- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- e2A-363-730/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“, AAS „BTA Insurance Company“
- Ieškovas
- V. D.
- Advokatai
- Milda Laurinavičė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D., atstovaujamo advokatės Mildos Laurinavičės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“, AAS „BTA Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti (duomenys neskelbtini) įvykį, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, draudžiamuoju, priteisti iš atsakovės AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje 14 938,30 Eur turtinę žalą, teismui netenkinus reikalavimo dėl (duomenys neskelbtini) įvykio pripažinimo draudžiamuoju, 14 938,30 Eur turtinę žalą prašė priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“, priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ 15 000 Eur neturtinę žalą, priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: (duomenys neskelbtini) įvykis, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, pripažintas draudžiamuoju, iš atsakovės iš AAS BTA Baltic Incurance Company, veikiančios per Lietuvos filialą, ieškovui priteista 14 938,30 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17 938,30 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 720 Eur atstovavimo išlaidų. Iš ieškovo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“ priteista 3 025 Eur atstovavimo išlaidų. Iš atsakovės iš AAS BTA Baltic Incurance Company, veikiančios per Lietuvos filialą, valstybei priteista 404 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) įvykis, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, yra draudžiamasis įvykis turtine atsakomybe, palikta nepakeista. Kita Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo dalis panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtinta ieškovo ir atsakovės AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2024 m. spalio 16 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas draudimo bendrovė BTA įsipareigojo per 7 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti 11 000 Eur turtinės žalos draudimo išmoką, pervedant ją į ieškovo banko sąskaitą. Taikos sutartimi ieškovas patvirtino, jog atsakovui draudimo bendrovei BTA sumokėjus 1 punkte nurodytą sumą nustatyta tvarka, bus laikoma, kad tarp ieškovo ir atsakovo draudimo bendrovės BTA kilęs ginčas yra galutinai išspręstas ir ieškovas bei atsakovė draudimo bendrovė BTA neturi ir ateityje neturės vienas kitam jokių reikalavimų ir ar pretenzijų, susijusių su civilinės bylos Nr. e2-6532-1177/2024 ginčo dalyku, tai yra (duomenys neskelbtini) įvykiu, kurio metu buvo sužalotas ieškovas. Ieškovas ir atsakovė draudimo bendrovė BTA susitaria, kad civilinėje byloje Nr. e2-6532-1177/2024 patirtų bylinėjimosi išlaidų viena kitai neatlygina.
Šalies argumentai
5. Ieškovas 2024 m. patikslintu reikalavimu prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas dėl neturtinės žalos nurodė, kad ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas dėl įvykio metu patirto sužalojimo, jautė didžiulį skausmą, vos tik atvykus greitajai medicinos pagalbai ieškovui nedelsiant buvo suleisti vaistai nuo skausmo, tačiau jų veikimas buvo labai trumpas, ieškovo dešinės rankos judesiai buvo negalimi ne tik dėl didžiulio skausmo, bet ir dėl to, kad rankos valdyti nebuvo įmanoma, ieškovo ranka visą laiką buvo prilaikoma su kita ranka. Ligoninėje buvo atlikta repozicija dėl alkūnkaulio išnirimo, tačiau net ir to po, nebuvo galima sugniaužti kumščio. Atlikus tyrimus tapo aišku, kad buvo pažeistas vidurinis nervas dilbio lygyje, dėl to, sutriko trijų rankos pirštų jutimai. Visą nedarbingumo laikotarpį, tai yra daugiau nei 5 mėnesius, ieškovas jautė skausmą, maudimą. Ieškovas tapo priklausomas nuo savo šeimos narių ir be jų pagalbos buityje negalėjo atlikti eilės darbų, pasirūpinti savimi, nes dešinė ranka buvo įtvirtinta įtvare. Dėl šių priežasčių jam buvo reikalinga pagalba gaminant maistą, ieškovas taip pat turėjo prašyti artimųjų pagalbos, nes dėl sužalotos rankos negalėjo vairuoti automobilio. Iki patirtos traumos, ieškovas buvo visuomeniškai aktyvus ir bendraujantis asmuo, turintis ateities planų susijusių su vykdomos veiklos plėtojimu, todėl dėl patirtos traumos buvo apribotos ieškovo bendravimo galimybės. Ieškovas nuo 20 metų pradėjo teikti masažo paslaugas, kiek vėliau pradėjo vesti ir jogos užsiėmimus, todėl veikla, kuomet viena ranka tinkamai nefunkcionuoja yra tiesiog negalima. Dėl bendravimo, judėjimo galimybių apribojimo, nuolat jaučiamo