Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2021 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S1f-65573 jo netenkino ir persiuntė skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad 2019 m. spalio 24 d. patvarkymu Nr. S1d-112767 skolos išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkui/pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Nurodyto patvarkymo vykdymas buvo pavestas Marijampolės pataisos namams. Patvarkyme buvo nurodyta, kad „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 9 punktu, areštuoju 174,20 Eur skolos ir 114,47 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 288,67 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, viršijančių pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.“ Atsižvelgdamas į išdėstytą įstatymo reikalavimą (CPK 739 straipsnio 9 punktas) antstolis skolos išieškojimą ir nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Visi antstolio atlikti veiksmai atitinka CPK reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją)(intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/19/02236, pradėta vykdyti pagal 2019 m. sausio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo įsakymą Nr. eL2-2569-793/2019 dėl 168,35 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko O. T. išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje. 2019 m. spalio 24 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1d-112767, kuriuo skolos išieškojimą nukreipė į skolininkui (pareiškėjui) priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje – areštavo 174,20 Eur skolos ir 114,47 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje skolininko asmeninėje sąskaitoje, viršijančių pusės Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Nurodyto patvarkymo vykdymas buvo pavestas Marijampolės pataisos namams. 2019 m. spalio 24 d. turto arešto aktu Nr. S1d-112775 antstolis areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – skolininko sutuoktinei mokamą nuolatinę išmoką, pasiūlė skolininkui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu. 2019 m. lapkričio 14 d. siūlymu antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatyta, kad išieškant vykdomojoje byloje, skolininkui (pareiškėjui) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine priklauso ½ dalis nuolatinės išmokos mokamos skolininko sutuoktinei. Antstolis 2020 m. sausio 30 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S1e-10507, remdamasis teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi, pareikalavo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po ½ nuo 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir po ½ nuo 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, t. y. išieškojimą nukreipė į skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – nuolatinės išmokos dalį, mokamą skolininko sutuoktinei.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau konkretaus patvarkymo neskundžia. Iš pareiškėjo skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas prašo panaikinti areštus sąskaitų esančių laisvėje, tačiau nenurodo nei kada, nei kokiu pagrindu šios sąskaitos buvo areštuotos.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas, o išieškotojai ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Nagrinėjamu atveju antstoliui yra perduotas vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. teismo įsakymas, kuriuo iš skolininko nutarta išieškoti 168,35 Eur skolą bei palūkanas. Skolininkas gera valia įsiskolinimo nepadengė, todėl antstolis pradėjo priverstinius išieškojimo iš skolininko turto veiksmus (CPK 624 straipsnio 1 dalis), dėl kurių skolininkas patiria realius teisinius ir turtinius apribojimus. Pagal CPK 624 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, iš kurių – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (1 punktas), išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis (2 punktas). Pastebėtina, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 straipsnio 3 d.).

Įstatymas numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t.y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje pareiškėjo sąskaitoje, taip pat į skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią turto dalį (sutuoktinei mokamos nuolatinės išmokos dalį). Byloje nėra duomenų bei įrodymų patvirtinančių, jog antstolis būtų priėmęs patvarkymą ar įpareigojimą areštuoti kitas pareiškėjui priklausančias sąskaitas. Taip pat nėra duomenų, jog išieškojimas nukreiptas į turtą, iš kurio išieškojimas nėra galimas pagal CPK 668 straipsnio reglamentavimą (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi ir kt.), ar iš skolininko pajamų nėra galimas išieškojimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas (CPK 178 straipsnis). Iš vykdomojoje byloje esančio 2019 m. spalio 24 d. patvarkymo matyti, kad antstolis išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nukreipė į lėšas, viršijančias pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, kas atitinka vykdymo procesą reglamentuojančiais teisės aktų nuostatas (CPK 185 straipsnis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog išieškojimas vykdomojoje byloje yra vykdomas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taip pat iš skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir nesant duomenų apie areštuotas kitas pareiškėjui priklausančias sąskaitas, spręsti, jog skolininko sąskaitoms apribojimai yra taikomi nepagrįstai, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 510 - 513, 682 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo O. T. skundo dėl antstolio veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/19/02236 grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.