- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-01
- Bylos Nr.
- 2-3268-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00158-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- UAB „Solveiga“
- Atsakovas
- BUAB „Ortas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Arudita“
- Kreditorius
- UAB „Solveiga“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Solveiga“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Ortas“ bankroto byloje klausimą, trečiasis asmuo UAB „Arudita“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi UAB „Ortas“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2010 m. liepos 8 d., administratoriumi paskirtas UAB „Adsum“. 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas. 2011 m. kovo 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
UAB „Solveiga“ kreipėsi i administratorių, reikšdama 817 900,18 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Ortas“ bankroto byloje. Kreditorinį reikalavimą grindė 2005 m. rugsėjo 14 d. tarp UAB „Solveiga“ ir UAB „Ortas“ sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. 14, kurios pagrindu rangovas UAB „Ortas“ įsipareigojo sutartyje nustatytu laiku ir būdu atlikti pastato, esančio Vytauto g. 19, Trakuose, rekonstrukciją, o užsakovas įsipareigojo pateikti rangovui visą darbams atlikti būtiną dokumentaciją, priimti nustatytais terminais pagal sutartį atliktus darbus ir už juos sumokėti. UAB „Ortas“ atliko rekonstrukcijos darbų tik už 8 967 912,99 Lt ir šiai sumai išrašė PVM sąskaitas?-faktūras. UAB „Solveiga“ sumokėjo rangovui 8 227 962,99 Lt, likusi ginčijama 689 950,55 Lt suma 2009 m. balandžio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš UAB „Solveiga“ buvo priteista UAB „Ortas“ naudai. Pasak pareiškėjo, dalį skolos, t.y. 102 038, 18 Lt, UAB „Solveiga“ sumokėjo tiesiogiai subrangovams UAB „Vilterma“, UAB „Admita“, UAB „Elmonta“, todėl atitinkamai mažintinas UAB „Solveiga“ įsiskolinimas UAB „Ortas“; kadangi įsiskolinimas sumažintas nebuvo, todėl, ieškovo nuomone, jis turi pagrindą reikalauti, kad šią sumą grąžintų UAB „Ortas“. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2011 m. liepos 12 d. statybos techninės priežiūros vadovo sudarytą patikrinimo aktą Nr. 11-07 UAB „Ortas“ iki šiol neatliko rekonstravimo darbų už 636 491 Lt, nors pinigai šiai sumai už rekonstravimo darbus UAB „Ortas“ buvo sumokėti dar iki 2007 m. lapkričio 30 d., neištaisė patikrinimo metu nustatytų būtinų pastato kokybės trūkumų 79 371 Lt sumai. Tokiu būdu dėl UAB „Ortas“ kaltės UAB „Solveiga“ patyrė nuostolių 817 900,18 Lt sumai, kas, pareiškėjo nuomone, yra pakankamas pagrindas pripažinti UAB „Solveiga“ BUAB „Ortas“ kreditoriumi su kreditoriniu reikalavimu šiai sumai. Pateiktu patikslintu pareiškimu prašoma atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, nurodant, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kurios sietinos su pareiškėjo siekiu išvengti ir sumažinti dėl suinteresuoto asmens sutarties nevykdymo patiriamus nuostolius.
