Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis L. R. teigė, kad kaltu prisipažįsta. Parodė, kad su G. G. gyveno apie 8–9 metus. Per tą laiką buvo, kad susipykdavo, nuo jo mušimo ji buvo ir su mėlynėmis. Įvykio dienos išvakarėse su sugyventine G. G. draugui A. V. iš savo namų padėjo išvežti priekabą jam parduotų malkų. Tą naktį jie liko nakvoti pas A. V. G., kur girtavo. Ryte eidami namo vėl nusipirko alaus. Grįžus namo mama liepė baigti jiems gerti arba išsikraustyti, pastūmė jį, sudavė delnu. Tuomet jis nestipriai sudavė jai atgal, vos prilietė, iki to karto smurto mamos atžvilgiu niekada nėra vartojęs, ir nuėjo žiūrėti televizoriaus. Žiūrėdami televizorių su G. G. ir toliau girtavo, po to užmigo. Pabudę su sugyventine paslapčia nuo mamos išėjo į miestelį nusipirkti dar alaus. Parduotuvėje, kur prekiavo E., pirktą alų išgėrė pas A. V., vėliau girtavo pas V.. Namo važiavo autobusu, prieš tai parduotuvėje pirko alaus ir cukraus. Laukiant autobuso stotelėje buvo sutikę latvį, vardu I., kurį pavaišino alumi ir kuris vėliau nuėjo į G. pusę. Tą dieną jis I. matė antrą kartą gyvenime. Prieš 2–3 dienas eidamas su G. link namų I. einantį su J. V. buvo sutikęs K., prie upelio tarp G. ir namų. Susitikę pakalbėjo, pavaišino juos alumi, tuomet J. V. nuvažiavo link G., jie išsiskyrė. I. ėjo ne su jais, o kalbėjo su J. V., ir tai buvo kelios dienos iki įvykio. J. V. klysta sakydamas, kad juos trise matė įvykio dieną. I. – J. V. giminaitis ir jis negali jo nepažinti. V. gyvena už 2 km nuo jų sodybos. 2–3 dienos prieš įvykį sutikus I., jis klausė, kur jis (kaltinamasis) gyvena, parodė savo namus.

Išlipę iš autobuso ir eidami link namų nesigrūmė, galėjo nukristi tik dėl girtumo. Namo grįžo apie 17 val., nuėjo pažiūrėti, ką veikia mama ir padėti cukrų. Namai buvo nerakinti, kambaryje mamos nerado, nors ji retai kada išeidavo iš namų. Jos kambaryje buvo priversta rūbų krūva. Manė, kad mama susiruošė skalbti. Tuomet su G. lauko virtuvėje vėl gėrė atsineštą alų, pasakė jai apie mamos kambaryje suverstus rūbus, nes ji į namus užėjusi nebuvo. Lauko virtuvėje gėrė todėl, kad nematytų ir nepyktų mama. Gerdami apsipyko, nes ji pasakė, kad išeis iš namų, dėl to sudavė jai delnu, po to vėl abu gėrė. Kai jai sudavė, kraujas nebėgo. Einant į namą buvo prietema, G. prie durų dėl girtumo nugriuvo. Bandė ją kelti, norėjo įtraukti į vidų, tačiau negalėjo, todėl paliko gulėti, įėjęs į vidų užkabino duris. Namai rakinami raktu, rakinamos dvejos durys – lauko bei patekus pro lauko duris į verandą toliau esančios durys į namo vidų. Lauko durys rakinamos įleidžiama spyna, rakinamos ne visą laiką, tik kai nieko nebūdavo namuose. Raktą laikydavo pakabintą verandoje arba ant palangės. Abejos durys turėjo kablį iš vidaus. Nakčiai duris paprastai užkabindavo mama. Paskutinį kartą girtaudamas su G. lauko virtuvėje ir ją palikęs lauke, grįžęs namo iš vidaus užkabino tik duris iš verandos į namą, o lauko duris paliko nerakintas ir neužkabintas. Norėjo prisėsti savo kambaryje, po to vėl nueiti pažiūrėti sugyventinės, tačiau užmigo. Prieš užmigdamas matė, kad jo kambaryje taip pat suversti drabužiai. Naktį pabudo, nes šuo prašėsi į lauką, atsikėlė jį išleisti, atkabinęs duris, lauke pamatė gulinčią sugyventinę. Ji buvo kruvina, gulėjo tokioje pat pozoje, kaip ir buvo palikęs, tačiau iki paliekant ją toje vietoje kraujo nebuvo. Mano, kad ji nugriuvo dėl epilepsijos arba girtumo, nes jis jos einant namo nemušė. Pakėlė jos galvą, pajudino ir nulėkė pas kaimyną kviesti pagalbos, kur sulaukė greitosios ir policijos. Sėdint policijos automobilyje pareigūnai numovė jo dėvimus tamsius su auliukais batus, kurių fotonuotrauka iš bylos medžiagos buvo parodyta posėdžio metu, ir brolis atnešė kitus „kerzinius“ kareiviškus batus. Tą dieną dėvimų batų persiavęs nebuvo, jų nevalė.

Savo telefono niekada neturėjo, po telefoną turėjo mama ir G., tačiau jų telefonų tuomet neieškojo, nes išsigando, bėgo pas kaimyną. Mamos telefoną prie jos lovos ant kėdės matė ryte. I. mamos telefono nepardavė, kodėl jis taip sako, nežino. Kaip pas I. atsirado mamos telefonas, nežino. Su I. teko praleisti kelias paras Panevėžio areštinėje, tačiau apie telefoną jis pasakė tik būnant Šiauliuose. Iš bylos duomenų žino, kad iš namų dar dingo televizoriaus priedėlis. Žino, kad mama namuose turėjo patalynės komplektų, tačiau jis jų neėmė, iš namų nenešė. Iš motinos kartais slapta pasiimdavo pinigų, kartais, kai užsidirbdavo, grąžindavo. Apie slapta paimamus iš mamos pinigus G. žinojo. Mama pinigus slėpė po lovos čiužiniu, po pagalve, tarp rūbų, už užuolaidų. Įvykio dieną mamos paskolinti pinigų neprašė. G. jokios apyrankės neturėjo.

Įvykio dieną buvo apsiavęs juodais batais su auliukais, vilkėjo ne odinę, o karišką striukę ir kepurę su ženkliuku. Rudos striukės neturi, turėjo dvi odines juodas striukes ir vieną kareivišką kamufliažinę striukę, su kuria tada ir buvo apsirengęs, juodą striukę dėvėjo gal prieš porą savaičių iki įvykio. Patalpa, kurioje buvo skalbimo mašina ir kabėjo kruvina striukė, nebuvo užrakinta ir į tą patalpą visą naktį bet kas galėjo patekti. Verandoje buvo laikomi darbiniai drabužiai, su jais į G. neidavo. Išeiginiai rūbai būdavo koridoriuke. Odinė striukė, kuri kabėjo verandoje, buvo darbinė. Kitą odinė striukė, kabėdavo koridoriuke.

Dieną prieš įvykį kraudamas malkas persirengė. Apsiavė aulinius batus, juodus džinsus, švarkelį. Baigęs darbą persirengė rūbais, kuriuos dėvėjo prieš kraunant malkas, taip pat ir kamufliažinę striukę. Nuoširdų prisipažinimą rašė, nes tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas. Taip sakyti liepė tyrėjas, kuris buvo nedidelio ūgio, smulkesnio kūno sudėjimo, šviesaus gymio, kitų duomenų nežino. Tyrėjas sakė, kad prisipažinus bus lengvesnė bausmė, todėl vėlesnių apklausų metu sakė viską, ką buvo rašęs prisipažinime. Teisme pasakoja taip, kaip buvo. Jokio akmens nenaudojo, apie akmenį sakyti nurodė tas pats tyrėjas. Namuose daiktų neišvertė, tikslo nužudyti motiną ir sugyventinę neturėjo, to nepadarė. Mano, kad mamą galėjo nužudyti liudytojų minimu raudonu automobiliu atvažiavę asmenys.

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad L. R. parodė G. k., B. r., esančią parduotuvę, kurioje 2013-03-28 ryte ir po pietų su G. G. pirko alų, vietą ant kelio į D. P. k., už autobuso sustojimo „K.“, kur buvo sutikęs J. V. ir latvį vyrą. Parodė vietą netoli namų, kurioje eidamas iš parduotuvės su G. G. galėjo griuvinėti. Namuose parodė kambarį, kur mama jį stumtelėjo, o jis užpykęs sudavė kairės rankos plaštaka motinai į dešinę veido pusę. Parodė vietą, iš kurios išbėgęs į lauką paėmė akmenį, kuriuo grįžęs į kambarį trenkė motinai į galvos dešinę pusę, po ko motina nugriuvo ant grindų tarp lovų ir ją apmėtė rūbais. Parodė vietą prie namo rytinės sienos, kur eidama į namą nuo girtumo G. G. nugriuvo ir kur paliko ją gulėti ir vėliau rado negyvą. Parodė vietą virtuvėje, kur mama laikydavo telefoną, koridoriuje ant žemės gulinčią juodos spalvos medžiaginę rankinę, kurioje nešėsi alų. Taip pat parodė spintelę mamos kambaryje su užtiesalu, kurio vidinėje pusėje mama laikydavo prikabinusi žiogeliu auksinį žiedą su akute (3 t., b. l. 118–121; 134; 135; 132–133).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-03-29 5.25 min. L. R. nustatytas 1,79 promilės girtumas (3 t., b. l. 76).

Iš 2013-10-02 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. R. šiuo metu ir nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį bei valdyti savo veiksmus. Jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, jis gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei teisiamajame posėdyje. L. R. nėra nustatytų psichikos sutrikimų, kurie būtų tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su padaryta nusikalstama veika. Esminį poveikį L. R. elgesiui nusikaltimų metu padarė priklausomybė alkoholiui, jis neturi atminties sutrikimų atkartojant buvusius įvykius, tačiau dėl įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvusio girtumo, gali neatsiminti visų (ar kai kurių) nusikalstamos veikos, kuria jis įtariamas, aplinkybių. Ar L. R. turi polinkį meluoti, ekspertizės metu nenustatyta ir pagal savo intelektą, gyvenimo būdą, požiūrį į žmogiškąsias vertybes gali kurti sau naudingas įvykių aplinkybių versijas, taip siekdamas sudaryti apie save teigiamą požiūrį (3 t., b. l. 156–157).