skausmo, priklausomybės nuo artimųjų, visų patirtų neigiamų išgyvenimų, ieškovui buvo skirti psichotropiniai vaistai, psichologinės būklės stabilizavimui. Visos aplinkybės patvirtina ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeistą asmens nepriklausomumą, kadangi dėl rankos imobilizavimo ieškovas nebuvo pajėgus tinkamai savimi pasirūpinti. Nurodo, kad ieškovui skirtas psichotropinis medikamentas patvirtina, jog ieškovą labai neigiamai paveikė patirti išgyvenimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ ieškovo naudai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2000 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš ieškovo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“ 286,20 Eur atstovavimo išlaidų, priteisti iš atsakovės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per Lietuvos filialą valstybei 55 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ valstybei 103,32 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų ir ginčo ribų teismas nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ 3 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos dalis dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovui yra nutraukta Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2024 m. spalio 16 d. sudaryta taikos sutartis, todėl teismas nusprendė, kad ginčo ribas apibrėžia tik ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
6.2. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad remiantis byloje esančia medžiaga, ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) lankėsi (duomenys neskelbtini) su vaikais ėjo apžiūrėti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ veiklos plote esantį gyvūnų aptvarką, kur gyvūnai juda laisvai. Įėjimas į jį buvo mokamas, ieškovas už įėjimą sumokėjo, taip pat įsigijo nedidelį kiekį pašaro gyvūnams iš atsakovės personalo. Būnant aptvare ir šeriant gyvūnus atsakovas pajuto stiprų smūgį iš nugaros, nukrito ant žemės. Mėginant stotis ieškovas pajuto skausmą, suprato, kad dešinė ranka yra stipriai sužalota. Iškvietus greitąją medicininę pagalbą ieškovas nuvežtas į ligoninę, kur nustatyta, jog yra stipriai išnirusi alkūnė. Atsakovė savo veiklą buvo apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu, todėl įvykus įvykiui, visa informacija buvo perduoda AAS „BTA Insurance Company“ filialui Lietuvoje.
6.3. Dėl reikalavimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“ neturtinei žalai atlyginti teismas nurodė, kad minėtos atsakovės atstovas teigia, kad prašomą neturtinę žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė, tačiau pirmosios instancijos teismas nesutikdamas su atsakovės atstovo argumentais pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodyta, kad draudimo sutarties pagrindas ir neatskiriama jos dalis – Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011.1. Pagal taisyklių specialiųjų sąlygų, nedraudžiamųjų įvykių, 4.1.2. punktą, nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi reikalavimai atlyginti žalą: „susijusią su neturtinės (moralinės) žalos atlyginimu (Individuali draudimo sąlyga Nr. 011.1.22)“. Taigi tam, kad dėl įvykio patirta neturtinė žala būtų atlyginta draudiko, turėjo būti konstatuotas draudžiamasis įvykis (tai konstatuota), antra, į draudimo polisą privalėjo būti įtraukta „Individuali draudimo sąlyga Nr. 011.1.22 Civilinė atsakomybė už neturtinę žalą“ – to (skirtingai negu dėl žvėryno valdymo) šiuo atveju nebuvo, paminėta individuali sąlyga draudimo sutartyje/polise nėra įtraukta. Todėl šiuo atveju AAS „BTA Insurance Company“ nėra atsakinga už neturtinės žalos atlyginimą, nes sudaryta draudimo sutartis neapėmė neturtinės žalos atlyginimo.
6.4. Dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų teismas nurodė, kad rašytinė bylos medžiaga, paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Žibosa“ neužtikrino, kad jos laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir turtui, juolab, kad atsakovė pasivaikščiojimą gyvūnų aptvare ir jų maitinimą teikia kaip mokamą pramogą, už kurią ieškovas susimokėjo ir iš atsakovės įsigijo maisto, skirto šerti gyvūnams. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad yra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad šiuo atveju byloje nėra įrodymų, jog ieškovas susižalojo dėl didelio neatsargumo, dėl kurio nebūtų pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad atsakovė vykdydama veiklą, kuri patenka į padidinto pavojaus šaltinio sąvoką, atitinkamai turi prisiimti ir atsakomybę už jos nuosavybėje ir žinioje esančius gyvūnus.