UAB „Ortas“ administratorius UAB „Adsum“ su reiškiamu UAB „Solveiga“ kreditoriniu reikalavimu nesutiko, nurodė, jog pareiškėjas dar iki bankroto bylos iškėlimo nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apmokėti laiku už atliktus darbus bei medžiagas, vengė derybų bei susitarimų vykdymo, dėl ko UAB „Ortas“ patyrė nuostolių. Pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, ką patvirtino pareiškėjas pasirašydamas 2008 m. sausio 17 d. baigiamąjį statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo komisijos nariai, o tarp jų ir pareiškėjas, konstatavo, kad darbai pagal sutartį ir papildomi darbai užbaigti 2008 m. sausio mėn., atlikti rekonstrukcijos darbai atitinka projektą, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus bei sutarties sąlygas, pretenzijų dėl darbų kokybės trūkumų nenurodė, pasirašius šį aktą pareiškėjas neteko teisės remtis šiomis aplinkybėmis po akto pasirašymo. Pažymėjo, jog ginčas tarp šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t.y. 2009 m. balandžio 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo priteisė 689 950,55 Lt. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismuose apie tai, kad, priėmus darbus, paaiškėjo jų darbų rezultatų konkretūs trūkumai ar dėl jų buvo pareikštos pretenzijos ieškovui, bei tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad 2008 m. sausio 17 d. darbų priėmimo–perdavimo akte fiksuoti darbai nebuvo baigti. Suinteresuotas asmuo nesutiko su teismui pateiktu 2011 m. liepos 12 d. patikrinimo aktu Nr. 11-07, kadangi jis nebuvo informuotas apie objekte ketinamą atlikti tokio pobūdžio patikrinimą, suinteresuotas asmuo abejoja patikrinimo akto autoriaus kompetencija, kvalifikacija ir patirtimi panašaus pobūdžio faktams konstatuoti. Pažymėjo, jog pareiškėjas subrangovams nurodytas pinigų sumas sumokėjo pagal dvišalius sandorius tarp pareiškėjo ir nurodytų bendrovių už jų atliktus darbus tiesiogiai pareiškėjui, o ne pagal sutartis su suinteresuotu asmeniu.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi UAB „Solveiga“ kreditorinį reikalavimą atmetė. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad tarp šalių pasirašytas 2008 m. sausio 17 d. baigiamasis statybos darbų aktas, pareiškėjas jį pasirašydamas pretenzijų UAB „Ortas“ neturėjo. Tuo tarpu 2011 m. liepos 12 d. statybos vadovo darbų aktą teismas įvertino kritiškai, nes jis surašytas praėjus pusketvirtų metų nuo baigiamojo akto pasirašymo, byloje nėra duomenų apie tai, kokiomis sąlygomis nebaigtas statyti objektas buvo laikomas, ar jis buvo tinkamai užkonservuotas, todėl sprendė, kad akte nurodyti trūkumai galėjo atsirasti ir dėl netinkamų neužbaigto statinio laikymo sąlygų. Teismas konstatavo, kad sutartis buvo vienašališkai nutraukta rangovo dėl pareiškėjo kaltės, jam vėluojant atsiskaityti, prieš kreipiantis į teismą dėl įsiskolinimo už atliktus darbus išieškojimo, todėl visi darbai ir negalėjo būti atlikti. Pasisakydamas dėl pareiškėjo atliktų mokėjimų subrangovams, teismas nurodė, kad tai sumos, kurias pareiškėjas buvo skolingas subrangovams, ir šiais mokėjimo faktais galėtų būti įrodinėjamas teismo sprendimo, kuriuo iš pareiškėjo priteista skola bankrutuojančiai UAB „Ortas“, dalinio įvykdymo faktas arba keliamas klausimas dėl šios sumos įskaitymo į pareiškėjo skolą BUAB „Ortas“, tačiau negali būti pagrindas įtraukti pareiškėją į kreditorių sąrašą bankroto byloje, nes pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad teismo priteista suma 689 950, 55 Lt įsiskolinimo suma BUAB „Ortas“ naudai yra iš jo išieškota.
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties dalis dėl reikalavimo patvirtinti 79 371,10 Lt darbų trūkumams kompensuoti buvo panaikinta ir šio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad UAB „Solveiga“ ir UAB „Ortas“ ginčas tiek dėl darbų apimties, tiek dėl jų kokybės buvo išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje, kurioje, pasisakydamas dėl atliktų darbų trūkumų, kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad šalių pasirašytame baigiamajame statybos darbų priėmimo–perdavimo akte užsakovas nurodė, kad pretenzijų dėl atliktų darbų neturi, todėl pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį užsakovas po darbų priėmimo nebetenka teisės remtis akivaizdžių trūkumų faktu, išskyrus paslėptų trūkumų, kurie įprastai priimant darbą negalėjo būti nustatyti, arba rangovo tyčia paslėptų trūkumų atvejus (CK 6.662 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2009). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad UAB „Solveiga“ negali reikalauti kompensuoti trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti priimant pastatą, pašalinimo kaštų, o gali reikalauti atlyginti tik už paslėptų trūkumų šalinimą; nurodė, kad būtina nustatyti, kokio pobūdžio trūkumus prašoma kompensuoti (akivaizdžius ar paslėptus), o jeigu prašoma paslėptų trūkumų kompensavimo, būtina spręsti dėl tokio reikalavimo pagrįstumo ir reikalavimo patvirtinimo.