Nukentėjusysis P. R. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. Jis pats gyvena B., pas mamą vykdavo kas savaitgalį. L. R. gyveno su mama, jie sugyvendavo gerai, tik kai L. R. gerdavo, mama pykdavo. Dėl to brolis su G. į namus gerti svetimų nesivesdavo. Mama broliui duodavo pinigų tiek, kiek reikėjo, nors yra buvę, kad jis paimdavo pinigų iš motinos piniginės. Mama daugiau bijojo brolio sugyventinės, nes išgėrusi ji imdavo rėkti. Prieš mirtį mamą matė 2013 m. kovo 24 d. Brolis tuo metu su G. dirbo miške, jokių pykčių nebuvo. Yra kartą matęs G. su mėlynėmis, ji sakė, kad nugriuvo. Patikėjo ja, nes ji sirgo epilepsija. Su mama dažnai bendraudavo ir telefonu. Skambino ir kovo 27 d. apie 17 val. tačiau niekas neatsiliepė. Kitą dieną sužinojo apie įvykį. Nuvykęs į mamos namus matė ją gulinčią, ant rankos nebuvo auksinio žiedo, priedėlio, mamos telefono, dantų protezų, odinių diržų. Du namų kambariai buvo labai suversti, tarsi ko ieškota, net mamos piniginės vidus išdraskytas. Po įvykio skambino į mamos telefoną, tačiau niekas neatsiliepė. Kalbėjo su kaimynu G., jis pasakojo, kad apie 4 val. ryte brolis buvo pas jį pasiskambinti policijai, nes nerado telefono. Sakė, kad mamos nėra, manė, kad ją išsivežė brolis R., o eidamas į kiemą prie slenksčio rado gulinčią G.. Apie mamos mirtį jis nieko nežinojo. Pareigūnai prie namų rado grandinėlę, kuri iš jų visų niekam nepriklauso. Mamą laidojo jis ir brolis. G. laidojo kiti.

Nukentėjusysis R. R. parodė, kad paskutinį kartą motiną E. R. matė paskutinį savaitgalį prieš įvykį. Nuo to sykio jai neskambino. Lankydavo kiekvieną savaitgalį. Atvykę į svečius lauko drabužius jie nusirengdavo namo viduje, verandoje kabėjo tik darbiniai rūbai. Su mama gyveno brolis L. R.. 20 metrų nuo namų yra jo miškas, L. R. ten kirsdavo malkas, minėjo, kad kažkas turi atvažiuoti iš G. jų nupirkti. Brolis dirbo ir gėrė su sugyventine G. G.. Brolio ir mamos santykiai buvo geri, ji tik bardavosi už tai, kad brolis išgėrinėdavo, todėl brolis su sugyventine gerdavo ir lauko virtuvėje, ir daržinėje. Brolis yra kelis kartus iš mamos slapčia paėmęs pinigų. Netiki, kad mamą nužudė brolis ir kažkam pardavė telefoną. Brolis niekada nenešdavo daiktų iš namų. Po įvykio namuose pasigedo lininės ir medvilninės patalynės. Sužinojęs apie įvykį atvyko į motinos namus, matė brolį, sėdintį policijos automobilyje be batų, todėl atnešė jam batus. Iš kur juos paėmė, nepamena.

Nukentėjusysis M. G. parodė, kad kartu su mama G. G. gyveno kartu iki tol, kol sudegė jų namas. Po to dvejus metus ryšių nepalaikė, gyveno pas brolį P.. Iki gaisro mama kelerius metus gyveno su L. R., jie sutarė gerai, tik būdavo pykčių ir pasistumdymų, kai išgerdavo. Netiki, kad mamą nužudė L. R.. Po įvykio girdėjo, kad tą dieną mama su L. R. vaikščiojo su kažkokiu latviu. Mamą laidojo jis su broliu. Reiškia 850 Lt civilinį ieškinį laidojimo išlaidoms atlyginti. Dėl neturtinės žalos ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis J. G. parodė, kad su mama nesutarė dėl jos išgėrinėjimų. Paskutinį sykį ją matė 3 mėnesius iki įvykio. Mamos ir jos sugyventinio L. R. santykiai buvo geri. Tik du mėnesius iki įvykio kalbant telefonu ji sakė, kad ją L. muša, sužinojo, kad ji nori išeiti iš L. R. namų. Nieko negirdėjo apie tai, kad prieš įvykį jie su L. R. vaikščiojo su kažkokiu latviu. Reiškia 850 Lt civilinį ieškinį laidojimo išlaidojimo atlyginti bei 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Su mama gyveno iki 17 metų, mamai išėjus gyventi pas L. R., gyveno su broliu tėvų namuose, su mama susiskambindavo, lankydavo retai.

Liudytoja S. R. parodė, kad kaltinamasis yra vyro brolis. Apie įvykį sužinojo iš vyro, kartu nuvykę į L. R. namus matė nebegyvą E. R., G. G. jau buvo išvežta, L. R. sėdėjo policijos automobilyje. Paklausus kas atsitiko, jis sakė, kad su G. G. buvo G., gėrė, kas nutiko, nežino. Suprato, kad apie mamos mirtį jis net nežino, apie G. G. mirtį taip pat nesuprato. Namuose pasigedo mamos telefono, priedėlio, ant mamos rankos nebebuvo vestuvinio auksinio žiedo bei protezų su auksiniais dantimis. L. R. su G. G. apie 2–3 metus gyveno pas E. R., nes sugyventinės sūnus sudegino jos namus. Kiek matydavo, L. R. su G. G. visur eidavo kartu, atrodė neišskiriami, tačiau išgėrinėdavo, dėl ko ji juos dažnai pabardavo, tačiau L. R. niekada nieko prieš neatsakydavo. Jis nebuvo agresyvus, su mama nesipyko, sutarė, buvo geriausias sūnus, mama jį užtardavo. Nėra girdėjusi mamos skundų, kad jos atžvilgiu buvo naudojama kokia nors prievarta ar dingtų pinigai. Tik kartą yra buvę, kad L. R. buvo iš jos paėmęs kažkiek pinigų gėrimui. Netiki, kad jis galėtų nužudyti mamą. E. R. kartais susipykdavo su G. G., dėl pastarosios išgėrinėjimų, nes be jos L. R. negirtaudavo. 2 mėnesiai iki įvykio G. G. daugiau girtavo. Kartą nuvykus pas juos, po G. G. akimi matė mėlynę, ji pasakojo, kad užsigavo griūdama, nes ji sirgo epilepsija, tačiau E. R. liepė nemeluoti, pasakė, kad G. G. sudavė L. R.. Girdėjo kalbų, kad ji ruošėsi išeiti gyventi pas kitą vyrą. L. R. su sugyventine girtaudavo iš už atsitiktinis darbus gautų pinigų, kartais pinigų pirkiniams duodavo mama, likusius jie pragerdavo. Po įvykio pinigų namuose nerado, tik išdraskytą piniginę. Tą piniginę matė pas mamą likus savaitei iki įvykio, ji nebuvo suplyšusi. Mama gaudavo 600 lt pensiją, kurią gaudavo 10–12 mėnesio dieną, pinigai buvo atnešami į namus. Su E. R. iki įvykio dažnai skambindavosi, lankydavo ją kas savaitgalį, likus porai savaičių iki pensijos išmokėjimo, nuveždavo maisto, nes ji sakydavo, kad nebeturi pinigų. Vyras paskutinį kartą su mama telefonu bendravo 2013-03-25, tą dieną E. R. skambino ir jos sesuo. Po įvykio bandė prisiskambinti į dingusį mamos telefoną, tačiau skambutį atmetė, po to telefonas buvo išjungtas. Iš išklotinių matyti, kad iš šio telefono kovo 28 d. buvo siųsta žinutė ir kalbėta Latvijos telefonų numeriais.

Liudytoja K. P. parodė, kad E. R. yra jos sesuo. Paskutinį sykį matėsi prieš pusantrų metų iki įvykio, dažnai bendravo telefonu. Paskutinį sykį kalbėjo dieną prieš įvykį. Sesuo pasakodavo, kad pabodo gyventi su pijokais, norėjo atvažiuoti savaitei į svečius, žadėjo juos išvaryti iš namų. Sakė, kad L. R. sugyventinė ją pastumdo, L. R. nėra piršto pridėjęs, mušdavo tik sugyventinę už tai, kad ji per daug geria. Jie gerdavo iš sesers pinigų, kiek likdavo nuo maisto pirkimo. Sesuo yra sakiusi, kad sūnus paima iš jos pinigus.

Liudytojas I. L. parodė, kad 2013 m. balandžio mėnesį būnat G. kaimo autobusų stotelėje prie jo priėjęs kaltinamasis siūlė pirkti telefoną. Tuo metu kaltinamasis buvo girtas, vos laikėsi ant kojų, jį matė pirmą kartą. Sakė, kad jam reikia pinigų, telefonas jo. Atsakė, kad turi tik latviškų pinigų, už telefoną padavė 9 latus ir 50 santimų. Kaltinamąjį tuomet modamas ranka pakvietė kažkas stovintis toliau. Kas tai buvo, vyras ar moteris, neįžiūrėjo. Nusipirkęs telefoną dar užsuko pas pažįstamą K. K., vėliau grįžo namo. Iš kaltinamojo nusipirko ‚Nokia“ telefoną, visi telefone buvę numeriai buvo ištrinti, SIM kortelę išmetė, telefonu naudojosi iki sulaikymo kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra įtariamas nužudymu. Vėliau su kaltinamuoju sėdėjo areštinėje. Jis pasakojo, kad būdamas neblaivus susipyko su žmona, sudavė jai per veidą, ji netyčia krito į stalo kampą, susižeidė ir mirė. Vėliau apie tai sakė policijos pareigūnams. Su kaltinamuoju kalbėjo tik apie jo konfliktą su žmona. Kaltinamasis tuo metu buvo apsirengęs striuke su skirtingomis juostelėmis, tarsi kareivišką. Kur kaltinamasis gyvena, nežino.

Liudytoja L. L. parodė, kad I. L. jos sūnus. Jie gyvena Latvijoje, 7 km nuo sienos, dažnai vyksta į Lietuvą apsipirkti, sūnus bendrauja su Lietuvoje gyvenančiais draugais. Sūnus turėjo kelis telefonus. Pareigūnams pateikė sūnaus telefoną, kurį rado savo automobilyje. Iš to telefono kažkada buvo gauta žinutė, kad „A. yra namuose, tuoj bus“. Tai yra vyro brolio žmona. Kas siuntė šią žinutę, nežino, į ją neatsakė, siuntėjo telefono numerio nežino.

Liudytojas J. V. parodė, kad kažkada I. L., kuris yra jo žmonos sūnus, jam yra skambinęs iš lietuviško numerio ir prašė į atvažiuoti į S., kur jis tuo metu dirbo. Pas jį nevažiavo, nes neturėjo kuo.

Liudytojas K. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, I. L. yra jo klasiokas. Su juo susitikdavo kelis kartus per mėnesį. I. į G. eidavo nusipirkti alaus, nes Lietuvoje alus pigesnis, nors kiek žino, alkoholį jis vartojo retai. Jis eidavo pėsčiomis, nes neturėjo nei automobilio, nei teisių. Su kuo I. bendravo Lietuvoje, nežino. Jis nėra sakęs, kad Lietuvoje iš ko nors pirko telefoną. Paskutinį kartą jį sutikus matė jį turint telefoną „Nokia“ juodos spalvos, kurį turėjo ir anksčiau. Kaip jį įsigijo, nepasakojo, Nežino, ar I. yra ką nors apvogęs. Jis yra darbštus, padeda kitiems. Iš kokio numerio jis skambino nežino, bet tai buvo latviški numeriai.