6.5. Dėl neturtinės žalos dydžio teismas nurodė, kad neturtinė žala ieškovui pasireiškė sukeltu skausmu bei neigiamais išgyvenimais, tačiau nesant rimtesnių sveikatos sutrikimų, yra pagrindas mažinti ieškovo prašomą 3 000 Eur neturtinės žalos dydį. Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, praktiką panašaus pobūdžio bylose, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nusprendė ieškovui priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Vertino, kad 2000 Eur suma yra teisinga ir atitinkanti protingumo kriterijus, geriausiai atspindi ieškovo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.
6.6. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo atstovė nurodė, kad mažina prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą 450 Eur, kuri buvo patirta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Kitos išlaidos sudaro 1200 Eur bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme bei papildomai 300 Eur patirtos išlaidos civilinę bylą nagrinėjant iš naujo. Teismas įvertinęs patikslintu ieškiniu pareikštus reikalavimus darė išvadą, kad ieškovas iš esmės suformulavo 3 reikalavimus, dėl ko kiekvienas iš šių reikalavimų sudaro po 1/3 dalį visų patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas proporcingai atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį. Pažymėjo, kad ieškovui ir atsakovei – draudimo bendrovei – sudarius taikos sutartį, šalys susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų viena kitai neatlygins. Nurodė, kad posėdžio metu ieškovės atstovė negalėjo nurodyti dėl kokios bylinėjimosi išlaidų dalies šalys susitarė. Teismas atsižvelgęs į tai, kad šalys dalyje dėl turtinės žalos sudarė taikos sutartį, į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju nebuvo pakeistas, sprendė, kad pusė (750 Eur) ieškovo ir draudimo bendrovės išlaidų laikytinomis išlaidomis, dėl kurių ieškovas ir draudimo kompanija susitarė, todėl dalis išlaidų (750 Eur) negali būti reikalaujami iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“.
6.7. Dėl likusios prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimą teismas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino 67 procentais, todėl atsižvelgiant į tai, kad neturtinis reikalavimas dėl įvykio pripažinimo draudiminiu tenkintas visa apimtimi, dėl turtinės žalos atlyginimo dalies šalys susitarė, jog patirtų bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalauja bei tai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės „Žibosa“ tenkintas 67 procentais, ieškovui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ nusprendė priteisti 585 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Žibosa“ patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ir 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese, viso 5 445 Eur, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovo reikalavimų dalis nukreipta į atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Žibosa“ tenkinta 84 procentais, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteistina 871,20 Eur. Atlikus vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Žibosa” priteisė iš ieškovo 286,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė uždaroji akcinė bendrovė „Žibosa“ prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti iš ieškovo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“ 286,20 Eur atstovavimo išlaidų ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip – „priteisti iš ieškovo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“ 5 061,17 Eur atstovavimo išlaidų“ ir priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Žibosa“ iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teigia, kad teismas neįvertino, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl ieškovo netinkamai pasirinkto savo teisių gynimo būdo, mano, kad ieškovas žinodamas, kad apeliantės civilinė atsakomybė yra apdrausta, galėjo ginčą išspręsti ikiteismine tvarka teikiant skundą Lietuvos bankui. Pažymi, kad apeliantė savo veiksmais siekė, kad žalą atlygintų draudimo bendrovė ir išvengti teisminio proceso ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo.
7.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (išskyrus 300 Eur sumai) yra išspręstas Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. patvirtinta taikos sutartimi. Nurodo, kad dėl šiuo atveju priimtų sprendimų, kuriais buvo pasisakyta dėl dviejų ieškovo reikalavimų, ieškovas ir atsakovė (draudimo bendrovė) 2024 m. spalio 16 d. sudarė taikos sutartį, kuria išsprendė ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas patyrė iki taikos sutarties sudarymo, tai yra dėl 1 200 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėti minėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.
7.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo elgesio ir ta apimtimi, kad ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinio reikalavimą prašydamas priteisti iš apeliantės 15 000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuriam yra žinoma praktika panašaus pobūdžio bylose ir jei būtu buvęs suformuluotas tinkamas reikalavimas, apeliantė būtų galėjusi ar turėjusi galimybę neturtinės žalos atlyginimo klausimą išspręsti neteismine tvarka. Pažymi, kad ieškovas savo reikalavimą sumažino tik po to, kai dėl jo nepagrįstumo 2024 m. gegužės 3 d. Tauragės apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-253-377/2024, bei nustatė 3 000 Eur neturtinės žalos dydį.
