Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-05-02 · Civilinė byla Nr. e2-428-225/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
e2-428-225/2017
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00149-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Burbienė
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
UAB „Pilkasis granitas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-428-225/2017 Proceso Nr. 2-33-3-00149-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos 1.3.2.9.10.8.; 1.3.5.1; 3.2.6.1. (S)
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 2 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė,sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,dalyvaujant ieškovui R. Š. ,atsakovo atstovei R. B. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui UAB „Pilkasis granitas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2016-12-09 pateikė atsakovui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimą DK 128 str. 1 d. pagrindais nuo 2016-12-15, nes atsakovas nemokėjo atlyginimo daugiau kaip už du mėnesius. 2016-12-15 atsakovas dėl jam nežinomų priežasčių nenutraukė darbo sutarties, motyvų nepateikė, o kai jis nuo 2016-12-15 nustojo eiti į darbą, 2016-12-30 priėmė įsakymą Nr. P-1769 nutraukti darbo sutartį pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. Su tokiu atleidimo pagrindu nesutinka, nes 2016-12-09 darbdavys jam buvo skolingas už 2016 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius, todėl jis turėjo teisinį pagrindą reikalauti nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 str. 1 d. ir išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Darbdavys su juo neatsiskaitė net po 2016-12-30 įsakymo priėmimo, neteikia jokių duomenų apie įsiskolinimą. Pagal atsiskaitymo lapelius už 2016 metų rugsėjo mėnesį jam turėjo išmokėti 384,58 Eur, tačiau yra sumokėta 300 Eur, už spalio mėnesį – 408,33 Eur, lapkričio mėnesį – 81,26 Eur, gruodžio mėnesį 282,95 Eur (su atostogų kompensacija), atskaičius mokesčius, viso atleidimo dieną atsakovas liko skolingas 857,12 Eur. Dėl netikėto ir nesuprantamo atleidimo patyrė stresą bei dvasinius išgyvenimus, esant neteisėtiems atsakovo veiksmams, atsakovas turi atlyginti neturtinę žalą. Prašo pripažinti 2016-12-30 UAB „Pilkasis granitas“ administracijos įsakymą Nr.P-1769 neteisėtu, nutraukiant darbo sutartį pagal DK 128 str. 1 d., priteisti iš atsakovo 857,12 Eur darbo užmokesčio, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (763,98 Eur), vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino, jog po bylos iškėlimo atsakovas į sąskaitą pervedė 722,35 Eur, tačiau pagal atsiskaitymo lapelių duomenis atsakovas su juo pilnai neatsiskaitė. Paskutinę darbo dieną 2016-12-14 lankėsi pas gydytoją, todėl į darbą nebeatvyko.

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog ieškovas 2016-12-09 pateikė

prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2016-12-15, atsakovas su prašymu nesutiko ir nustatė

14 darbo dienų terminą, apie atsakovo nesutikimą ieškovas buvo informuotas ir ėjo į darbą iki

2016-12-14, o vėliau į darbą nebeatvyko be pateisinamos priežasties, todėl atsakovas fiksavo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir 2016-12-30 atleido ieškovą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Ieškovas 2016-12-09 prašymą atleisti iš darbo pateikė pagal DK 128 str. 1 d., darbdaviui nemokant atlyginimo daugiau kaip du mėnesius iš eilės. Ieškovas nurodo, jog atsakovas yra skolingas atlyginimą už rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius, tačiau atsakovas su tokiais teiginiais nesutinka, nes rugsėjo mėnesio atlyginimą 384,58 Eur sumokėjo 2016-10-31, pervesdamas į ieškovo sąskaitą 411,22 Eur, dengdamas rugpjūčio mėnesio įsiskolinimą 305,02 Eur, nesumokėto atlyginimo likutis 2016-10-31 buvo 278,38 Eur, kurį atsakovas sumokėjo 2016-11-08 pervesdamas 150 Eur bei 2016-12-08 pervesdamas 150 Eur. Atsakovas iki ieškovui pateikiant prašymą atleisti iš darbo buvo skolingas atlyginimą už spalio mėnesį, nes atlyginimas pagal darbo sutartį už lapkričio mėnesį mokamas iki 2016-12-31. Tai reiškia, kad atsakovas iki 2016-12-09 ieškovui buvo skolingas vieno mėnesio atlyginimą, o tai nesudaro pagrindo ieškovą atleisti pagal DK 128 str. nuostatas. Atkreipia dėmesį, jog individualūs darbo ginčai dėl darbo užmokesčio pirmiausia nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje, todėl ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio turi būti atmestas ir nenagrinėjamas. Mano, jog ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas buvo teisėtas, todėl nėra atsakovo neteisėtų veiksmų ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas nuostatas, nurodė, jog