Liudytoja J. J. parodė, kad dieną prieš įvykį L. R. su sugyventine buvo pas jos tėvą A. V., kuris jau miręs, vežė malkas ir ten nakvojo. Matė juos tą dieną tėvo kieme. Kitą dieną, po pietų, apie 13 ar 14 val., važiuodama iš B., matė L. R. su G. G. einančius nuo jos tėvo namų pusės link savo namų. Jie buvo tik dviese. Tuo metu jie buvo, nuo tėvo namų žiūrint, praėję vieną parduotuvę ir nepriėję kitos, taip pat nepriėję ir P. namų. L. R. buvo apsirengęs medžiagine brezentine smėline ar ruda puspalčio ilgio darbine striuke, per petį persimetęs krepšį. Neatrodė, kad L. R. ir G. G. būtų labai girti.

Dalyvavo ir vertėjavo, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai apklausė jos tėvą, kuris nekalbėjo dėl ligos. Patvirtina, kad apklausos protokole tėvo žodžiai užrašyti teisingai.

A. V. liudytojo apklausos protokole, surašytame 2013-04-19, užfiksuota, kad šis liudytojas parodė, jog L. R. ir G. G. naktį į 2013 m. kovo 28 d. nakvojo pas jį, išėjo ryte, jie sakė, kad pinigų neturi. Jis jiems davė 20 litų, nes L. R. sakė, kad jam reikia nupirkti mamai cukraus, jie išėjo ir daugiau pas jį grįžę nebuvo (2 t., b. l. 102).

Liudytojas R. J. parodė, kad su kaltinamuoju gyveno netoliese, apie 3 km atstumu vienas nuo kito. 2013-03-27 iš L. R. sodybos savo uošviui A. V., kuris jau yra miręs, atvežė priekabą malkų. Pinigus už malkas L. R. uošvis tikriausiai jau buvo sumokėjęs anksčiau. Kraunat malkas buvo L. R., jo sugyventinė G., jo (liudytojo) sūnus ir uošvis. L. R. malkas krovė lyg ir su tais pačiais drabužiais, kuriais tą dieną buvo apsirengęs, t. y. jis prieš darbą nepersirengė. Kokia stiuke L. R. buvo apsirengęs, nebepamena. Kraunat malkas buvo atėjusi ir L. R. mama. Kai iškrovė malkas pas uošvį, L. R. su sugyventine ten pasiliko ir gėrė. Girdėjo, kad dieną po malkų krovimo jie pas uošvį ir nakvojo, kitą dieną apie pietus matė juos einančius nuo uošvio namų link parduotuvės.

Liudytoja K. K. parodė, kad dirba vienoje iš G. kaimo parduotuvių, kitoje nei K. K.. Kaltinamasis ateidavo į parduotuvę apsipirkti, pirkdavo maistą, alkoholį. Dažniausiai ateidavo kartu su G. G.. Į parduotuvę atvyksta apsipirkti ir latviai, vienas iš jų I. L., bei D.. Tą dieną I. L. nematė, dirbo iki pietų. Parduotuvėje galima atsiskaityti tik litais arba banko kortele. 2014-03-28 dirbo nuo 7 iki 15 val. Tą dieną L. R. su G. G. buvo užėję du kartus. Pirmą kartą L. R. atsiskaitė 100 litų kupiūra, pirko maisto ir alaus, jie buvo kažkiek išgėrę. Po kelių valandų pirko pakuotę alaus ir tuo metu jie buvo labai girti, L. R. net buvo sunku įsidėti alų į krepšį. Kaip jie buvo apsirengę, nebepamena. Vėliau matė juos nueinančius link G. sankryžos. Kitą dieną sužinojo apie G. G. mirtį. Nežino, ar G. nešiojo žiedus, apyrankes.

Liudytojas V. P. parodė, kad su kaltinamuoju gyvena tame pačiame kaime. L. R. su G. G. buvo užėję pas jį 2013-03-28 tarp 10–11 val., atsinešė alaus. Visi išgėrė tris litrinius butelius alaus, po to apie 13 val. jie išėjo sakydami, kad autobusu, kuris turėjo būti 13.30 val., važiuos namo, prieš tai užeis į šalia esančią parduotuvę. Tą dieną jų daugiau nematė. Pirkti jie nieko nesiūlė. Kol vartojo alkoholį L. R. ir G. G. striukų nebuvo nusirengę, tačiau nepamena, kokias striukes jie dėvėjo. L. R. su G. G. visada vaikščiojo kartu, lyg ir gerai sugyvendavo, nėra matęs, kad jie muštųsi, tik kartais apsižodžiuodavo. L. R. nėra piktybinis, yra ramus žmogus. Jie gerdavo, kai užsidirbdavo pinigų tvarkydami mišką, be to, G. G. kažkam nuomojo žemę. Į svečius jie užeidavo maždaug kartą per mėnesį.

Liudytoja G. S. parodė, kad kaltinamasis buvęs jos tetos G. G. vyras. 2013-03-28 apie 15.30 val. važiuojant link G. matė jį einantį link namų su teta ir dar dviem vyrais, iš kurių vienas nešė pūslę alaus. Jie buvo apie 2 km atstumu nuo savo namų, visi išgėrę, svirduliavo. Vienas iš ėjusių vyriškių yra salėje tarp liudytojų. Kitą dieną sužinojo apie tetos ir E. R. mirtį. Yra apsilankiusi jų namuose, kur L. R. gyveno ir su mama. Kiek žino, jis su mama sutarė, pykdavosi tik tada, kai jis su G. G. gerdavo. Paprastai jis dirbdavo tam, kad galėtų išgerti. Išgėręs jis nėra agresyvus.

Liudytojas J. V. pažįsta kaltinamąjį, įvykio dieną apie 16 valandą matė jį einantį su sugyventine ir ne vyresniu nei trisdešimt metų latviškai kalbančiu vyriškiu, kurio anksčiau nebuvo matęs. Pravažiavo pro juos dviračiu, buvo stabtelėjęs, tas latvis vyras dar davė atsigerti alaus, jie visi trys buvo neblaivūs, L. R. griuvinėjo. Po to jie nuėjo nuo G. pusės namų link, kurie buvo maždaug už kilometro. Grįžtant po pusvalandžio vėl juos visus tris matė, likus apie 300–400 metrų iki L. R. namų. L. R. su G. G. santykiai buvo normalūs, jie nesipykdavo, negirdėjo, kad jis ją muštų. Girdėjo, kad L. R. nesipyko ir su mama. G. G. yra pas jį nakvojusi, kai susipykdavo su L. R., tačiau ji nesakė, kad L. R. ją muša. Kaip tą dieną buvo apsirengęs L. R., nežino.

Liudytojas V. V. parodė, kad L. R. pažįsta nuo jaunų dienų, G. G. buvusi klasiokė, su jais metai iki įvykio susipyko, nuo to laiko nebendravo. Apie įvykį sužinojo iš kaimynų. Iki susipykimo L. R. su G. G. dažnai ateidavo, sakydavo, kad susipyko. Iš brolio J. V. pasakojimo žino, kad prieš įvykį jis matė L. R. su G. G. einančius su dar vienu asmeniu.

Liudytojas G. G. parodė, kad L. R. pažįsta kaip kaimyną. Įvykio naktį jis pasibeldė į duris, pasakė, kad nebėra G., tikrino jos pulsą kakle, ji guli kruvina ant slenksčio, mamos kambarys išverstas ir jos nėra. Tuo metu suprato, kad mama išvežta kito sūnaus, nes dieną prieš ateinant pas jį L. R. matė, kaip tarp 12 ir 15 val. nuo miško (R. namų) pusės pravažiavo raudonos spalvos automobilis ir jis pagalvojo, kad šis automobilis L. R. brolio. Dėl G. G. iškvietė policiją, greitąją pagalbą. L. R. buvo blaivus, vis klausė, kas jai taip galėjo padaryti. Buvo susijaudinęs. Paskutinį sykį L. R. matė vežantį malkas. Su juo dažnai bendravo, nes norint patekti pas R., reikia pravažiuoti pro jo (liudytojo) namus. Su mama L. R. taip pat gerai sutarė, jų santykiai buvo šilti. Nėra matęs jo pykstantis ir su sugyventine. Jie visur eidavo kartu. G. G. buvo arši moteris, tai ji greičiau galėjo smurtauti L. R. atžvilgiu, nes jis buvo ramaus būdo, nesimušdavo. Yra matęs G. G. su mėlynėmis, tačiau kad ją kas muštų, nematė. Tą naktį L. R. atėjo apsirengęs striuke, buvo su girininko kepure, baltomis pirštinėmis.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad J. V. neatpažino I. L., kaip ėjusio kartu su G. G. ir L. R. 2013-03-28 keliu nuo G. pusės link D. P. kaimo link (2 t., b. l. 171–173).

Liudytojas A. L. parodė, kad gyvena G. kaime, su L. R. ir jo sugyventine dažnai susitikdavo prie kaimo parduotuvės, dažnai ten kartu išgerdavo, jų namuose nėra buvęs, bet žino, kad jie gyvena su L. R. mama. Apie įvykį sužinojo kitą dieną. Buvo kalbama, kad L. R. atsikėlęs rado mamą ir sugyventinę negyvas. Nemano, kad L. R. galėjo nužudyti jas. Jie gerai sugyveno, visur kartu vaikščiojo. Parą iki įvykio matė L. R. su G. G. praeinant lyg ir dviese. Buvo popietė, jie ėjo į savo namų pusę. Ar buvo blaivūs, nežino, kaip buvo apsirengę, nepamena, nes pats buvo išgėręs. Tomis dienomis jokio raudonos spalvos automobilio nematė.

Liudytoja D. J. parodė, kad gyvena 2 km nuo L. R., su juo bendravo retai. Dvi dienos iki įvykio kaime matė du nepažįstamus jaunus asmenis, kurie nuėjo iki kaimynų močiutės, apsidairę grįžo į P.. Jie buvo apsirengę sportiškai, apie 174 cm ūgio.

Liudytojas U. S. parodė, kad gyvena Lietuvos Latvijos pasienyje, iš matymo pažįsta I. L.. Vienu metu darė talką, pjovė malkas, pasikvietė du latvius. Pro šalį ėjo kiti latviai, kurie pasikvietė pas jį dirbusius pagalbininkus pasikalbėti. Vienas iš ėjusių buvo I. L.. Žino, kad jis įtariamas nužudymu. Antrą kartą jį matė, kai I. L. užsuko pasiklausti kas galėtų sudėti jo automobilio išdaužtus langus. Minėjo, kad jį kažkas užpuolė. Jis buvo nešvarus, apiplyšęs, apsirengęs džinsais, tamsiais drabužiais. Patarė jam važiuoti į B.. Susitarė susitikti kitą dieną, pažadėjo parodyti, kur galima įdėti langus. Kitą dieną sutartu laiku I. L. atvyko pas jį, tuo pat metu atvyko ir policija, I. L. suėmė. Jo automobilis buvo raudonas su būda. Pats turi raudonos spalvos BMW. Pro R. sodybą nevažinėja, kur ji yra, nežino.

