Telšių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, A. J. V. gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, pensininkui, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistam, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. J. V. dėl įgyto silpnaprotystės sindromo, subkortikinės kraujagyslinės demencijos, baudžiamojo įstatymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kai jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2023 m. sausio 17 d., apie 18 valandą 50 minučių, miegamojo kambaryje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.07 promilių neblaivumas), be jokios priežasties sudavė mediniu lazdos kotu ne mažiau septynis smūgius nukentėjusiajai savo žmonai Z. V. į įvairias kūno vietas. Baudžiamoji atsakomybė už šią veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

2. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kai smurtinio pobūdžio veiksmai atliekami prieš artimuosius giminaičius ar šeimos narius. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šeimos nariai be kita ko yra kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu gyvenantys sutuoktiniai ar partneriai.

3. Kad A. J. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

4. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną tėvus buvo palikusi namuose. Rado praleistą kaimynės skambutį, kad kažkas namie negerai, todėl grįžo namo, kur rado lovoje gulintį tėtį. Paskui pamatė, kad mama guli už lovos kruvina galva, dejuoja iš skausmo, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Mama pasakė, kad tėtis trenkė su lazda per galvą, o tėtis nurodė, kad apsigynė. Mama gydėsi ambulatoriškai namuose. Tėtis iš esmės sukalbamas, nėra piktybiškas ar agresyvus, bet aplinkoje kartais sunkiai orientuojasi. Taip pat tėtis turi ir kitokių fizinių ligų. Po šio įvykio smurtinių veiksmų prieš mamą daugiau nepasitaikė.

5. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka duoti parodymų prieš savo tėtį, todėl jos parodymai teisme nebuvo išklausyti. Tačiau teismo posėdžio metu buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu R. V. nurodė, kad visą gyvenimą gyvena pas tėvus Z. ir A. J. V., trijų kambarių bute, (duomenys neskelbtini), ji neįgali nuo vaikystės, baigė specialią mokyklą. Sesuo R. V. gyvena (duomenys neskelbtini), pas juos apsilanko į savaitę po dvi dienas. 2023 m. sausio 17 d. antradienį, į jų namus atvyko sesuo R., kiek buvo valandų nežino, nežiūrėjo. Ji su ja nuvyko iki sodo, kur laiko vištas, jas pašėrė ir grįžo. Kiek buvo valandų, nežiūrėjo, bet tai buvo jau vakaras. Kai išvažiavo, tėvas su mama nesipyko. Ji buvo užrakinusi buto duris, kai išvažiavo. Kai grįžo su seserimi, atrakino buto duris ir, įėjusi į tėvų kambarį, pamatė prie savo lovos ant grindų gulinčią ant dešinio šono mamą, kurios galva buvo kruvina, tėvas sėdėjo ant lovos, nieko nesakė, ką darė, negali pasakyti. Matė, jog tėvo nosis buvo kruvina. Sesuo R. iš karto iškvietė medikus ir policiją. Jie iš karto atvažiavo ir medikai padėjo mamai atsikelti bei išvežė su greitąja į priėmimą, ji išvažiavo kartu su mama. Pareigūnai užfiksavo įvykį, tėvą paliko namie su R. Medikai priėmime apžiūrėjo mamą, nušluostė kraują, nesiuvo, lūžusių kaulų nenustatė. Po medikų apžiūros ją ir mamą R. parvežė namo. Ji nežino, kas tarp tėvų įvyko, kol jų nebuvo. Anksčiau tėvai nėra susipykę ir vienas prieš kitą naudoję smurto. Tėvai yra senyvo amžiaus, sunkiai vaikštantys (t. 1, b. l. 80-83);

6. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Gintaras Butkus paaiškino, kad atlikus A. J. V. psichikos ekspertizę konstatuota, kad jam yra nustatyta demencija ir silpnaprotystė, kuria sirgo ir veikos padarymo metu, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų. Ja serga ir šiuo metu, dėl ko negali būti ir proceso dalyvis. Dėl šių priežasčių rekomendavo skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Jeigu reguliariai ir nuolat vartotų paskirtus vaistus, iš esmės būtų galima sukontroliuoti neprognozuojamas asmens reakcijas, tačiau visiškai išgydyti asmens nepavyks. Taip pat jam turėtų būti paskirta nuolatinė priežiūra, nes jis nebepajėgus pats savimi pasirūpinti.

7. A. J. V. atstovė advokatė Kristina Adomavičienė teisme nurodė, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo dėl sveikatos būklės negalėjo nei nurodyti veikos aplinkybių, nei pateikti paaiškinimų. Specialisto išvadoje konstatuota, kad asmuo serga psichine liga, dukros parodymais nustatyta, kad jo sveikatos būklė iš esmės yra tokia pati, kaip ir veikos padarymo metu, todėl akivaizdu, kad asmeniui reikalinga intensyvesnė institucijų priežiūra. Eksperto pasiūlytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichinės sveikatos priežiūros sąlygomis galėtų padėti pasiekti asmens stabilią psichinę būklę. Todėl esant visoms byloje nustatytoms aplinkybėms prašo šias priemones taikyti.