Nagrinėjant iš naujo klausimą dėl 79 371,10 Lt reikalavimo patvirtinimo BUAB „Ortas“ bankroto byloje, buvo sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, šalims buvo išaiškinta, kad teismas bylą nagrinėja pagal į bylą pateiktus įrodymus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą kompensuoti atliktų darbų trūkumus, pateikdamas neginčytinus įrodymus dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų, nurodyti priežastis, kodėl negalėjo nurodyti šių trūkumų pasirašant darbų priėmimo aktą, bei kodėl apie trūkumus nepranešė per protingą terminą nuo darbų priėmimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas ekspertizės skirti nepageidavo, nurodė, kad savo reikalavimą grindžia 2011 m. liepos 12 d. statybos vadovo J. M. darbų aktu. Taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad savo reikalavimą nuo 79 371,10 Lt mažina iki 66 553,22 Lt. Be to, šalys bandė išspręsti ginčą taikiai, tačiau susitarti nepavyko.
Atsisakytina tvirtinti UAB „Solveiga“ kreditorinį reikalavimą.
Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad remiantis CPK 12 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, ir kt.).
Vadovaujantis CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Pažymėtina, kad šioje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, taigi, įrodinėjimo procese, galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), t.y. pareiškėjui UAB „Solveiga“, kuris turi įrodyti atliktų darbų netinkamą kokybę, konkretizuoti atliktų darbų trūkumus. Pažymėtina, kad šalys pasirašydamos 2008-01-17 baigiamąjį statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą patvirtino, jog pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturi, todėl nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas turi įrodyti, kad atsakovas darbus atliko nekokybiškai. Be to, pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2009 pagal ieškovo UAB „Ortas“ ieškinį atsakovui UAB „Solveiga“ dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo jau yra konstatvęs, kad atliktų darbų apimtį patvirtina šalių suderinti ir pasirašyti dokumentai tiek apie tarpusavio atsiskaitymus, tiek apie atliktus darbus bei jų vertę.
Pagal CK 6.662 str. 3 d. reikalavimus užsakovas po darbų priėmimo nebetenka teisės remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu, išskyrus paslėptų trūkumų (t. y. tų, kurie įprastai priimant darbą negalėjo būti nustatyti) arba rangovo tyčia paslėptų trūkumų atvejus (CK 6.662 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Solveiga“ prašo teismo patvirtinti 66 553,22 Lt reikalavimą UAB „Ortas“ bankroto byloje, nes atlikus patikrinimą išaiškėjo, kad atlikti darbai turi trūkumų. Pastebėtina, kad šį savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tik statybos vadovo J. M. 2011 m. liepos 12 d. patikrinimo aktu. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad nagrinėdamas būtent šį klausimą, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartyje jau buvo pažymėjęs, kad statybos vadovo J. M. 2011 m. liepos 12 d. patikrinimo aktas, kuris sudarytas rangovo atstovui nedalyvaujant, nepaneigia 2008 m. sausio 17 d. baigiamajame statybos darbų priėmimo–perdavimo akte nustatytų aplinkybių dėl pretenzijų, susijusių su darbų trūkumais, nebuvimo. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslui užtikrinti CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktų įrodymų nepakanka arba būtina išsiaiškinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas šalių pageidavimu gali skirti ekspertizę. Šį klausimą nagrinėjant pakartotinai, pareiškėjui buvo vėl išaiškinta, kad teismas bylą nagrinėja pagal į bylą pateiktus įrodymus, šalims buvo suteikta galimybė apsvarstyti ekspertizės skyrimo galimybę (2 T., b.l. 116), tačiau pareiškėjas ekspertizės atlikti nepageidavo. Teismas pažymi, kad neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2005). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.