Liudytoja E. K. parodė, kad dirba vienoje iš dviejų G. kaimo parduotuvių pardavėja, pažįsta L. R. kaip parduotuvės klientą, žino jo namus, kur jis gyveno su motina. L. R. dažnai apsipirkinėjo, nes parduotuvė, kurioje ji dirba, yra arčiau jo namų nei kita esanti kaime. L. R. visada vaikščiojo su savo sugyventine. Paskutinį sykį juos matė kovo 26 d. apie 13 val. Jie pirko alaus, cigarečių, maisto produktų, atsiskaitė nestambiomis kupiūromis. Kovo 27 ir 28 d. jai buvo išeiginė, apie įvykį sužinojo iš parduotuvės savininkės. Į parduotuvę apsipirkti atvažiuoja ir latviai, parduotuvėje galima atsiskaityti tik litais. J. V. pažįsta kaip klientą. Jis į parduotuvę su latviais neateidavo.

Liudytoja K. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip G. kaimo parduotuvės klientą. Parduotuvėje jis dažniausiai pirkdavo alų, cigaretes, maistą. Kai turėdavo pinigų, alų pirkdavo kasdien, būdavo net po kelis kartus. Ateidavo su sugyventine. Jie į kaimą arba ateidavo pėsti, arba atvažiuodavo autobusu, nes gyveno keli kilometrai už kaimo. Į kaimą atvažiuoja apsipirkti asmenys ir iš L.. 2013-03-28 ji nedirbo, buvo išeiginė, buvo išvykusi prekių savo parduotuvei. Grįždama apie 15 val. matė L. R. su sugyventine einančius link autobuso stotelės. Nežino, ar jie buvo blaivūs. Jie ėjo dviese. Kaip buvo apsirengę, nepamena.

Kitą dieną sužinojo apie G. G. mirtį. L. R. pažįsta kaip ramų žmogų. G. G. – aršesnė, greičiau ji L. R. nuskriaustų, nei jis ją. Yra mačiusi G. G. veidą su mėlynėmis, bet nesiteiraudavo, kas atsitiko. Žino, kad ji sirgo epilepsija. Vienu metu G. G. buvo apsigyvenusi pas V., ji pati sakė, kad išėjo iš L. R., nes jis mušasi. Tai buvo nedaug laiko iki įvykio.

Ikiteisminio tyrimo metu K. K., apklausta 2013-04-05, parodė, kad L. R. ir G. G. paskutinį kartą matė 2013 m. kovo 26 d., o 28 d. jie į jos parduotuvę nebuvo atėję (2 t., b. l. 116–117).

2014-10-14 įmonės savininkės K. K. surašytoje pažymoje nurodyta, kad pagal įmonės darbo grafikus 2013-03-28 ji dirbo parduotuvėje, o prekių važiavo 2013-03-26 (5 t., b. l. 13).

Liudytoja N. P. parodė, kad kaip pareigūnė su kolega R. D. atliko įvykio vietos apžiūrą G. kaime, sodyboje, kur buvo rasti du lavonai. Ji pildė įvykio vietos apžiūros protokolą. Įvykio vietoje su kaltinamuoju nebendravo, tik matė jį sėdintį automobilyje. Kas dingo iš apžiūrimo namo, nežino. Apžiūrint įvykio vietą lauke buvo vienas lavonas, dėl kurio ir vyko į įvykio vietą. Viename iš apžiūrimo namo kambarių, kuriame buvo suversti drabužiai, pamatė nedidelę dėmę kraujo, kas sukėlė jų įtarimą. Atkėlus drabužius ant grindų šalia lovos rado dar vieną lavoną, nors įėjus į kambarį jo nesimatė. Ieškojo įrankio, kuo jie buvo sužaloti, nes buvo panašu, kad abu lavonai buvo sužaloti vienu įrankiu. Pagrindiniai sužalojimai abiem lavonams buvo galvos srityje. Lauke rado akmenį, ant kurio buvo kraujo, plaukų, šalia stovėjo kastuvas. Viduje jokių įrankių nerado. Vėliau atvyko kaltinamojo artimieji, kurie, ypač marti, klausė, ar ant lavono yra auksinis žiedas. Apžiūrėjus ant lavono žiedo nebuvo, jokių požymių, kad jis buvo dėvėtas taip pat, spaudimo žymių neaptikta. Pareigūne dirba dešimt metų, todėl iš patirties žino, kad jei žiedas būtų nešiotas nuolat, jį numovus liktų žymė. Vėliau medicinos ekspertai taip pat teigė, kad jie irgi nepastebėjo požymių, kad būtų buvęs dėvėtas žiedas. Tame pačiame kambaryje, kuriame buvo rastas lavonas, tarp suverstų drabužių rado ir piniginę. Jos nepaėmė, nes ji buvo tuščia, ar ji buvo užsegta ir sveika, nepamena. Mano, kad posėdžio metu jai parodyta piniginė ne ta, kurią matė įvykio vietoje. Apie dingusius iš namų protezus ir kitus daiktus, nežino. Apžiūrimame name dviejuose kambariuose daiktai buvo labai suversti chaotiškai, tarsi ko ieškota, vienas kambarys tvarkingas. Rastus kojų pėdų pėdsakus apžiūrėjo R. D.. Įvykio vietos apžiūros metu pastebėjo pėdsakų takelį, einant kuriuo aptiko tarsi grumtynių pėdsakus, ištryptą sniegą. Šią vietą pažymėjo Nr. 3.

Liudytojas R. D. parodė, kad kartu su N. P. apžiūrėjo įvykio vietą G. kaime. Jo darbas buvo daugiau techninis, atliko objektų fiksavimą, apžiūrą, paėmimą. Kambaryje, kur rastas vyresnės moters lavonas, ant žemės matė rudos spalvos užverčiamą piniginę, kuri buvo tuščia, ar buvo sudraskyta, nepamena. Jei būtų buvę pažeidimų, būtų tą užfiksavęs ir piniginę paėmęs. Mano, kad posėdžio metu parodyta piniginė ta pati, kurią matė įvykio vietoje. Tame kambaryje daiktai buvo suversti, primėtyta popierių, matė kraujo. Lavonas užverstas rūbais, pradžioje nesitikėjo jo ten rasti, nes buvo pranešta apie vieną lavoną, kuris gulėjo lauke. Mano, kad tame kambaryje rasti kraujo purslai tikrai negalėjo atsirasti suduodant stovinčiam žmogui, nes jų sklaida per maža. R. galėjo būti suduota gulinčiai. Pagal kraujo lašų sklaidą, smūgio į galvą sudavimo metu jos galva turėjo būti arba arti grindų arba ant grindų. Mano, kad ji buvo išmesta iš lovos, jai suduoti smūgiai į galvą, po to atversta atgal. Kraujo purslai yra tyškimo, o ne bėgimo ar lašėjimo principo, jie atsiranda didelio kontakto metu, kai kraujas pasipila iš žaizdos, o ne krentant į kraujo balą. Kraujo dėmė atsirado kraujuojant, kai iš žmogaus jau tekėjo kraujas, o pradžioje atsirado rasti taškai. Sudavus stovinčiai, krentant ir kontaktuojant su grindimis, galėjo būti rasti kraujo purslai, nes žaizdos labai didelės. Ant čiužinio kraujas galėjo atsirasti, kai lavoną atvertė atgal.

Tame pačiame kambaryje, po rūbais buvo rastas bato pėdsakas. Pagal užfiksuotą pėdsaką, tai buvo ne sportinė avalynė, pagal pado pagaminimą, tai turėtų būti avalynė su kulno paaukštinimu, žieminio tipo vyriška avalynė, gali būti ir kerziniai batai. Peržiūrėjo visus verandoje esančius batus ir pagal padų raštą matė, kad nė vieni batai netinka to rasto pėdsako, todėl batų nepaėmė. Jei būtų buvę panašūs batai, būtų paėmęs juos tyrimui. Apžiūros metu buvo įsiveržusi moteris, kuri puolė žiūrėti daiktus, trukdė dirbti, todėl ją išvarė. Vėliau leido jai apžiūrėti kambarį, nes ji teigė, kad jame turi būti auksinis žiedas. Ar ji teigė, kad žiedas turi būti ant lavono rankos, nepamena, tačiau jei žiedas būtų buvęs, būtų tai užfiksavę. Jei ant piršto būtų žiedo įspaudimo žymės, taip pat būtų užfiksavęs. Kitame kambaryje buvo sumesta daug rūbų, svetainėje atidarytos sekcijos durelės, atjungtas televizijos priedėlis.

Verandoje skvernais į vidų kabėjo odinė striukė, po kuria stovėjo skalbyklė, ant kurios rado kraujo dėmę. Apžiūrėjus striukę, ji buvo kruvina, nuo jos kraujas nuvarvėjęs ant skalbyklės. Striukė buvo natūralios odos, didelė ir sunki ir kadangi natūrali oda nesugeria skysčių, nuo jos kraujas ir turėjo nulašėti. Kraujas ant striukės nebebuvo drėgnas. Vartojant smurtą prieš moterį, kurios lavonas gulėjo lauke, net jei būtų atidarytos lauko durys, kraujas ant striukės nebūtų galėjęs patekti.

Įtariamojo įvykio vietoje nematė. Jis sėdėjo automobilyje visiškai girtas, nesiorientavo kur yra, ką veikia, jis dėvėjo striukę. Kas paėmė jo batus, nežino. Neklausė, ar jis nepersiavė batų, nes su juo buvo neįmanoma susikalbėti. Apžiūrėjo ir pėdsakų takelį per laukymę, matė, kad buvo eita dviejų žmonių, pamiškėje buvo grumtynės, po ko vienas pėdsakų takelis vedė link namų pusės, o kitas pėdsakų takelis dingo. Vieni batai buvo tikrai vyriški, o kiti galėjo būti arba vyriški arba moteriški. Nepamena, ar tas pats pėdsakas rastas viduje. Po grumtynių liko vyriški pėdsakai, o kiti pėdsakai dingo, buvo ištryptas sniegas, išgulėta, buvo pamesti degtukai, mėtėsi alaus buteliai, todėl padarė išvadą, kad ten buvo grumtynės, nes buvo ištryptas didelis plotas, neatrodė, kad būtų tik pagulėta ir pasivartyta. Pėdos ėjo per visą lauką, keliukas buvo apledėjęs, ant jo rado sagę, sagą, juodą apyrankę. Automobilio pėdsakų nematė. Pėdsakus užfiksavo nuotraukoje, sniege jų atliejų nedarė. Pėdsakai rasti kambaryje ir lauke buvo sulyginti, rezultatų nepamena. Baigus apžiūrą sodybą užrakino, užplombavo, raktą atidavė artimiesiems.