8. 2023 m. sausio 19 d. nukentėjusioji Z. V. (mirė (duomenys neskelbtini)), apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena su vyru A. J. V. ir neįgalia suaugusia dukra R. V., trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Su vyru miega viename kambaryje, dukra kitame. Abu su vyru senyvo amžiaus sunkiai vaikštantys. Juos prižiūri dukra R., kuri atvažiuoja kartais, ir kita dukra R. V. Anksčiau su vyru konfliktuodavo tik žodžiu, smurto nėra naudojęs. 2023 m. sausio 17 d. vakare, atvažiavus dukrai R., jos su R. išvyko, jie kambaryje su vyru liko dviese. Būnant kambaryje vyrui nei iš šio, nei iš to kažkas užėjo, turbūt jam kažkas su psichika negerai ir pradėjo ją mušti bendra medine lazda, kuria naudojasi vaikščiodami, sudavė į įvairias kūno vietas. Kaip pradėjo mušti ją, nepamena, bet pamena, kad ne mažiau septynis smūgius lazda jai sudavė į įvairias kūno vietas, kliuvo į galvą, kairę ranką. Pamena, kad ji gulėjo ant grindų, jis rovė jai plaukus, kaip ji atsidūrė ant grindų, nepamena, gal dėl senatvės, gal dėl sutrenktos galvos. Skauda galvą, net negali šukuoti plaukų. Vyras atsisėdo ant lovos ir netrukus į namus grįžo dukros, policija, greitoji. Tiksliai nieko nupasakoti negali, pamena, kad ją išvežė į ligoninę, peršvietė, lūžę kaulų nebuvo, galvos nesiuvo. Šiuo metu jos veide, kairėje rankoje dilbyje ir plaštakoje matosi didelės kraujosruvos. Ar jis gydėsi dėl psichikos sutrikimų, negali pasakyti, nežino, žino, kad gulėjo slaugos skyriuje, kodėl negali pasakyti. Po medikų apžiūros ją dukra R. parvežė namo, į ligoninę jos neguldė. Po to, kai grįžo į namus, vyras yra ramus, artyn neina, jai nieko nesako, jis taip pat yra senyvo amžiaus, mano, nesupranta, ką padarė. Nenori net prisiminti, kas įvyko. Balais negali įvertinti savo skausmo, nes nesupranta, kas tai yra, tik gali pasakyti, kad kai daužė ją lazda ir rovė plaukus, tai labai skaudėjo, juto fizinį didelį skausmą, kurį ir dabar jaučia galvoje, kūne. Ir kai yra garbingo amžiaus, sunku nupasakoti tiksliai aplinkybes. Daugiau į medikus nesikreipė, pas teismo ekspertus nevyks, nes senyvo amžiaus, be to, ligoninėje viską užfiksavo. Civilinio ieškinio byloje nereikš, tik nori, kad jis prieš ją tokiam amžiuje nesmurtautų. Jam daug metų, nesupranta, ką daro. Į klausimą, ar ji tą dieną gėrė alkoholį, gali atsakyti, kad nepamena, ar gėrė, jei gėrė, tai gal alaus, bet nepamena, ar vyras gėrė, irgi negali pasakyti, nes kartais išgeria alaus, o ar gėrė tą dieną nežino, gal alaus. Su vyru nori susitaikyti, leidžia jam gyventi namuose. Protokolai garsiai perskaityti, surašyti teisingai (t. 1, b. l. 42-46, 49-51);

9. Informaciniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. sausio 17 d. 18.57 val., pranešėja R. V. pranešė, kad dabar grįžo namo, rado kruvinus tėvus, abu susimušė, tėvui 86 m., nosis kruvina, mamai 84 m., galva kraujuoja, sąmoninga, mažų vaikų nėra (t. 1, b. l. 20-24);

10. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), išimtas medinės lazdos kotas (t. 1, b. l. 25-27, 28-35);

11. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2023 m. sausio 17 d. 18.59 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus A. J. V. (nustatyta 1.07 promilės) neaiškiomis aplinkybėmis trenkė medinės lazdos kotu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį neblaiviai (nustatytas 0,69 promilės) žmonai Z. V. Atvykus pareigūnams Z. V. sėdėjo kambaryje ant grindų, moters galva kraujavo, ji buvo susijaudinusi, dėl sužalojimų medikai išvežė į priėmimo skyrių. A. J. V. paaiškino, kad vartojant alkoholinius gėrimus kilo žodinis konfliktas, dėl ko, nenurodė, ir jis trenkė žmonai medine lazda į galvą. Ligoninėje Z. V. diagnozuotas paviršinis galvos nubrozdinimas, išleista gydytis ambulatoriškai. Z. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, skausmo lygio įvertinti nesugebėjo. A. J. V. dėl senyvo amžiaus ir sveikatos būklės nesulaikytas (t. 1, b. l. 36-38);

12. 2023 m. sausio 17 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta Z. V., kurios plaukuotosios galvos srityje matomi sužalojimai. Sužalojimo vietose matosi 2,5 cm dydžio pakitimas bei 2 cm dydžio kraujuojanti žaizda. Galvos plaukuotoje srityje matosi kraujo dėmės, tęsiasi iki galvos smilkinio. Z. V. apžiūrimi sužalojimai fotografuoti. Asmens apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų sužalojimų nerasta (t. 1, b. l. 62-64, 65-68);