2017-03-20 ieškovui yra išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis bei kompensacija už

nepanaudotas atostogas, viso 722,35 Eur, o atsiskaitymo lapeliuose ir žiniaraštyje nurodytų ieškovui

išmokamų sumų skirtumas susidarė dėl perskaičiuoto pajamų mokesčio (NPD), ieškovas turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl pajamų mokesčio grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Darbo kodekso (toliau DK) 128 str. 1 d. numato, jog darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog DK 128 str. 1 d. įtvirtinta norma suteikia teisę darbuotojui nutraukti darbo sutartį, jei darbo sutarties galiojimo metu yra ne mažesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis, kuriuo darbdavys nevykdo savo pareigos mokėti darbo užmokestį (visą ar iš dalies), t.y., DK 128 str. 1 d. nurodytas terminas reiškia laikotarpį, už kurį buvo nesumokėtas darbo užmokestis, o ne pavėlavimo mokėti trukmę. Pagal šią normą darbdavio įsiskolinimas darbuotojui kaip pagrindas reikalauti nutraukti darbo sutartį atsiranda, kai už du mėnesius iš eilės darbuotojui darbo užmokestis nemokamas ar mokamas ne viso dydžio (Aukščiausiojo teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-532/2013).

Byloje nustatyta, jog pagal ieškovo ir atsakovo UAB „Pilkasis granitas“ 2015-05-22 sudarytą darbo sutartį atsakovas įsipareigojo atlyginimą ieškovui mokėti vieną kartą per mėnesį, sumokant iki sekančio mėnesio paskutinės dienos. Esant tokioms darbo sutarties sąlygoms, darbo užmokestis ieškovui už 2016 m. rugsėjo mėnesį turėjo būti sumokėtas iki 2016-10-31, už 2016 metų spalio mėnesį turėjo būti sumokėtas iki 2016-11-30, už 2016 m. lapkričio mėnesį iki 2016-12-31.

Pagal atsakovo pateiktos Darbo užmokesčio pažymos duomenis, už rugsėjo mėnesį išmokama 384,58 Eur suma ieškovui buvo išmokėta taip: 2016-10-07 sumokėta 106,20 Eur; 2016-11-08 sumokėta 150 Eur bei 2016-12-08 sumokėta 128,38 Eur; už spalio mėnesį išmokama 392,91 Eur suma išmokėta taip: 2016-12-08 sumokėta 21,62 Eur, 2017-03-20 sumokėta likusi 371,29 Eur suma.

Tačiau iš AB Šiaulių bankas pateiktos ieškovo sąskaitos išrašo matyti, jog 150 Eur suma, kurią sudaro darbo užmokesčio už rugsėjo mėnesį likutis 128,38 Eur ir 21,62 Eur darbo užmokesčio dalis už spalio mėnesį, į ieškovo sąskaitą yra pervesta 2016-12-09, o ne 2016-12-08 (kaip nurodė atsakovas).

Šie banko pateikti duomenys įrodo, jog ieškovo kreipimosi su pareiškimu dėl jo atleidimo iš darbo pagal DK 128 str. 1 d. dieną (2016-12-09) atsakovas buvo nesumokėjęs ieškovui darbo užmokesčio už 2016 m. rugsėjo ir spalio mėnesius ir buvo DK 128 str. 1 d. numatytas pagrindas ieškovui kreiptis dėl atleidimo iš darbo. Atsakovo 2016-12-09 baigtas mokėti darbo užmokestis už rugsėjo mėnesį nekeičia šalių santykių kvalifikavimo, nes ieškovo prašymo pateikimo metu egzistavo DK 128 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t.y., darbdavys daugiau kaip du mėnesius ieškovui buvo nemokėjęs darbo užmokesčio.