Liudytojas I. Š. parodė, kad dirba PK operatyviniu darbuotoju, kaltinamąjį žino iš bylos duomenų. Buvo atvykęs į įvykio vietą apie 9–10 val. Į namą nėjo. L. R. sėdėjo automobilyje. Kiek žino apie įvykį jis pranešė pats ir buvo namuose iki atvyks pareigūnai. Gal kažkiek su juo ir kalbėjo, ką jis tuomet sakė, nepamena. Jo sulaikymo metu bendravo su juo areštinėje, vedė pas tyrėją. Bendraudamas jokių procesinių dokumentų nepildė, nes jo neapklausinėjo, tik kalbėjosi. Pradžioje jis savo kaltės nei pripažino, nei nepripažino, sakė „gal“, buvo pusiau girtas. Po to bendraujant jis pradėjo pasakoti apie įvykį, todėl pasiūlė parašyti nuoširdų prisipažinimą, jis sutiko ir parašė. Prisipažinime surašyti jo žodžiai. Tuo metu sėdėjo šalia, jokių detalių iš įvykio vietos nenurodinėjo ir nieko nežadėjo. Bendraujant su juo problemų nebuvo, psichologinio smurto prieš jį nei jis, nei kas kitas nevartojo, bendravo daug, nes jis per didelį girtumą nelabai prisiminė visas aplinkybes. Cigarečių ar alkoholio jam nedavė, apie akmenį nieko nesakė. Kad buvo nužudyta akmeniu, sužinojo pabendravęs su ekspertais, nežino, ar tai buvo prieš ar po prisipažinimo surašymo. I. L. žino iš kitos bylos. Jis įtariamas nužudymu kardu ar mačete kitame kaime. Nepamena, ar kalbėjo su juo apie šią bylą, bet galėjo užduoti klausimų, L. nenurodė, kad L. R. įtariamas dviejų žmonių nužudymu.

Liudytoja I. S. parodė kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, atliko procesinius veiksmus. Atliko papildomą įvykio vietos apžiūrą bei apžiūrėjo lauko virtuvę, kurioje buvo daug alaus butelių. Apžiūros metu dalyvavo ir ekspertas. Nepamena, ar buvo kas iš artimųjų, tačiau namo viduje jų tikrai nebuvo. Atvykus durys buvo užrakintos, užantspauduotos, buvo uždėtos raudonos spalvos juostelės su antspaudais. Po apžiūros durys buvo užrakintos ir užplombuotos. Nepamena, ar ant durų iš vidaus pusės buvo koks nors kablys. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta buvusio akmens įšalusi vieta, L. R. parodė tą vietą. Neturėjo kruvino akmens ir nepalygino jo su ta vieta, to nepadarė ir po atliktos ekspertizės. Vizualiai atrodė, kad tas akmuo galėjo būti paimtas būtent iš tos vietos.

L. R. duoti parodymai nuo pat pradžių leido įtarti, kad tai jis įvykdė nusikaltimą. Atliko įtariamojo apklausas. Pirma apklausa vyko jos kabinete, dalyvavo gynėjas P.. Iki to laiko su L. R. nebuvo bendravusi. Nežino, kas iš pareigūnų bendravo iki pirmosios L. R. apklausos. Rašė pažodžiui tai, ką L. R. sakė. Kiek pamena, L. R. sakė, kad stovinčiai motinai sudavė akmeniu. Jis buvo pagiringas, bet nebegirtas, apklausiant jam pasidarė bloga, todėl apklausos nebaigė. Apklausos metu apie įvykio vietoje rastą kruviną akmenį, krauju aptaškytą kastuvą jau žinojo. Kuo nužudė, greičiausiai L. R. atsakė paklaustas, jis nebuvo labai kalbus, bet ką reikėjo, pasakė. Jis neužsiminė, kad kas nors iš pareigūnų būtų vartojęs prieš jį smurtą. Advokatas pastabų dėl apklausų taip pat neturėjo. Parodymų patikrinime L. R. viską parodė pats. Nurodė, kur slėpė alų, iš kur galėjo paimti akmenis, kur mama slėpdavo žiedą, parodė ir nusikaltimo būdą. Antrą kartą su juo bendravo po to, kai jis parašė nuoširdų prisipažinimą. Šios apklausos metu L. R. prisiminė daugiau detalių, pildė savo pirminius parodymus. Tuo metu dar neturėjo duomenų, kur įvykio vietoje buvo rastas kraujas, tyrimai dar nebuvo atlikti. Su bylomis dėl nužudymų dirba apie 10 metų, nesusidarė įspūdis, kad L. R. perpasakoja kažkieno kito nurodytas detales, jis nėra išreiškęs abejonių, kad galbūt tai ne jis padarė. Dėl įvykio buvo tiriamos ir kitos versijos. I. L. apklausinėjo tik šitoje byloje.

Liudytojas A. B. parodė, kad kaip pareigūnas kartu su kolega V. M. pagal gautą pranešimą vyko į įvykio vietą. Vienkiemyje prie laiptų rado gulinčią moterį sužalota galva, šalia ant laiptų buvo kraujo. Tuo metu į įvykio vietą jau buvo atvykę medikai, laukė ir kaltinamasis. Jis elgėsi šaltai, be jokių emocijų, atrodė įtartinai, buvo neblaivus. Jis aiškino, kad iš kažkur atėjo ir taip rado savo sugyventinę. Kaip jis buvo apsirengęs, nebepamena. Kolega R. išvežė į policijos įstaigą, o jis saugojo įvykio vietą iki atvyks pareigūnai iš Panevėžio VPK, po to išvyko.

Liudytojas V. M. parodė, kad kartu su kolega A. B. vyko į įvykio vietą pagal gautą pranešimą dėl nužudymo. Įvykio vietoje laukė kaltinamasis, prie namo gulėjo jo sugyventinė. Kiek pamena, L. R. buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Atvykę medikai nustatė, kad sugyventinė mirusi. L. R. buvo neblaivus, sakė, kad atsikėlęs rado sugyventinę kraujo klane, daugiau nieko negalėjo paaiškinti, todėl išvežė jį į policijos įstaigą išsiaiškinti aplinkybes, o A. B. liko saugoti įvykio vietos. L. R. elgėsi labai ramiai, tikriausiai nesuprato, kad ir motina yra nužudyta. Pats apie antrąją nužudytąją sužinojo vėliau iš ekspertų. Apžiūrėjus L. R., ant jo jokių kraujo dėmių vizualiai nesimatė. L. R. patalpino į laikino sulaikymo kamerą, esančią prie budinčios dalies. Ten jis buvo laikomas vienas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra D. P. kaime, P. sen., B. r., kieme, kur prie įėjimą į namą ant laiptelių rastas sportiniais rūbais moteriškos lyties lavonas su sužalojimais galvos srityje, šalia guli pirštinės, nosinė, kepurė, stikliukas, kurie paimti iš įvykio vietos. Netoliese rasta dėmių, panašių į kraują, pėdsakų, akmuo, su tokiomis pačiomis dėmėmis, plaukai, kurie paimti. Dar toliau ant keliuko rasta ir paimta juodos spalvos apyrankė, užtrauktuko galvutės kilpelė, matyti dviejų rūšių avalynės pėdsakų takelis link miškelio, kuris baigiasi ištryptu sniegu, šalia matyti trys plastikiniai alaus buteliai, cigarečių nuorūka, degtukų dėžutė. Prie namo įėjimo matyti kastuvas su dėmėmis, panašiomis į kraują, verandoje matyti skalbimo mašina, ant kurios yra raudonos spalvos dėmių, virš kurios kabo juodos spalvos odinė striukė su raudonos spalvos dėmėmis. Viename iš kambarių drabužiai suversti tarp lovų ant grindų, po jais rastas moteriškos lyties lavonas su sužalojimais galvos srityje. Šiame kambaryje paimti biologiniai pėdsakai, avalynės pėdsako fragmentas, piršto pėdsakai, kirvis, užtiesalas nuo lavono su raudonos spalvos dėmėmis, iš koridoriaus paimtos kelnės su raudonos spalvos dėmėmis, iš svetainės paimti rasti ir užfiksuoti pirštų pėdsakai. Dar viename iš kambarių taip pat matyti suversti drabužiai. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu nuo namo išorinės sienos paimtas raudonos spalvos dėmės biologinis pavyzdys, iš namo patalpų paimta televizijos laido dalis su kištuku, trišakis, mobilusis telefonas „Motorola“ su SIM kortelė „ežys“ ir tuščia UAB „Bitė Lietuva“ „Pildyk“ SIM kortelės pakuotė; televizijos priedelio „TV STAR kartoninė dėžutė, priedelio „TV STAR“ instrukcijos knygelė su kasos čekiu; pasas su taupomąja knygele, išduoti E. R. (1 t., b. l. 6–27; 28–31).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. R. mirė nuo galvos sumušimo, ką nurodo muštinės žaizdos viršugalvio užpakaliniame trečdalyje, dešinio momens užpakaliniame trečdalyje, dešiniame užausyje, įspaustinis ir linijiniai kaukolės skliauto lūžiai, daugiaskeveldriniai kaukolės pamato lūžiai, galvos smegenų sumušimas, kraujo patekėjimai po smegenų dangalais. Šie sužalojimai, pagal makro ir mikroskopinį vaizdą, padaryti kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais (daiktu), trimis trauminiais poveikiais, netrukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Visų trijų išorinių muštinių žaizdų padarymas, imant kiekvieną atskirai, galėjo būti mirties priežastimi. Sužalojimai padaryti netrukus vienas po kito. Odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, pagal makroskopinį vaizdą, padarytas kietu buku daiktu (paviršiumi), vienu trauminiu poveikiu, netrukus iki mirties. Lavoninių reiškinių būklė konstatuota 2013-04-02 rodo, kad nuo E. R. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 3–5 paros. E. R. lavone kovos ar savigynos pėdsakų nenustatyta. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį galvoje, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusioji iš karto prarado sąmonę po sužalojimų padarymo ir netrukus mirė. Todėl mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus po sužalojimų padarymo. E. R. lavone nustatyti sužalojimai ir lavoniniai reiškiniai nenurodo, ar po mirties buvo keičiama lavono poza. E. R. lavono kraujyje rasta 0,36 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 7–10; 11; 12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. mirė nuo muštinio galvos sužalojimo, ką nurodo muštinė žaizda ir įspaustinis kaukolės skliauto lūžis dešinio momens srityje su nusitęsiančia lūžio linija į kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po smegenų dangalais. Šie sužalojimai, pagal makroskopinį vaizdą, padaryti kietu buku, turinčiu ribotą paviršių, galimai briauną, daiktu, vienu trauminiu poveikiu, netrukus iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Muštinės žaizdos kaktoje, viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kairiame žande, kairiame skruoste, dešinės akies vokuose su odos nubrozdinimu, pagal makroskopinį vaizdą, padaryti kietais bukais daiktais, 5 trauminiais poveikiais, vienos paros laikotarpiu iki mirties - iki padarant muštinę žaizdą ir įspaustinį kaukolės skliauto lūžį dešinio momens srityje ir kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. G. G. lavone kovos, savigynos pėdsakų nenustatyta. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2013-04-02 16:45val., lavono radimo aplinkybės rodo, kad nuo G. G. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 3–6 paros. Po muštinės žaizdos ir įspaustinio kaukolės skliauto lūžio dešinio momens srityje padarymo, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusioji iš karto prarado sąmonę ir negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų bei netrukus mirė. Nustatyti lavoniniai reiškiniai nenurodo, ar po mirties buvo keičiama lavono poza. G. G. lavono kraujyje rasta 4,13 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį (1 t., b. l. 38–40; 11; 12).

Iš tyrėjos I. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad atstumas nuo G. k., B. r., iki vietos D. P. kaime, kur nuo kelio L. R. eidavo su G. G. per lauką yra 3783 m, o nuo kelio per lauką iki L. R. sodybos – 619 m (1 t., b. l. 32–33).

