Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Arginta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Telšių vandenys“ ieškinį atsakovei UAB „Arginta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinė byla perduota nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus apygardos teismui.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Telšių vandenys“, vykdydama projektą „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, finansuojamą pagal Lietuvos 2014-2020 metų ES Struktūrinių investicijų veiksmų programą, organizavusi viešąjį pirkimą „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, su atsakove UAB „Arginta“ 2018 m. balandžio 16 d. sudarė rangos sutartį Nr. TV20180416/1 „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, kuria atsakovė įsipareigojo suprojektuoti, pastatyti, išbandyti ir priduoti dumblo apdorojimo įrenginius, įskaitant ir kogeneracinį bloką. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl apmokėjimo už suvartotas gamtines dujas vykdant viešojo pirkimo sutartį, todėl plačiąja prasme priskirtinas prie ginčų, kilusių iš viešojo pirkimo santykių, ir tokios bylos pagal kompetenciją pirmąja instancija priskirtos nagrinėti apygardos teismams. Įvertinus, kad atsakovės buveinės adresas yra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje, byla pagal kompetenciją perduotina nurodomam teismui (CPK 29 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kaip nustato CPK 26 ir 29 straipsniuose nustatytos teismingumo taisyklės.

10. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nors šios bylos ieškinio reikalavimai kyla iš 2021 m. vasario 2 d. sutarties, tačiau pastaroji buvo sudaryta 2018 m. balandžio 16 d. rangos sutarties Nr. TV20180416/1 „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (toliau – Rangos sutartis) pagrindu. Rangos sutartis buvo pasirašyta ieškovei vykdant projektą „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, organizavus viešąjį pirkimą „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“. Tai, kad 2021 m. vasario 2 d. sutartis buvo sudaryta Rangos sutarties pagrindu, patvirtina į bylą pateiktų Rangos sutarties Bendrųjų ir Konkrečiųjų sąlygų 4.19 punktas. Taigi atskirojo skundo teiginys, neva ieškinys šioje byloje grindžiamas vien 2021 m. vasario 2 d. sutartimi Nr. 202001/27, nėra teisingas. Ieškovė savo reikalavimus taip pat grindžia Rangos sutarties nuostatomis, o tai rodo, kad ginčas kyla iš viešųjų pirkimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas vienu argumentu – aplinkybe, kad ieškinio reikalavimai šioje byloje kyla iš 2021 m. vasario 2 d. sutarties Nr. 202001/27 (toliau – 2021 m. vasario 2 d. sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo tiekti gamtines dujas, o atsakovė – kompensuoti už suvartotą gamtinių dujų kiekį. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl apmokėjimo už suvartotas gamtines dujas vykdant 2021 m. vasario 2 d. sutartį. Apeliantė nurodo, kad 2021 m. vasario 2 d. sutartis nėra viešojo pirkimo sutartis ir jokios viešojo pirkimo procedūros dėl šios sutarties sudarymo niekada nebuvo vykdomos. Todėl, apeliantės teigimu, ginčas dėl 2021 m. vasario 2 d. sutarties vykdymo negali būti priskiriamas nagrinėti apygardos teismams, kaip ginčas, kilęs iš viešojo pirkimo santykių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

13. Nors šios bylos ieškinio reikalavimai kyla iš 2021 m. vasario 2 d. sutarties, tačiau pastaroji buvo sudaryta 2018 m. balandžio 16 d. rangos sutarties Nr. TV20180416/1 „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ pagrindu. Rangos sutartis buvo pasirašyta ieškovei vykdant projektą „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, organizavus viešąjį pirkimą „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“.

14. Tai, kad 2021 m. vasario 2 d. sutartis buvo sudaryta Rangos sutarties pagrindu, patvirtina Rangos sutarties Bendrųjų ir Konkrečiųjų sąlygų 4.19 punktas, kuriame nurodyta: „Rangovas privalo būti atsakingas už elektros, vandens bei kitų paslaugų, kurių jam gali reikėti, tiekimą, išskyrus už tai, kas išdėstyta žemiau. Rangovui Darbams vykdyti turi būti suteikta teisė naudotis tokio elektros, vandens, dujų tiekimu bei kitomis paslaugomis, kokius tik galima gauti Statybvietėje, ir kurių aprašymas bei kaina yra Užsakovo reikalavimuose. Rangovas, kad galėtų naudotis tomis paslaugomis ir išmatuoti sunaudotus kiekius, savo sąskaita ir rizika turi pasirūpinti visais būtinais aparatais. Sunaudoti kiekiai ir sumos (numatytomis kainomis), skirtos toms paslaugoms, turi būti suderintos su Inžinieriumi arba jo nustatytos pagal 2.5 punktą [Užsakovo pretenzijos] ir pagal 3.5 punktą [Sprendimai]. Rangovas tas sumas privalo sumokėti Užsakovui <…> Rangovas kiekvieną mėnesį turi sumokėti už sunaudotą elektros energiją, vandenį, dujas ir kitus energetinius resursus bei kitas komunalines paslaugas pagal atitinkamu metu galiojančius tarifus“.

15. Ieškovė šioje byloje laikosi pozicijos, jog darbai pagal Rangos sutartį buvo užbaigti 2023 m. liepos 28 d. ir nuo šios dienos Rangos sutartimi statomi objektai perėjo ieškovės atsakomybėn (Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 10.1 punktas), taip pat baigėsi atsakovės pareiga kiekvieną mėnesį mokėti už dujas ir kitus energetinius resursus pagal Rangos sutartį (Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų ir Konkrečiųjų sąlygų 4.19 punktas).

16. Nurodytomis aplinkybėmis buvo grindžiamas ir ieškinys šioje byloje (ieškinio 1, 3, 4, 10 punktai). Taigi atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog ieškinys šioje byloje grindžiamas tik 2021 m. vasario 2 d. sutartimi Nr. 202001/27. Iš ieškinio aiškiai matyti, kad ieškovė savo reikalavimus taip pat grindžia Rangos sutarties nuostatomis, o tai įrodo, kad ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų, todėl tai sukelia atitinkamas pasekmes, įskaitant ir tai, kad byla pirmąja instancija turi būti nagrinėjama apygardos teisme.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).

18. Be to, kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, nors pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ), sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, nes VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Kadangi pagal rūšinio teismingumo taisykles, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių (CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas), spręstina, kad skundžiama nutartimi ši civilinė byla buvo pagrįstai perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

20. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.