7.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog šiuo atveju buvo pareikšti trys reikalavimai, kadangi apeliantės vertinimu ieškovas suformulavo du savarankiškus reikalavimus – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pažymi, kad ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino penkis kartus, tai yra iki 3 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad šis dydis nėra pagrįstas, grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovas suprasdamas, kad jo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir suprasdamas, kad jis bus atmestas, arba bus sumažintas jo dydis, reikalavimą pakeitė ir reikalavimą sumažino iki 3 000 eurų. Teismas išnagrinėjęs ieškovo reikalavimą nusprendė jį patenkinti iš dalies, tai yra priteisė 2 000 eurų, tai yra patenkino 13 procentų pirminio ieškinio reikalavimo dydžio. Mano, kad ieškovo reikalavimai šiuo atveju buvo patenkinti tik 6,68 procento, todėl apeliantei turėjo būti priteista 5 081,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš apeliantės 20,04 Eur. Atlikus šių sumų įskaitymą apeliantei priteistina 5 061,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu apeliantės į apeliacinį skundą ieškovas prašo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš apeliantės 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl to, kad šioje byloje atsakovais patraukti juridiniai asmenys tarpusavyje daugiau kaip septynis mėnesius negalėjo priimti sprendimo, nustatant, kuris asmuo turi atlyginti žalą ieškovui. Teigia, kad 2024 m. kovo 20 d. teismo posėdyje išklausius draudimo bendrovės atstovės paaiškinimus draudimo sutarties sudarymo ir taikomos draudimo apimties buvo aišku, kad apeliantė nėra apsidraudusi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Būtent dėl šios priežasties teismui buvo pateiktas ieškovo patikslintas ieškinys. Nurodo, kad ieškovui negalėjo būti žinoma nei apie draudimo sutarties apimtį, nei šios sutarties sąlygas. Nurodo, kad nesutinka su argumentu jog ieškovas pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimą, nes kreipėsi į teismą, o ne į Lietuvos banką. Mano, kad apeliantės argumentai yra nepagrįsti, pažymi, kad netinkamai pasirinkto teisių gynimo būdo nekonstatavo nei pirmosios instancijos teismai, nei apeliacinės instancijos teismas.
8.2. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentu, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išspręstas taikos sutartimi. Teigia, kad ieškovas ir atsakovė – draudimo bendrovė – sudarė taikos sutartį ir išsprendė ginčo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, taikos sutartis buvo sudaryta, nes Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pritarė, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliantui buvo teisus. Teigia, kad taikos sutartimi buvo išspręsta tik ta ginčo dalis, kuri nebuvo susijusi su apeliante, dėl to teiginiai, kad dėl taikos sutarties sudarymo buvo išspręstas klausimas ir dėl ieškovo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymi, kad visą teisminį procesą apeliantė neigė, kad turi pareigą atlyginti ieškovui neturtinę žalą.
8.3. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje buvo pareikšti trys reikalavimai tai yra dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, dėl turtinės žalos priteisimo, dėl neturtinės žalos priteisimo. Mano, kad apeliantė teisminio proceso metu buvo neteisi tvirtindama, kad ji neturi pareigos atlyginti neturtinės žalos, taigi, šiuo atveju, vertinant apeliacinio skundo motyvus, mano, jog galima teigti, kad būtent apeliantė, ieškovo vertinimu, piktnaudžiauja turimomis procesinėmis teisėmis ir reiškia nepagrįstą apeliacinį skundą, tokiu būdu didindama bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą atsakovė AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Nurodo, kad atsižvelgiant į apeliantės apeliaciniu skundu suformuluotą reikalavimą, apeliantė dalyje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas susijęs su atsakove, draudimo bendrove, pagal Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą neginčija. Pažymi, kad ieškovas ir atsakovė (draudimo bendrovė), sudarė taikos sutartį, kuri teismo buvo patvirtinta ir atsakovės (draudimo bendrovės), įvykdyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
11. Apeliantė pateikė apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalies, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmiausia neatsižvelgė į tai, jog ieškovo procesinis elgesys byloje nebuvo tinkamas šiais aspektais: 1) ieškovas netinkamai pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą, mano, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovas turėjo kreiptis į Lietuvos banką ginčui išspręsti, 2) ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, prašydamas priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą, kadangi šį reikalavimą ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį sumažino iki 3 000 Eur sumos.