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymos 2013-12-23 Nr. ((duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. kaime, P. sen., B. r., 2013-03-28 žemiausia oro temperatūra buvo -12,6 laipsnio, aukščiausia 2,8 laipsnio; 2013-03-29 žemiausia oro temperatūra buvo -7,5 laipsnio, aukščiausia 2,2 laipsnio. Kritulių nebuvo (1 t., b. l. 35).

Iš daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2013-04-11 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus buvo paimti G. G. daiktai: striukė, kelnės ir sportiniai batai, rudos spalvos džemperis, mėlynos spalvos megztinis, tamsiai mėlynos ir melsvos spalvų džemperis su gobtuvu, šviesiai melsvos spalvos pusilgėmis rankovėmis marškinėliai, tamsiai žalios spalvos kelnės, balkšvos spalvos liemenėlė, trys poros kojinių, juodos spalvos trumpikės, trys karameliniai saldainiai „Kriaušė“, „Vyšnia“, pora juodos spalvos megztų pirštinių, nosinė, kurie buvo apžiūrėti 2013-04-15. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad drabužiai su purvo dėmėmis ir dėmėmis, panašiomis į kraują. Striukė, kelnės ir sportiniai batai laikomi prie bylos, kiti daiktai po apžiūros perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-05-07 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 51–55).

Iš daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus buvo paimti E. R. daiktai: pilkos spalvos švarkelis, margas su juodos, žalios, baltos spalvų ornamentu megztinis, juodos su pilkos spalvų ornamentu sijonas, rudos spalvos trikotažinės kelnės, juodos spalvos, ilgomis rankovėmis marškinėliai, rusvos spalvos be rankovių marškinėliai, oranžinės spalvos trumpikės, balkšvos spalvos su ornamentu kelnaitės, marga, juodos, raudinos, žalios spalvų skarelė, dvi poros kojinių – margos žalios ir juodos spalvos ir pilkos spalvos megztos; guminės, mėlynos spalvos šlepetės, kurie buvo apžiūrėti 2013-05-03. Iš apžiūros protokolo matyti, kad viršutiniai drabužiai su dėmėmis, panašiomis į kraują. Po apžiūros daiktai perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2013-05-07 kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 51; 56; 57–58).

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad 2013-03-29 iš L. R. paimta žalios spalvos striukė, kuri apžiūrėta 2013-04-15. Apžiūros metu nustatyta, kad ant striukės matyti dėmės, panašios į purvą. Po apžiūros striukė perduota saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (3 t., b. l. 181; 182; 132–133).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja L. L. pateikė mobilųjį telefoną „Nokia 2610“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausantį E. R., kuris apžiūrėtas ir perduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (2 t., b. l. 183; 184; 185; 186).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro Antrojo skyriaus 2013-04-03 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiosios E. R. SIM kortele Nr. (8 652) 14518 naudojosi mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 126–127).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro Antrojo skyriaus 2013-04-05 raštų Nr. (duomenys neskelbtini) , 2013-04-11 Nr. (duomenys neskelbtini) , UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2013-04-17 Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos ir iš tyrimo medžiagos matyti, kad nukentėjusioji E. R. mobiliuoju telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su UAB „(duomenys neskelbtini) “ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-03-27 16:15:36 val. kontaktavo su seserimi K. P. iš Nr. (duomenys neskelbtini) , pokalbis truko 361 sekundes. Daugiau iki 2013-03-28 20:16 val. pokalbių ir asmenų SMS nebuvo, išskyrus reklaminio pobūdžio SMS. 20:16:28 val. ir 20:17:31 val. iš E. R. SIM kortelės išsiųstos dvi SMS žinutės į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris priklauso L. L., gyv. Latvijos Respublikoje, B. rajono, S. apylinkės, A. (I. L. motinai). 20:25:05 val. į E. R. SIM kortelę skambino iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris priklauso J. V., gyv. Latvijos Respublikoje, B. rajone, S.s apylinkėje A. (I. L. motinos sugyventiniui), ir pokalbis truko 143 sekundes. 20:30:43 val. iš E. R. SIM kortelės skambinta į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris priklauso L. L., ir pokalbis truko 840 sekundes. 2013-03-29 17:06:56 val. gauta SMS žinutė iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris skirtas reklamai išsiųsti. Daugiau jokių kontaktų nėra.

Nukentėjusiosios E. R. mobilusis telefonas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) visą laiką nuo 2013-03-15 iki 2013-03-29 veikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ operatoriaus celės (duomenys neskelbtini) (270 kryptimi) veikimo zonoje adresu J. k., N. R. sen., B. r. Šioje veikimo zonoje yra B. rajono D. P. kaimas, P. kaimas ir G. kaimas (2 t., b. l. 151–154; 155; 156; 157–161; 163; 164).

Iš 2013-04-23 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1. Šeši rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 (pėdsakai „A“, „B“), Nr. 6, rasti 2013-03-29, įvykio vietos apžiūros metu gyvenamajame name bei namo kieme D. P. kaime, P. sen., B. r., asmens identifikavimui tinkami ir yra palikti: vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 2, yra paliktas L. R. kairės rankos nykščiu; du rankos pirštų pėdsakai „A“ ir „B“, nukopijuoti daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 5, yra palikti L. R. dešinės rankos atitinkamai bevardžiu pirštu ir smiliumi; vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 6, yra paliktas L. R. kairės rankos didžiuoju pirštu; du rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 3, Nr. 4, (nuo sekcijos stiklinių durelių) yra palikti ne L. R., ne nukentėjusiosios G. G., ne nukentėjusiosios E. R., o kito asmens ar asmenų. 2. Penki rankų pirštų pėdsakai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 rasti ant tirti pateiktų dviejų alaus plastikinių butelių Nr. 2, Nr. 3, rastų ir paimtų 2013-03-29, įvykio vietos apžiūros metu netoli minėtos sodybos, prie ištryptos vietos sniege, asmens identifikavimui tinkami ir yra palikti: du rankos pirštų pėdsakai Nr. 1 ir Nr. 2, rasti ant tirti pateikto alaus plastikinio butelio Nr. 2, yra palikti nukentėjusiosios G. G. dešinės rankos atitinkamai didžiuoju pirštu ir smiliumi; vienas rankos piršto pėdsakas Nr. 3, rastas ant tirti pateikto alaus plastikinio butelio Nr. 2, yra paliktas L. R. kairės rankos nykščiu; du rankos piršto pėdsakai Nr. 4 ir Nr. 5, rasti ant tirti pateikto alaus plastikinio butelio Nr. 3, yra palikti L. R. kairės rankos bevardžiu pirštu. Kiti rankų pėdsakai, rasti ant tirti pateiktų alaus plastikinių butelių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 bei ant televizoriaus priedėlio kartoninės dėžutės asmens identifikavimui netinkami (1 t., b. l. 77–92).

Iš 2013-05-09 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad du rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 3, Nr. 4, rasi ir paimti 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros metu yra palikti ne liudytojo I. L., o kito asmens ar asmenų (1 t., b. l. 93–98).

Iš 2013-11-04 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. Vienas avalynės pėdsako fragmentas, rastas ir nukopijuotas plokštelėje Nr. 1, apžiūrint įvykio vietą adr. B. r., P. sen., D. P. kaime, yra paliktas ne tyrimui pateikta L. R. avalyne. 2. Penki avalynės pėdsakai, užfiksuoti fotonuotraukose, įvykio vietos apžiūros metu, yra palikti ne tyrimui pateikta L. R. avalyne (1 t., b. l. 56–58).

Iš 2013-11-27 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1. Vienas avalynės pėdsako fragmentas, rastas ir nukopijuotas plokštelėje Nr. 1, apžiūrint įvykio vietą adr. B. r., P. sen., D. P. kaime, yra paliktas ne tyrimui pateikta G. G. avalyne. 2. Penki avalynės pėdsakai, užfiksuoti fotonuotraukose, įvykio vietos apžiūros metu, yra palikti ne tyrimui pateikta G. G. avalyne (1 t., b. l. 62–64).

Iš 2013-12-03 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1. Vienas avalynės pėdsako fragmentas, rastas ir nukopijuotas plokštelėje Nr. 1, apžiūrint įvykio vietą adr. B. r., P. sen., D. P. kaime, yra paliktas ne tyrimui pateikta I. L. avalyne. 2. Penki avalynės pėdsakai, užfiksuoti fotonuotraukose, įvykio vietos apžiūros metu, yra palikti ne tyrimui pateikta I. L. avalyne (1 t., b. l. 68–70).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos specialisto išvados Nr (duomenys neskelbtini) matyti, kad kvapo pėdsakuose, paimtuose 2013-03-29, nuo moteriškos apyrankės ir kepurės nerasta I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) , kvapo (1 t., b. l. 189–192).