Kaip minėta, pareiškėjo reikalavimas atlyginti paslėptų trūkumų šalinimą iš esmės yra grindžiamas tik statybos vadovo J. M. 2011 m. liepos 12 d. patikrinimo aktu, kuriame buvo nurodyta, kad pastato rekonstrukcijoje blogai buvo atlikti šie darbai: faktūrinio fasadinio tinko remonto darbai, lango angokraščio medinės apdailinės lentelės pakeitimas, laiptinės Nr. 3 dažymas, laiptinės Nr. 3 metalinių turėklų statramsčio sujungimo su laipto maršu apdailinės plokštės darbai, betono trinkelių remonto darbai, langų atidarymo rankenų su mechanizmu sukomplektavimas, durų apžvalgos akutės sumontavimas, įėjimo į butus seifinės spynos ir užrakto sukomplektavimas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas atsisakė akto (1 T., b.l. 165) 6 ir 8 p.p. nurodytų reikalavimų. Taip pat teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad fasadinio tinko defektai atsispindi nuotraukose, kurios yra 1 T., b.l. 104-109, kad apdailinės lentelės defektai atsispindi nuotraukoje, esančioje 1 T., b.l. 104 (1 nuotrauka). Pareiškėjo atstovas nurodė, kad laiptinės Nr. 3 sienos dažymo defektai atsirado todėl, kad į laiptinę pradėjo bėgti vanduo, kuris susikaupė lyjant lietui, nes nebuvo atlikta hidroizoliacija, o defektai buvo pamatyti 2008 m. pavasarį. Pažymėjo, kad 27 nuotraukoje, esančioje 1 T., b.l. 51, matyti, kad yra uždėtas tik betoninis sluoksnis. Nurodė, kad kitų įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, byloje nėra. Be to, tvirtino, kad 3 laiptinėje nebuvo baigti turėklų montavimo darbai. Pasak pareiškėjo atstovo, šis defektas matomas nuotraukoje Nr. 2 (1 T., b.l. 104). Taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino, kad ir betono trinkelių defektai atsispindi nuotraukose Nr. 14 ir 16 (1 T., b.l. 107), nuotraukose Nr. 17 ir 19 (1 T., b.l. 49), nuotraukose Nr. 21 ir 23 (1 T., b.l. 109), o kitų įrodymų, pagrindžiančių defektų faktą, pareiškėjo atstovas nurodyti negalėjo. Be to, teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad nebuvo galima naudotis rankenomis, nes rangovas rankenas iš objekto išsinešė. Šį savo teiginį pareiškėjas pagrindė nuotrauka Nr. 38 (1 T., b.l. 113). Pastebėtina, kad pareiškėjo atstovas negalėjo nurodyti, ir kada tiksliai trūkumai atsirado, kokios jų atsiradimo priežastys, kokie įrodymai, išskyrus nuotraukas, patvirtina jų buvimą, ir t.t., negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, ar tuos defektus galima buvo pastebėti darbų priėmimo eigoje. Pareiškėjo atstovas pripažino, kad dalį nustatytų defektų galima buvo nustatyti darbų priėmimo aktų surašymo metu, pvz., vykdant darbus buvo žinoma, kad fasadinis tinkas nėra išdžiūvęs, rangovas buvo įspėjęs, kad dėl neišdžiūvusio tinko gali luptis dažai, tačiau tiek techninis prižiūrėtojas, tiek pats atstovas sutiko, kad būtų atliekami fasado dažymo darbai; metalinių turėklų statramsčio sujungimas ir kt. Be to, pareiškėjas negalėjo pagrįsti ir savo nurodomų sumų ir pagrįsti prašomo patvirtinti reikalavimo dydžio.
Teismo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai iš esmės nepatvirtina pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. Remiantis vien šiais įrodymais negalima daryti kategoriškos išvados dėl įrodomojo fakto. Šiuo atveju galima daryti tik prielaidą, kad viena iš galimų versijų yra tikresnė, tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl, pareiškėjui nepateikus įrodymų, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad UAB „Solveiga“ 66 553,22 Lt reikalavimas yra pagrįstas ir turėtų būti tvirtinamas UAB „Ortas“ bankroto byloje.
Be to, šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad bankroto procesas yra susijęs ir su viešuoju interesu. Pažymėtina, kad vienas iš bankroto proceso tikslų – bankrutuojančios įmonės turtą paskirstyti proporcingai visiems įmonės kreditoriams Įmonių bankroto įstatymo numatytu eiliškumu. Vieno kreditoriaus interesai negali būti iškeliami virš kitų kreditorių interesų. Taigi, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, nesant pakankamo teisinio pagrindo, patenkinus pareiškėjo reikalavimą, būtų pažeistas ir viešasis interesas, kuris nagrinėjamu atveju turėtų būti prioritetinis.
Taip pat pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju įžvelgtinas ir pareiškėjo piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Pabrėžtina, kad teismo posėdis buvo atidėtas net 3 kartus, pareiškėjo atstovui ne kartą buvo išaiškinta pareiga pagrįsti savo reikalavimus tinkamais rašytiniais įrodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir iš Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties turinio buvo galima daryti išvadą, jog statybos vadovo J. M. 2011 m. liepos 12 d. patikrinimo aktas negali būti laikytinas pakankamu įrodymu reiškiamiems reikalavimams pagrįsti. Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas mano, kad pareiškėjo prašymas patvirtinti UAB „Solveiga“ 66 553,22 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Ortas“ bankroto byloje yra atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str. CK 6.662 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netvirtinti UAB „Solveiga“ 66 553,22 Lt kreditorinio reikalavimo UAB „Ortas“ bankroto byloje.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.