13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
14. Procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Pažymėtina, kad teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pavyzdžiui, aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).
15. Pirmiausia, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus bylos faktines aplinkybes, atmestini apeliantės argumentai, jog ieškovas pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Ieškovas pareikšdamas ieškinį, kurį vėliau patikslino, suformulavo tokius reikalavimus: (duomenys neskelbtini) įvykį, kurio metu jis buvo sužalotas, pripažinti draudžiamuoju, priteisti iš atsakovės (draudimo bendrovės), 14 938,30 Eur turtinę žalą, o teismui netenkinus reikalavimo dėl (duomenys neskelbtini) įvykio pripažinimo draudžiamuoju, priteisti iš apeliantės 14 938,30 Eur turtinę žalą, 15 000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo reikalavimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju yra išnagrinėtas, patenkintas visiškai ir šioje dalyje priimti įsiteisėję teismų sprendimai – remiantis Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-253-377/2024 nustatyta, kad teismas, be kita ko, pripažino (duomenys neskelbtini) įvykį, kurio metu buvo sužalotas ieškovas draudžiamuoju. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-782-460/2024 minėtą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju yra išnagrinėtas ir patenkintas minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, į tai, kad minėtose civilinėse bylose teismų sprendimais nebuvo nustatyta, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir (ar) ginčą pagal pareikštus reikalavimus turėjo spręsti Lietuvos banke, į tai, kad ieškovas, pareiškė reikalavimus ne tik dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, bet ir savarankiškus reikalavimus apeliantei, pažymėtina, ne draudimo bendrovei, keliant jos civilinės atsakomybės klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą.
16. Antra, atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, prašydamas priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą ir vėliau šį reikalavimą sumažindamas iki 3 000 Eur sumos.
17. Nustatyta, kad ieškovas pareiškęs ieškinį, kurį vėliau patikslino (2024 m. kovo 21 d.) prašė priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“ 15 000 Eur neturtinę žalą. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-253-377/2024 šis reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės, draudimo bendrovės, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-782-460/2024 nutarta minėto teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, minėtu sprendimu nebuvo nustatyta, kad ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo yra neprotingo dydžio. Kaip minėta, Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-253-377/2024 dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra panaikintas, todėl nėra pagrindo vadovautis minėto sprendimo išvadomis dėl ieškovo reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio objektyvumo ir teisingumo, o ir Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-782-460/2024 panaikindamas minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nepadarė išvados, jog ieškovo reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis yra neprotingo dydžio. Minėtos nutarties 48 punkte padaryta išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinę žalą ne iki galo tinkamai atsižvelgę į ieškinio reikalavimą dėl tinkamos atsakovės, neindividualizavo neturtinės žalos dydžio atsakingo asmens, tuo peržengė ieškinio ribas, dėl ko nutarė, kad būtina spręsti iš naujo klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
18. Nors kaip pagrįstai nurodo apeliantė, ieškovas savo pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio sumažino nuo 15 000 Eur iki 3 000 Eur bylą gražinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo šioje dalyje, o ir teismas priteisdamas neturtinę žalą jos dydį sumažino iki 2 000 Eur, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos apeliantės teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai. Nors apeliantė teigia, kad ji galbūt būtų galėjusi esant mažesniam ieškovo reikalavimui neturtinės žalos atlyginimo klausimą išspręsti neteismine tvarka, tačiau pažymėtina, kad apeliantė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka ir visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti netenkinamas, tai yra su bet kokiu neturtinės žalos atlyginimu ieškovui apeliantė nesutiko. Taigi argumentai, jog jei ieškovo reikalavimai būtų buvę mažesni ir apeliantė galbūt būtų galėjusi išspręsti ginčą kitokiu būdu atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, prieštaraujantys apeliantės pozicijai, kurios ji laikėsi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kita vertus, negalima neatsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas iš dalies ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos nustatė apeliantės neteisėtus veiksmus, konstatavo, kad atsakovas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taigi vertinant šį faktą visų pirmosios instancijos teismo nustatytų neteisėtų veiksmų kontekste, dėl kurių ginčo nėra, laikytina, kad nėra pagrindo ir išvadai, jog ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl vien ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino savo reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
19. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išspręstas (išskyrus 300 Eur sumai) Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Nurodo, kad dėl šiuo atveju priimtų sprendimų, kuriais buvo pasisakyta dėl dviejų ieškovo reikalavimų, ieškovas ir atsakovė 2024 m. spalio 16 d. sudarė taikos sutartį, kuria išsprendė ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas patyrė iki taikos sutarties sudarymo. Su šiais argumentais nesutiktina.
20. Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-253-377/2024 nusprendė (duomenys neskelbtini) įvykį, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, pripažinti draudžiamuoju, priteisti iš atsakovės draudimo bendrovės, ieškovo naudai 14 938,30 Eur turtinės žalos. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-782-460/2024 paliko nepakeistą tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, tačiau panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėjant iš naujo Tauragės apylinkės teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovės (draudimo bendrovės) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė (draudimo bendrovė) įsipareigojo sumokėti ieškovui 11 000 Eur turtinės žalos atlyginimą. Sudarytos taikos sutarties 3 punktu ją sudariusios šalys susitarė – „ieškovas ir atsakovė draudimo bendrovė BTA susitaria, kad civ. byloje Nr. e2-6532-1177/2024 patirtų bylinėjimosi išlaidų viena kitai neatlygina“.
21. Įvertinus šalių sudarytos taikos sutarties nuostatas (nutarties 20 punktas) sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas tik tarp ieškovo ir atsakovės (draudimo bendrovės). Pirma - apeliantė nebuvo šios sutarties šalis. Antra - taikos sutarties 3 punkte aiškiai nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė (draudimo bendrovė) susitarė, jog „<...> išlaidų viena kitai neatlygina“. Atsižvelgiant į minėtos sąlygos formuluotę, tai yra jog sutartį pasirašiusios šalys bylinėjimosi išlaidų neatlygina „viena kitai“, negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas visiškai Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi. Pažymėtina, jog ieškovas prašė priteisti jam 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovės (draudimo bendrovės) taikos sutartimi patvirtintas nuostatas darė išvadą, jog pusę šių išlaidų (750 Eur) negali būti priteisiamos iš apeliantės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją turi būti paskirstytos, laikant, jog apeliantė yra atsakinga tik už ½ dalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažymint, kad apeliantė su ieškovo reiškiamais reikalavimais nesutiko visiškai, dėl ko nėra pagrindo kitaip individualizuoti pirmosios instancijos teismo nustatytą apeliantei tenkančią ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį ir jas paskirstyti pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją.
22. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas buvo pareiškęs tris reikalavimus, kadangi apeliantės vertinimu ieškovas buvo pareiškęs du reikalavimus, tai yra reikalavimą atlyginti turtinę žalą ir reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo alternatyvus, tai yra jei įvykis draudiminis atsakovė – draudimo bendrovė, jei įvykis nedraudiminis - apeliantė. Pažymi, kad apeliantė laikėsi pozicijos, kad įvykis yra laikomas draudžiamuoju.
23. Pirmiausia, pažymėtina, jog ieškovui pareiškus patikslintą ieškinį, tai yra prašant įvykį, kurio metus jis buvo sužalotas, pripažinti draudžiamuoju, priteisti turtinę ir neturtinę žalą, apeliantė atsiliepimu į patikslintą ieškinį (Nr. (duomenys neskelbtini)), prašė ieškovo visus pareikštus reikalavimus atmesti, dėl ko negalima sutikti su apeliante, jog ji nuosekliai laikė pagrįstais ir bylos nagrinėjimo metu pripažino ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Antra, būtina pažymėti, jog pats reikalavimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju buvo pareikštas kartu su reikalavimu priteisti iš draudimo bendrovės turtinę žalą. Teismų praktikoje kaip savarankiškas reikalavimas turi būti pareikštas reikalavimas dėl įvykio, kurio metu draudėjas ar kitas trečiasis asmuo patyrė neigiamų turtinių padarinių, pripažinimo draudžiamuoju, kadangi tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą tiek dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, tiek ir dėl įvykio metu patirtos turtinės žalos priteisimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas suformulavo tris reikalavimus (tame tarpe ir dėl neturtinės žalos priteisimo) ir šių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijoje tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 350 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, iš apeliantės ieškovo naudai priteistinos jo patirtos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 – 331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. D. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žibosa“