Iš 2013-10-11 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1. 31 vnt. objektų, panašių į plaukus, nuimtų atliekant tyrimą nuo akmens, paimto 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros metu D. P. k., P. sen., B. r., yra žmogaus plaukai, netinkami DNR tyrimui atlikti. 5 vnt. objektų, panašių į plaukus, nuimtų atliekant tyrimą nuo akmens, laboratorijoje pažymėtų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 7 ir Nr. 8, (mėg. Nr. 72, Nr. 73, Nr. 75, Nr. 77 ir Nr. 78), yra žmogaus plaukai. Iš mėg. Nr. 72, Nr. 73. Nr. 75, Nr. 77 ir Nr. 78 nustatytas moters genotipas, tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, sutampa su G. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų G. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000001 %. 2 vnt. objektų, panašių į plaukus, nuimtų atliekant tyrimą nuo akmens, laboratorijoje pažymėtų Nr. 4, Nr. 6, (mėg. Nr. 74, Nr. 76), yra žmogaus plaukai, netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. 2. Ant iš įvykio vietos pateikto tirti akmens: mėg. Nr. 57. Nr. 58 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 57, Nr. 58 rasto kraujo genotipas sutampa su G. G. genotipu; mėg. Nr. 59 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant iš įvykio vietos paimto ir tirti pateikto kirvio (mėg. Nr. 17-21) žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Ant pateikto tirti kastuvo, mėg. Nr. 60-62 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 60-62 rasto kraujo genotipas sutampa su G. G. genotipu; mėg. Nr. 63, Nr. 64 žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Ant pateikto tirti laido (mėg. Nr. 22. Nr. 23) su kištuku (mėg. Nr. 24), paimto 2013-03-29 papildomos įvykio vietos apžiūros metu žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti elektros trišakio (mėg. Nr. 25), paimto 2013-03-29 papildomos įvykio vietos apžiūros metu iš kambario. D. P. k., P. sen., B. r., žmogaus kraujo nerasta, rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti apyrankės (mėg. Nr. 26), paimtos 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros metu netoli sodybos D. P. k., P. sen.. B. r., žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Ant pateiktos tirti degtukų dėžutės (mėg. Nr. 10), paimtos 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros metu laukymėje, šalia vieškelio D. P. k., P.s sen.. B. r., žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. 3. Ant pateikto tirti tampono, laboratorijoje pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo namo sienos (mėg. Nr. 8), padaryta 2013-03-29 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, D. P. k., P. sen., B. r., rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 8 rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su G. G. genotipu. 4. Ant pateiktos tirti L. R. striukės (mėg. Nr. 68-70), paimtos 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros metu laukymėje, nuo kabyklos namo verandoje D. P. k., P. sen., B. r., rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. mėg. Nr. 68-70 rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su G. G. genotipu. Ant pateiktų tirti L. R. kelnių, paimtų 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros metu koridoriuje, nuo grindų. D. P. k., P. sen., B. r.: mėg. Nr. 51 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 52, Nr. 53 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti L. R. batų, paimtų asmens kratos metu pas įtariamąjį L. R.: mėg. Nr. 43 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su L. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000003 %; mėg. Nr. 49 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso rastas žmogaus kraujas, nes mėg. Nr. 49 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens. Šio asmens genotipas sutampa su L. R. genotipu; mėg. Nr. 48 žmogaus kraujo nerasta, rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens. Šio asmens genotipas sutampa su L. R. genotipu; mėg. Nr. 47 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso rastas žmogaus kraujas, nes mėg. Nr. 47 rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 42, Nr. 44 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso rastas žmogaus kraujas, nes mėg. Nr. 42, Nr. 44 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 41, Nr. 45, Nr. 46, Nr. 50 žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. 5. Ant pateiktų tirti L. R. rankų nuoplovų (mėg. Nr. 2-5), padarytų 2013-03-29 tyrimo metu, rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso rastas žmogaus kraujas, nes mėg. Nr. 2-5 rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti abiejų asmenų. Vieno asmens genotipas sutampa su L. R. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su G. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo kuris su įtariamojo L. R. genotipu sudarytų mėg. Nr. 2-5 nustatytą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000000005 %; Ant pateiktų tirti L. R. nagų nuokarpų su panagių turiniu (mėg. Nr. 6, Nr. 7), paimtų tyrimo metu, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. R. genotipu. 6. Ant pateiktų tirti E. R. nagų nuokarpų su panagių turiniu (mėg. Nr. 12, Nr. 13), paimtų 2013-04-02, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0.00000000000000002 %; 7. Ant pateiktų tirti G. G. nagų nuokarpų su panagių turiniu (mėg. Nr. 15, Nr. 16), paimtų 2013-04-02, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. G. genotipu. 8. Ant pateiktų tirti G. G. sportinių batų, paimtų tyrimo metu: mėg. Nr. 66, Nr. 67 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. G. genotipu; mėg. Nr. 65 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti G. G. striukės (mėg. Nr. 30-35), paimtos tyrimo metu, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. G. genotipu. Ant pateiktų tirti G. G. kelnių, paimtų tyrimo metu: mėg. Nr. 36-38, Nr. 40 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. G. genotipu: mėg. Nr. 39 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso rastas žmogaus kraujas, nes mėg. Nr. 39 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens. Šio asmens genotipas sutampa su L. R. genotipu. 9. Ant pateiktos tirti stiklinės, paimtos 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros metu kieme, sniege, D. P. k.. P. sen.. B. r., mėg. Nr. 27. Nr. 28 žmogaus kraujo nerasta, rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti abiejų asmenų. Vieno asmens genotipas sutampa su L. R. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su G. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų mėg. Nr. 27, Nr. 28 nustatytus alelių rinkinius, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,000000000000000000000000004 %; mėg. Nr. 29 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant pateiktos tirti cigaretės nuorūkos, paimtos 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros metu prie išminto sniego ploto, netoli sodybos, D. P. k., P. sen., B. r., rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su L. R. genotipu.

Ant pateiktų tirti tamponų, laboratorijoje pažymėtų Nr. 2-4, su nuoplovomis nuo trijų tuščių alaus butelių kakliukų, rastų pamiškėje prie ištrypto sniego (mėg. Nr. 54-56), padarytomis 2013-03-29 įvykio vietos apžiūros metu. D. P. k., P. sen., B. r., rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti abiejų asmenų. Vieno asmens genotipas sutampa su L. R. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su G. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų mėg. Nr. 54-56 nustatytus dalelių rinkinius, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,000000000000000000000000004% (1 t., b. l. 136–147).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad striukėje aplink kairiąją šoninę susiuvimo siūlę išsidėsčiusi dėmė ir žemiau jos du juostelių pavidalo pėdsakai galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu (kraujuojančiu) paviršiumi ir kraujui patekant striuke žemyn.

Ant priekinės kastuvo pusės vienos dėmės galėjo susidaryti: a) ant kastuvo koto išsidėsčiusios dėmės (sutepimai) galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu paviršiumi; b) yra dėmių (tiškalų) ant kastuvo, kurios galėjo susidaryti kraujui ištyškant/užlašant, užtiškimo/užlašėjimo kryptys neužsifiksavusios. Ir yra dėmių (tiškalų), kuriose užtiškimo kryptys užsifiksavo, kryptys kastuvo atžvilgiu buvo iš priekio užpakalin, įstrižai iš viršaus žemyn ir iš priekio užpakalin, nežymiai iš viršaus žemyn, bei horizontaliai iš priekio užpakalin.

Užpakaliniame kastuvo koto paviršiuje esančių dėmių morfologiniai požymiai rodo, kad jos galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, kraujo užtiškimo/užlašėjimo kryptys neužsifiksavo, išskyrus dėmes, kurių nusmailėjimai parodo užtiškimo kryptį, t. y. viena yra įstrižai iš apačios viršun, iš dešinės kairėn ir kita – iš apačios viršun beveik vertikaliai su nedideliu polinkiu kairėn.

Tyrimo metu ant G. G. kairiojo ir dešiniojo sportinio bato nustatytos dėmės (sutepimai) galėjo susidaryti: a) vienos kontakto metu su kraujuotu paviršiumi; b) kitos (tiškalai) galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, kraujo užtiškimo (užlašėjimo) kryptis neužsifiksavo.

Dėmių panašių į kraujo susidarymo mechanizmo nustatymas ant lovos medinio krašto ir čiužinio pagal tyrimui pateiktas nuotraukas negalimas pagal tyrime nurodytas priežastis. Tikėtina, kad čiužinio dėmės nesusidarė kontakto metu su kraujuotu (kraujuojančiu) paviršiumi.

Nuotraukoje Nr. 6 (fotolentė prie 2013-04-03 d. papildomos įvykio vietos apžiūros) nufotografuotos dėmės morfologiniai požymiai rodo, kad ji galėjo susidaryti kraujui užtikštant, kryptimi iš viršaus žemyn, iš dešinės kairėn.

E. R. galvos muštinė žaizda ir ją atitinkantis kaukolės skliauto įspaustinis lūžis nepadaryti pateiktu kastuvu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek pateikto kirvio pentimi, tiek akmens išsikišusios dalies kraštu ar kitu stačiakampį kraštą turinčiu paviršiumi. Nustatyti konkrečiai, kuriuo daiktu padarytas sužalojimas, negalima, nes sužalojimuose užsifiksavusių požymių visuma yra tik plačios grupinės priklausomybės lygmens.

E. R. galvos muštinė žaizda ir ją atitinkantis kaukolės skliauto įspaustinis lūžis nepadaryti atsitrenkiant į lovos krašto briauną. E. R. galvoje konstatuotų sužalojimų požymiai nenurodo, kokia buvo jos kūno padėtis sužalojimų padarymo metu bei koks buvo jos ir užpuoliko tarpusavio išsidėstymas.

Neatmetama galimybė, kad G. G. dešinio momens muštinė žaizda ir įspaustinis kaukolės skliauto lūžis padaryti tirti pateiktu akmeniu. Sužalojimas nepadarytas tirti pateiktu kastuvu ir mažai tikėtina, kad jis būtų padarytas tirtu kirviu. Nustatyti, kuriuo iš nurodytų daiktų (akmeniu, kirviu, kastuvu, cementinio laipto paviršiumi) padaryti kiti G. G. sužalojimai, negalima.

G. G. galvoje konstatuotų sužalojimų požymiai nenurodo, kokia buvo jos kūno padėtis sužalojimų padarymo metu bei koks buvo jos ir užpuoliko tarpusavio išsidėstymas.

Neatmetama galimybė, kad E. R. ir G. G. galvos muštinės žaizdos su jas atitinkančiais kaukolės skliauto įspaustiniais lūžiais padaryti tuo pačiu įrankiu/daiktu, tačiau tiksliau atsakyti į šį klausimą negalima, nes netirti G. G. sužalojimų morfologiniai požymiai (1 t., b. l. 154–173).

Taigi, ištirtų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad 2013 m. kovo 29 d. ryte B. rajono D. P. kaime esančioje sodyboje buvo rasti smūgiais į galvas nužudytų sodyboje gyvenusių E. R. bei G. G. lavonai. Policijai apie prie įėjimo į namą esantį G. G. lavoną pranešė L. R., o, atliekant įvykio vietos apžiūrą, namo kambaryje po suverstais rūbais ant grindų rastas E. R. lavonas.

L. R. kaltė nužudžius E. R. grindžiama išimtinai tik jo paties parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis prisipažino ją nužudęs.

Tačiau visiškai jokių šiuos kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, todėl šių kaltinamojo parodymų laikyti įrodymais negalima pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad įrodymais gali būti pripažįstami tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, teisiamajame posėdyje L. R. savo parodymus pakeitė ir kaltės nebepripažino.

Šioje vietoje pažymėtina, kad L. R. parodymai šioje dalyje ir ikiteisminio tyrimo metu buvo visiškai neįtikinami, abstraktūs. Iš jo parodymų viseto matyti, kad jis ir ikiteisminio tyrimo metu ne pasakojo, kaip nužudė E. R., o tik samprotavo, kaip jis tai galėjo padaryti, ir jo parodymai akivaizdžiai prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, parodymų patikrinimo vietoje metu L. R. parodė, kad pirmiausia jis kambaryje, kuriame E. R. miegodavo, jai stovinčiai kairės rankos delnu sudavė į veidą, po to, akivaizdžiai abejodamas savo paties žodžiais, parodė, kad išėjo į lauką pasiimti akmens, grįžęs motiną rado stovinčią toje pačioje vietoje ir jai, stovinčiai priešais jį, akmeniu sudavė į galvą kaktos srityje, po ko ji nugriuvo, tačiau tiek jo nurodytos smūgių į galvą vietos, tiek nurodyta E. R. padėtis nugriuvus visiškai neatitinka teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytos E. R. nustatytų sužalojimų lokalizacijos, o E. R. lavono padėtį L. R. nurodė visiškai kitoje kambario vietoje ir kitoje padėtyje, nei užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu.

Taip pat įvykio vietos apžiūros metu kambaryje, kuriame buvo E. R. lavonas, ant krauju išteptų grindų buvo rasti avalynės pėdsakai, tačiau jie nėra palikti specialistui pateikta tirti L. R. dėvėta avaline.

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad kambaryje, kur rastas E. R. lavonas, įvairiose vietose yra labai daug pritaškyto ir iš lavono pribėgusio kraujo, tačiau bylos tyrimo metu nebuvo rasta jokių L. R. kontakto su E. R. pėdsakų, taip pat nebuvo surastas daiktas ar daiktai, kuriais E. R. buvo padaryti sužalojimai.

