkumo nusikaltimus, vidurkio.
23. Priešingai nei teigia prokuroras, teismas nepažeidė kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl bausmių taikymo, t. y. nė vienai iš aptartų aplinkybių, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, išskirtinės dominuojančios reikšmės nesuteikė, o kompleksiškai įvertinus jų visumą, nėra pagrindo manyti, jog šiuo konkrečiu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai.
24. Apibendrinusi išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto skundžiamo nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. L. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Aivaro Velučio apeliacinius skundus atmesti.