Nustačius, jog buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 str. 1 d., atsakovo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str. 2 d. 9 p. - neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių) buvo paskirta nesant pagrindo teisinei atsakomybei kilti (DK 234 str.), todėl 2016-12-30 įsakymas Nr.P-1769 panaikintinas, atleidimą iš darbo pripažįstant neteisėtu (DK 35 str. 1 d., 236 str.) Atsižvelgiant į tai, ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas keistinas, nustatant, jog darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę DK 128 str. 1 d. pagrindu nuo 2016-12-14 (atleidimo iš darbo diena yra paskutinė darbo diena). Nors ieškovas 2016-12-14 į darbą neatvyko, byloje yra pateikta pažyma, jog ieškovas tą dieną lankėsi pas gydytoją.

Nutraukus darbo sutartį pagal DK 128 str. 1 d., darbuotojui išmokamas jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 3 d.), todėl, pakeitus ieškovo atleidimo pagrindą, ieškovui priteistina 761,88 Eur išmoka ( 18,14 Eur x 21 x 2 ).

Nutraukus darbo sutartį, su atleidžiamu darbuotoju turi būti atsiskaitoma jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu nėra numatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Ieškovui priklausantis darbo užmokestis už spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesius ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, bendra suma 722,53 Eur ieškovui išmokėti 2017-03-20. Tuo atveju, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 141 str.3 d.), už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-12-15 iki 2017-03-20 ieškovui priklauso vidutinis darbo užmokestis 1179,10 Eur ( 18,14 Eur x 65 d. d.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog taikant DK 141 str. 3 d. būtina atsižvelgti į DK 2, 35 str. įtvirtintus darbo teisės principus, paskaičiuota išmoka gali būti sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp pažeidimo ir sankcijos, šiuo atveju taip pat nukentėtų kitų bendrovės dirbančiųjų interesai, todėl ieškovui priteistina išeitinė išmoka sumažintina iki 800 Eur.

Konstatavus, jog ieškovui priklausęs darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas 2017-03-20 yra išmokėta, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Nors ieškovas nurodo, jog pagal atsiskaitymo lapelių duomenis jam turėjo būti išmokėta didesnė suma, nei ieškovas 2017-03-20 sumokėjo, iš ieškovo pateiktų atsiskaitymo lapelių bei atsakovo pateiktos darbo užmokesčio pažymos duomenų matyti, jog skirtumas yra dėl perskaičiuoto pajamų mokesčio už spalio ir lapkričio mėnesius, dėl pajamų mokesčio grąžinimo ieškovas turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją pateikdamas deklaraciją.

Atsakovas nurodo, jog ieškovas nepasinaudojo reikalavimo dėl darbo užmokesčio priteisimo išankstine tvarka darbo ginčų komisijoje, todėl šis reikalavimas negali būti teismo nagrinėjamas, tačiau pagal kasacinio teismo suformuotą teisės taikymo taisyklę darbuotojui kreipusis dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiškiant kitus su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme ( Aukščiausiojo teismo 2016-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-193-248/2016).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 1000 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog ieškovo patirti dvasinai išgyvenimai dėl neteisėto atleidimo dar nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, duomenų, kad šie išgyvenimai padarė neigiamą poveikį sveikatai, ieškovas nepateikė, darytina išvada, jog šiuo atveju pats pažeidimo pripažinimo faktas yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, nes teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, ieškinio reikalavimas dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistini 66 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 7 d.) bei ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos procesinių dokumentų parengimui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai(CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294, 259, 260 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti R. Š. atleidimą iš darbo UAB „Pilkasis granitas“ DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. neteisėtu ir panaikinti UAB „Pilkasis granitas“ 2016-12-30 įsakymą Nr. P-1769, nustatant, kad darbo santykiai tarp R. Š. ir UAB „Pilkasis granitas“ yra pasibaigę DK 128 str. 1 d. pagrindu 2016-12-14.

Priteisti iš UAB „Pilkasis granitas“ 761,88 Eur išeitinę išmoką ir 800 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką (sumos neatskaičius mokesčių), taip pat 240 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. Š. .

Bylą dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Pilkasis granitas“ 66 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. e2- 428-225/2017.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aldona Burbienė