Be to, matyti, kad name buvę daiktai išmėtyti visuose kambariuose, iš savo vietų ištraukti stalčiai, ant žemės numesta suplėšytu pamušalu išversta ir tuščia E. R. piniginė, virtuvėje iš spintelės išmėtyti maišeliai su maisto produktais, viename iš kambarių esančio seno modelio, t. y. be atskiro priedėlio nepritaikyto žiūrėti skaitmeniniu formatu transliuojamų programų, televizoriaus elektros laidas kartu su šakotuvu ištrauktas iš rozetės, taip pat televizoriaus antena prie televizoriaus neprijungta, o padėta šalia televizoriaus. Taip pat šiame kambaryje yra sekcija, kurios stumdomos stiklinės durelės atitrauktos, už jų esančios knygos sudėtos labai netvarkingai, praviros ir sekcijos medinės durelės, ant sekcijos stiklo, be kitų, rasti ir du asmens identifikavimui tinkami pirštų pėdsakai, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvadų, jie nėra palikti nei L. R., nei jokių kitų šiuose namuose gyvenusių ar besilankiusių, ar galėjusių lankytis asmenų, kurių pirštų pėdsakai buvo lyginami su rastaisiais.

Iš liudytojos S. R. parodymų matyti, kad po to, kai buvo rasti lavonai, ji šiuose namuose pasigedo televizoriaus priedėlio, kurį prieš pusmetį už L. R. pinigus buvo jam nupirkusi, E. R. telefono, o ant jos rankos nebebuvo vestuvinio auksinio žiedo, kurį ši visada nešiojo, taip pat nebuvo jos dantų protezo su auksiniais dantimis. Nukentėjusysis R. R. parodė, kad jis namuose be S. R. nurodytų daiktų dar pasigedo patalynės komplektų, o P. R. pasigedo odinių diržų. Liudytoja N. P. taip pat parodė, kad E. R. artimieji, atvykę į įvykio vietą iš karto klausė, ar ant jos rankos yra žiedas, tačiau jo nebuvo.

Šių asmenų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Be to, E. R. artimieji parodė ir tai, kad šiuose namuose lankėsi prieš kelias dienas ir visi daiktai buvo savo vietose, apie kokių nors daiktų dingimą E. R. neužsiminė. Iš to darytina išvada, kad paminėtų daiktų dingimas ir E. R. mirtis yra susiję.

Liudytojas I. L., iš kurio motinos L. L. buvo paimtas E. R. priklausęs mobiliojo ryšio telefono aparatas, parodė, kad šį telefoną su jame buvusia SIM kortele jis dienos metu, apie 14–15 valandą G, įsigijo iš L. R. už 9 latus 50 santimų ir iš jo tuoj skambino savo tėvui ar motinai. Prieš pirmą apklausą šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas būdamas sulaikytas įtariant nužudymu, įvykdytu G. kaime 2013 m. balandžio mėnesį, ir buvo laikomas vienoje kameroje kartu su L. R..

Tyrėjos tarnybiniame pranešime yra išanalizuota E. R. turėto mobiliojo ryšio telefono naudojimo istorija. Jame yra nurodyta, kad 2013-03-27 nuo 16.15 val. į šį telefoną skambino K. P.. Ši liudytoja patvirtino, kad nurodytu laiku ji telefonu bendravo su savo seserimi E. R.. Po to 2013-04-28 į E. R. telefoną buvo gautos 3 SMS žinutės, o 2013-03-28 20.16 ir 20.17 val. buvo išsiųstos 2 SMS žinutės į L. L. priklausantį telefoną, o 20.25 val. buvo skambinta J. V. (L. L. sugyventiniui). Šis telefonas visą laiką veikė celės, kurios veikimo zonoje yra tiek D. P., tiek G. kaimai, zonoje.

Šiame tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, kad E. R. priklausęs telefonas atsidūrė pas I. L. ne vėliau kaip iki 2013-04-28 20.16 valandos, tačiau I. L. parodymų apie tai, kad jis telefoną įsigijo iš L. R. nepatvirtina jokie kiti įrodymai – nors byloje apklausti daugelis liudytojų parodė, kad šią dieną matė L. R. ir G. G. G. kaime, tačiau niekas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė matę I. L. nurodytoje vietoje L. R. su kuo nors bendraujant, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad L. R. su kuo nors būtų atsiskaitinėjęs latais, tokie pinigai tiriant nagrinėjamus nusikaltimus rasti taip pat nebuvo, pats L. R., net ir ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kad nužudė savo motiną, niekada nėra nurodęs, kad buvo iš namų paėmęs ir kam nors pardavęs motinos telefoną. Be to, I. L. parodymai apie tai, kad jis telefonu rašė SMS žinutes bei skambino netrukus po jo įsigijimo akivaizdžiai nesutampa su tarnybiniame pranešime nurodytais objektyviais duomenims ir I. L. parodymams apie telefono įsigijimo laiką, taip pat I. L. parodymus apie jo buvimą po telefono įsigijimo bare kategoriškai paneigė ten dirbanti liudytoja K. K..

Be to, kaip minėta, E. R. artimieji nurodė, kad po jos nužudymo namuose pasigedo ir daugiau daiktų, tarp jų ir televizoriaus priedėlio, kurį S. R. neseniai iki nagrinėjamo įvykio buvo nupirkusi L. R. prašymu už iš jo gautus pinigus. Šie daiktai bylos tyrimo metu rasti nebuvo, jokių duomenų, kad šiuos daiktus būtų kam nors siūlęs, pardavęs ar atidavęs L. R. ar G. G., byloje nėra.

Liudytojas G. G., be kita ko parodė, kad dieną prieš tai, kai L. R. atėjo pas jį ir pasakė prie namo radęs G. G. lavoną, laikotarpiu tarp 12 ir 15 val. jis matė, kaip nuo R. namų pro jo namus einančiu keliu pravažiavo raudonos spalvos automobilis.

Kaip matyti iš pirmiau išdėstytų liudytojų parodymų, G. G. nurodytu laiku L. R. ir G. G. tuo metu buvo G. kaime ir iš ten dar tik ėjo link namų.

Esant šioms aplinkybėms ir, kaip minėta, nesant jokių abejonių nekeliančių įrodymų, kad aptariamą nusikaltimą padarė L. R., neatmestina galimybė, kad E. R. savo namuose buvo užpulta ir nužudyta nenustatyto asmens ar asmenų, galimai atvykusių ir G. G. matytu automobiliu, kuris ar kurie po to iš namo pagrobė E. R. artimųjų nurodytus dingusius daiktus. Be to, abejones, kad E. R. nužudė, o po to ir daiktus iš namų, kurie kartu yra ir jo namai, išnešė L. R., stiprina ir E. R. artimųjų parodymai, jog L. R. niekada nėra smurtavęs prieš motiną, taip pat minėta aplinkybė, kad daiktai buvo suversti, kilnoti ir išmėtyti praktiškai visuose namo kambariuose, kad buvo išneštas paties L. R. neseniai įsigytas televizoriaus priedėlis, taip pat dingo kiti daiktai, tarp jų ir E. R. dantų protezai, ir žiedas nuo jos rankos, nors kitas L. R. auksinis žiedas, kurio buvimo vietą žinojo L. R. ir ją parodė parodymų patikrinimo vietoje metu, buvo paliktas namuose.

Dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių L. R. dėl E. R. nužudymo išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo šio nusikaltimo padaryme.

Teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų (G. S., J. V., J. J. ir kitų pirmiau nurodytų) parodymais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, nustatyta, kad 2013 m. balandžio 28 d. L. R. ir G. G. į namus D. P. kaime grįžo būdami girti ir ne anksčiau kaip 16 valandą. Nors liudytojas J. V. parodė, kad jis matė, kaip per lauką link namų jie ėjo kartu su dar vienu, nenustatytu latvių tautybės asmeniu, tačiau tokie šio liudytojo parodymai prieštarauja objektyviems byloje esantiems įrodymams – apžiūrint įvykio vietą sniege buvo rasti link R. sodybos ėjusių tik dviejų asmenų pėdsakai, šalia kurių buvo rasti tušti alaus buteliai bei cigaretės nuorūka tik su L. R. ir G. G. pirštų bei biologiniais pėdsakais, todėl šie J. V. parodymai atmetami. Be to, aplinkybės, kad į namus būtų parėję su kokiu nors pašaliniu asmeniu, niekada nenurodė ir L. R., kuris visą laiką taip pat ir tiesiogiai neigė J. V. parodymus.

Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, minėtame pėdsakų take sniege yra ištryptos, išgulėtos vietos.

L. R., duodamas parodymus apie šį grįžimą namo, nuosekliai ir vienodai viso proceso metu parodė, kad į namo vidų tada įėjo tik jis vienas ir matė, kad name daiktai išmėtyti, po to kartu su G. G. nuėjo į lauko virtuvę, kur gėrė parsineštą alų, begerdami susipyko ir jis sudavė G. G. į veidą. Pastarąją aplinkybę iš esmės patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje, ištyrus G. G. lavoną, nustatyti sužalojimai viršutinėje lūpoje, kraujosruvos kairiame žande, kairiame skruoste, dešinės akie vokuose, kurie buvo padaryti netrukus vienas po kito.

L. R., pasakodamas apie tolesnius įvykius, teigė, kad išgėrus alų, einant link namų, prie namo G. G. nugriuvo, jis ją norėjo įnešti į namo vidų, tačiau nepajėgė to padaryti, todėl paėmęs už pažastų nutempė ir paliko ją ant lauko laiptelių, pats nuėjo į namo vidų ir užmigo, o atsikėlęs pamatė, kad G. G. buvo toje pačioje vietoje, kur jis ją ir paliko, tačiau ji buvo kruvina galva ir be gyvybės požymių, bet kas ją taip sužalojo – nežino.

L. R. parodymus, kad G. G. buvo nugriuvusi prie namo ir kad jis ją nutempė iki lauko laiptelių, iš esmės patvirtina aplinkybės, kad L. R. parodymų patikrinimo vietoje metu parodytoje G. G. nugriuvimo vietoje įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ant žemės gulėjusi G. G. kepurė, o G. G. striukė rasta užmesta ant lavono, šalia kurio galvos buvo didelė kraujo dėmė.

Tačiau L. R. parodymai, kad ne jis nužudė G. G. prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Įvykio vietos apžiūros metu kieme buvo rastas akmuo, ant kurio buvo G. G. plaukų ir kraujo. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole prie lauko virtuvės durų buvo užfiksuotas įdubimas žemėje, akivaizdžiai paliktas prieš tai ten gulėjusio akmens. Liudytoja I. S. parodė, kad minėtas įdubimas žemėje, jos nuomone, galėjo būti nuo kieme rasto kruvino akmens.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinami visiškai.

Iš nukentėjusių parodymų matyti, kad jiems padaryta turtinė žala tiesiogiai susijusi su G. G. laidojimo išlaidomis. J. G. ir M. G. teigia, kad mamos laidotuvėms jie išleido 3000 Lt, 1300 Lt jiems kompensavo valstybė, likusi 1700 Lt suma jiems nėra atlyginta.