- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-549-873/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Žimkienė, Arūnas Bartkus, Aiva Survilienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. T. (E. T.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos T. T. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 14 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas E. T. priklausantis turtas – automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: E. T. 2021 m. birželio 13 d., apie 20.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,73 (klaidingai nurodyta 2,76) promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria E. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmę iki vienerių metų, nurodant, kad jam uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas; patikslinti nuosprendžio aprašomąją dalį, nurodant, jog policijos pareigūnai tikrinimo metu E. T. iškvėptame ore nustatė 2,73 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apelianto manymu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas yra aiškiai per ilgas, todėl turėtų būti sutrumpintas iki vienerių metų. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas minėto termino neindividualizavo.
2.1.1. Pažymi, jog 2021 m. birželio 14 d. apklaustas įtariamuoju kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo iš karto besąlygiškai pripažino, nurodė svarbiausias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bendradarbiavo su veiką tyrusiais pareigūnais, davė teisingus parodymus, kurios vėliau pakartojo teisme. Akcentuoja, jog suvokia savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, savo poelgį vertino ir šiuo metu vertina itin neigiamai, jo nepateisina, tai pirmosios instancijos teisme patvirtino jo sutuoktinė T. T..
2.1.2. Atkreipia dėmesį į 2021 m. liepos 27 d. charakteristiką, kurią pasirašė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyvena apeliantas, gyventojai, kurie patvirtino, jog E. T. yra sąžiningas, tvarkingas, paslaugus, nekonfliktiškas, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu, maloniai ir mandagiai bendraujantis kaimynas.
2.1.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. T. vairavimo stažas nuo 1965 metų, t. y. 56 metai, per visą šį laikotarpį neturėjo rimtesnių incidentų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, kas apeliantą charakterizuoja kaip drausmingą ir atidų eismo dalyvį. Pažymi ir tai, kad praeityje nėra teistas, apelianto atžvilgiu nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, taip pat nėra baustas administracine tvarka, įskaitant dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė.
2.1.4. Teigia, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, beveik penkiasdešimt metų darniai gyvena šeimoje su T. T., turi suaugusią dukrą.
2.1.5. Akcentuoja, jog KET pažeidimas, naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, turi būti vertinamas kaip atsitiktinis, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas dvejų metų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas laikytinas neatitinkančiu teisingumo principo.
2.1.6. Nurodo, jog eismo įvykio metu apgadino kitą automobilį „Audi“, tačiau gavęs AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. birželio 28 d. pranešimą dėl žalos atlyginimo, nedelsdamas 2021 m. liepos 1 d. draudimo bendrovei pervedė 1 302 Eur žalos atlyginimą, tokiu būdu pilnai atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą.
2.1.7. Pasak apelianto, draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejų metų terminui itin varžo pareigą padėti prižiūrėti sutuoktinės T. T. 93 metų motiną H. J. M., kuri sunkiai serga, reikalinga reguliariai iš jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vežioti į VšĮ Centro polikliniką.
2.2. Atkreipia dėmesį, jog teismas nenurodė, kokios rūšies transporto priemones, t. y. kelių, oro ar vandens, E. T. uždraudžiama vairuoti (BK 68 straipsnio 1 dalis). Pasak apelianto, atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, uždraudimas naudotis specialia teise turėtų apsiriboti teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.
2.3. Be to, apelianto manymu, automobilio konfiskavimas yra perteklinė ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė, teismo pateikti motyvai dėl automobilio konfiskavimo yra nepakankami.
2.3.1. Nurodo, kad praeityje nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka, per 56 metų vairavimo stažą tai yra pirmas pažeidimas transporto eismo saugumui, kaltę pripažino, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Apelianto teigimu, yra pagrindas manyti, kad palikus automobilį jo dispozicijoje, nebus sukeltas pavojus visuomenei.
2.3.2. Apeliantas akcentuoja, kad jo gaunamos pajamos yra 500 Eur dydžio pensija. Automobilis buvo įgytas teisėtai, priklauso jam ir žmonai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei reikalingas šeimai.
2.3.3. Pasak apelianto, automobilio konfiskavimas būtų pernelyg didelė našta, jį ir jo šeimą varžytų labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, be to, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra visiškai neadekvati bei neproporcinga priemonė jo ir šeimos atžvilgiu.
2.4. Be kita ko, atkreipia dėmesį, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnai tikrinimo metu E. T. iškvėptame ore nustatė 2,76 promilės etilo alkoholio koncentraciją, tačiau iš byloje esančio alkotesterio duomenų matyti, jog apelianto iškvėptame ore buvo nustatyta 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu į šią aplinkybę dėmesį atkreipė valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, nurodęs, jog E. T. pareikštame kaltinime buvo padarytas rašymo apsirikimas. Pasak apelianto, tikslinga patikslinti nuosprendžio aprašomąją dalį, nurodant, jog policijos pareigūnai tikrinimo metu E. T. iškvėptame ore nustatė 2,73 promilės etilo alkoholio koncentraciją.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras G. B. prašė tenkinti E. T. apeliacinio skundo dalį dėl rašytinės klaidos ištaisymo ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį, nurodant, jog E. T. nustatytas 2,73 promilės neblaivumas, apeliacinį skundą dėl kitų klausimų prašė atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendis skundžiamas dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. T. prašo sutrumpinti jam iki vienerių metų BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą bei neskirti automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus, skundą nagrinėjantis teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino
5. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. T. apeliaciniu skundu neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise –taikymo pagrįstumo, tačiau mano, kad paskirtas dvejų metų terminas yra aiškiai per ilgas, todėl turėtų būti sutrumpintas iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad paskirdamas E. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise dvejų metų laikotarpiui, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.
6. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
7. Nagrinėjamu atveju, tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo asmenybę. Nustatyta, kad E. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,73 (skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje klaidingai nurodyta 2,76) promilių girtumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neabejoja, kad neteisėti E. T. veiksmai kėlė didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, įvykio metu buvo apgadintas kitas automobilis, padaryta žala kito asmens turtui. Kita vertus, E. T. kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, savo poelgį viso proceso metu vertino neigiamai, nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino. Baudžiamosios bylos duomenimis, iki nagrinėjamo įvykio apeliantas niekada nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų (b. l. 92), nėra baustas administracine tvarka (b. l. 90), jo teigimu, turi didelį vairavimo stažą (nuo 1965 m.), todėl tikėtina, kad jam inkriminuota veika yra atsitiktinio pobūdžio. Be to, apeliantas yra garbaus amžiaus, turi šeimą, kaimynų charakterizuojamas teigiamai. Įvertinusi minėtas aplinkybes, apibūdinančias E. T. asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė dvejų metų teisės naudotis specialia teise uždraudimo terminą. Pažymėtina, kad maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra net penkeri metai, tuo tarpu apylinkės teismo nustatytas dvejų metų terminas mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto šios baudžiamosios poveikio priemonės trukmės vidurkis. Šiuo atveju, apeliantui paskirtą uždraudimo naudotis specialia teise terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus.
8. Apeliantas teisus, jog skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta, kokios rūšies transporto priemones, t. y. kelių, oro ar vandens, E. T. uždraudžiama vairuoti (BK 68 straipsnio 1 dalis). Pasak E. T., uždraudimas naudotis specialia teise turėtų apsiriboti teise vairuoti kelių transporto priemones.
9. Kaip minėta, BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, E. T. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones (tai konstatuota ir nuosprendžio motyvuose), tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyta, jog jam uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, tai yra, nekonkretizuota, kokios rūšies transporto priemones E. T. uždraudžiama vairuoti. Šis netikslumas nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, todėl apygardos teismo ištaisytinas. Patikslinus minėtą aplinkybę, apelianto padėtis nepasunkinama.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo
10. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. T. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Prašymas netenkinamas.
11. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. T. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklausė pačiam nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui (b. l. 40). E. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos darymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
14. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018).
15. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, kaip dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, E. T. prašo neskirti automobilio konfiskavimo. Be kita ko, prašydamas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, apeliantas pažymi, kad automobilio praradimas bus neproporcinga našta jo šeimai, tai yra, automobilis būtinas šeimos poreikiams tenkinti, taip pat yra reikalingas rūpinantis sutuoktinės garbaus amžiaus motina, kuri sunkiai serga, ją reguliariai reikalinga iš gyvenamosios vietos vežioti į polikliniką.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog E. T. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, 1 032 Eur žala yra atlyginta, darė išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertinti šiuos E. T. teigiamai charakterizuojančius duomenis. Vis dėlto, šios aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių asmeniui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė būtų vertintina kaip neproporcinga. Pritartina, kad apeliaciniame skunde akcentuojami šeimos narių interesai yra svarbūs, tačiau tai, kad automobilio netekimas kaltininkui ir jo šeimai sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir, kad teismas ją paskyrė neteisingai. Apeliantas, žinodamas, kad transporto priemonė reikalinga šeimos poreikiams tenkinti, pats pasirinko neteisėtą elgesio variantą, skunde dėstomi argumentai apelianto padaryto nusikaltimo nemenkina ir nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingu atveju, asmeniui, kuriam bausmė nepaskirta, patyrus tik minimalius suvaržymus dėl uždraudimo naudotis specialia teise, būtų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui. Konstatuotina, kad E. T. priklausanti transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai. Prašymas nekonfiskuoti transporto priemonės atmestinas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
17. Kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodyta, jog policijos pareigūnai tikrinimo metu E. T. iškvėptame ore nustatė 2,76 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. T. pirmu bandymu iškvėptame ore buvo nustatyta 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 32, 34). Šis netikslumas vertinamas rašymo apsirikimu, apygardos teismo ištaisomas, nustatant, kad policijos pareigūnai tikrinimo metu E. T. iškvėptame ore nustatė 2,73 promilės etilo alkoholio koncentraciją.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. T. apeliacinį skundą.
Ištaisyti netikslumą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies antroje pastraipoje:
Nustatyti, kad E. T. uždraudžiama naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.