13. 2023 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas ir stenografuotas garso įrašas iš BPC, kuriame R. V. pranešė apie mamos sumušimą (t. 1, b. l. 90-92);

14. 2023 m. kovo 2 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas medinės lazdos kotas, 2023 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas iš miegamojo kambario, adresu (duomenys neskelbtini), kuris naudotas, kotas medinis, padengtas rudos spalvos laku, ant apatinės koto dalies, kuri remiama į žemę, uždėta ovalo formos, juodos spalvos guma. Viršutinėje koto dalyje į kotą įsuktas varžtas, kuris tvirtinamas į koto rankeną, rankenos nėra. Bendras koto ilgis 63 cm. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 93-95, 96-97).

III. Dėl nepakaltinamumo

15. 2023 m. rugsėjo 6 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Diana Ligeikytė priėmė protokolą dėl asmens negalėjimo dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriame nurodyta, kad remiantis 2023 m. liepos 5-24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 86TPK-139/2023 nustatyta, kad dėl baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio A. J. V. psichinės būklės negali atlikti proceso veiksmų, kuriuose jis dalyvautų (t. 2, b. l. 14).

16. UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ 2023 m. sausio 18 d. rašte nurodyta, kad A. J. V. pirmą kartą centre konsultuotas 2008 m. vasario 5 d. pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Neorganinė nemiga (t. 1, b. l. 143).

17. A. J. V. šeimos gydytojo A. K. 2023 m. sausio 19 d. rašte nurodoma, kad jis nuo 2016 m. balandžio 1 d. serga organiniu mišriu afekto sutrikimu (F06.34), kas nustatyta psichiatro išvada. Taip pat jam diagnozuota subkortikinė kraujagyslių demencija (F01.2) ir pasikartojantis depresijos sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodai (F33.1) (t. 1, b. l. 154).

18. 2023 m. vasario 14 d. priimtas sprendimas atlikti užduotį, atliekant objektų tyrimą, pavedant įvertinti pirminę, vienos srities užduotį dėl žmogaus psichinės būklės. Užduotimi nustatytas tikslas – atsakyti į klausimą ar tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę įtariamajam. A. J. V. (t. 1, b. l. 158-159). 2023 m. kovo 7 d. specialisto išvada Nr. 96TPK-33/2023 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyrius nurodė, kad A. J. V. tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 164).

19. 2023 m. balandžio 6 d. prokurorė Olga Alibajeva Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pateikė pareiškimą skirti ekspertizę, kuriuo prašoma A. J. V. skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 174-175). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė tenkinti prokurorės prašymą ir paskyrė atlikti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos ekspertizę A. J. V. (t. 1, b. l. 179-180).

20. 2023 m. liepos 5-24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-139/2023 nurodyta, kad baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu nustatomas įgytos silpnaprotystės sindromas, subkortikinė kraujagyslinė demencija (F01.2). Taip pat nurodoma, kad A. J. V. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. J. V. dėl savo psichinės sveikatos būklės negali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme, bei negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. A. J. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (t. 1b. l. 183-186).

21. Teismo posėdžio metu ekspertas Gintaras Butkus patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad atitinkama sveikatos būklė A. J. V. buvo ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nepakitusi yra ir šiuo metu, jo išgydyti visiškai nebepavyktų, tačiau ambulatorinis stebėjimas leistų sukontroliuoti asmens elgesį.

22. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad A. J. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

23. Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

24. BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

25. Iš eksperto teismo posėdyje duotų paaiškinimų bei teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad A. J. V. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas silpnaprotystės sindromas ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, todėl jis, darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti, kad jo atliekami veiksmai yra neteisėti pagal baudžiamąjį įstatymą, taip pat tokios veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties A. J. V. yra pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis), todėl atsakyti pagal BK už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali.

26. Iš ekspertizės išvados nustatyta, kad A. J. V. rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai, jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 straipsnio 2 dalis ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

IV. Civilinio ieškinio išsprendimas

27. 2023 m. gegužės 10 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pateikė Civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš A. J. V. 84,94 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 94 ct) žalą už nukentėjusio asmens gydymą.

28. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 115 straipsnyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.268 straipsnio 1 dalis numato, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Bylos duomenimis tokios aplinkybės nenustatytos, todėl žalos atlyginimo iš kitų asmenų klausimas nesprendžiamas.

30. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. J. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, nes veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Nustatyta, kad A. J. V. įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas ir dėl to šioje byloje nėra galimybės spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokia veika nėra pripažįstama nusikalstama ir teismų praktikoje civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo tokiose bylose paliekami nenagrinėti (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. M1-78-875/2023), tačiau ši aplinkybė neatima teisės civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka, vadovaujantis civilinio kodekso ir civilinio proceso tvarka. Taigi Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 84,94 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 94 ct) žalos už nukentėjusio asmens gydymą paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

A. J. V. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ (Vilties g. 12, Mažeikiai).

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.