Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025 m. gruodžio 9 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947. Nutarime nurodoma, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį ir 346 straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu nenustačius pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, kad įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 115 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo teisena nutraukta, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Pareiškėja J. J. pateikė teismui skundą dėl Institucijos 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimo, kuriame nurodo, kad pradiniame jos 2025 m. rugpjūčio 2 d. pateiktame pareiškime buvo išdėstytos objektyvaus pobūdžio aplinkybės apie nurodytą įvykį, taip pat pateikta informacija (viešo pobūdžio) apie asmenis, kurie, J. J. manymu, vykdė neteisėtus veiksmus, kuriais atliko numatytus administracinio pobūdžio nusižengimus. Pareiškime buvo pateikta informacija apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), pagal veikiantį reglamentavimą yra paskirta bei numatyta vieta bešeimininkių kačių šėrimui. Ši vieta yra oficialiai paskirta Kauno m. savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Konkrečiu atveju, yra vykdoma Kauno savivaldybės administracijos iniciatyva pradėta bei vystoma programa „pagauk-sterilizuok-paleisk“ programa, kurios tikslas – bešeimininkių kačių populiacijos Kauno m. reguliavimas (mažinimas). J. J. bei jos kolegė dalyvauja šioje programoje savo iniciatyva, naudodami tik savo asmenines lėšas bei laiką, numatyta tvarka vykdydami programoje nurodytus tikslus bei palaikydami švarą bei tvarką šioje numatytoje vietoje, nepaisant to, jog anksčiau ši vieta pastoviai būdavo šiukšlinama: buvo netvarkingai, tiesiog ant asfalto bei šaligatvio dangos primėtoma maisto atliekų. Savo ruožtu, kaip ir minėta anksčiau, jos palaiko švarą ir tvarką šioje vietoje. Maitina kates tik tamsiu paros metu sausu maisto daviniu bei atskirame indelyje palikdami švaraus vandens.

Tam tikru laikotarpiu pradėjo pastebėti, jog indeliai, kuriuose būdavo paliekamas sausas maistas bei vanduo, dingsta iš šios kačių maitinimo vietos. 2024 m. liepos 21 d. vakare, palikę maistą bei vandenį minėtoje vietoje, J. J. kartu su draugu G. L. ėjo pasivaikščioti į šalia esantį parką, kuomet atsigręžę pamatė vyriškį, kuris, išėjęs iš pirmos šalia esančio namo laiptinės, paėmęs tik neseniai kačių šėrimo vietoje paliktą maistą, jį išmetė į šalia esantį šiukšlių konteinerį, o išpylęs iš kito indelio vandenį – šį indelį taip pat išmetė į jau minėtą šiukšlių konteinerį. Pareiškėjos draugas išsyk pažino šį asmenį, tai buvo pareiškime minėtas vyriškis, kaip vėliau sužinojo iš pateikto policijos tyrėjos nutarimo – R. K.. G. L. norėjo paklausti, kodėl šis asmuo taip elgiasi, bet asmuo nuėjo į pirmą minėto pareiškime namo laiptinę bei naudodamas nenormatyvią leksiką jos draugo atžvilgiu, neatsakė į jo klausimą.

Pareiškėjai buvo būtina vėl atnešti sauso maisto bei vandens davinį katinams, todėl ji nuėjo jų pasiimti iš netoli esančio daugiabučio, kuriame gyvena, tuo tarpu G. L. liko prie maitinimo vietos. J. J. grįžus, G. L. jai pateikė vaizdo įrašą savo telefone, kuriame minėtas anksčiau asmuo, tame tarpe, pripažino savo neteisėtus veiksmus, t. y. tyčinį jam nepriklausančio kačių maisto bei šėrimo indelių išmetimo į šiukšlių konteinerį faktą. G. L. pasakė, jog tas pats vyriškis, kuris prieš trumpą laiko tarpą išpylė maistą katėms, pasirodė iš nurodytos laiptinės, tik jau be kepurės bei su kitos spalvos marškinėliais. Jis vedė šunį pasivaikščiojimui. Šiam vyrui susitikus su G. L., jos draugas jo paklausė, ką reiškią jo prieš kurį laiką pasakyta nenormatyvinio pobūdžio frazė jo atžvilgiu bei kodėl šis asmuo atlieka neteisėtus veiksmus, išpildamas kačių maistą bei išmesdamas kačių maitinimo indus. Šis įrašas buvo pateiktas policijos pareigūnams nustatyta procesine tvarka bei nustatytu formatu bei forma.

Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnų buvo apklausta pareiškėja bei jos kolegė E. M., vykdanti kartu minėtą veiklą bešeimininkių kačių populiacijos Kauno mieste reguliavimo (mažinimo) programoje „Pagauk-sterilizuok-paleisk“. 2024 m. rugpjūčio 8 d. asmeniniu elektroniniu paštu iš Kauno m. Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. M. pareiškėja yra gavusi nutarimą pripažinti ją nukentėjusiu asmeniu šiame tyrime. Šiame nutarime šalia kitos jame nurodytos informacijos buvo pažymėta, jog jos pareiškime nurodyto asmens veiksmų atžvilgiu yra taikoma kvalifikacija, nurodyta ANK 115 straipsnyje bei 346 straipsnio 1 dalies materialinėse teisės normose. Šiame nutarime buvo nurodyta, jog tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. J. dėl minėto asmens ar asmenų įvykdyto administracinio nusižengimo buvo padaryta turtinė žala. Nors tyrimą vykdanti policijos tyrėja teigė, kad pateiktame pareiškime bei jo priede yra pakankamai aiškiai nurodytos aplinkybės, kurių objektyvumo atžvilgiu nekyla abejonių, visgi G. L. pateikė prašymą jį apklausti kaip liudytoją. Po kurio laiko jis buvo apklaustas kaip minėto pareiškime įvykio liudytojas. 2025 m. vasario 11 d. Kauno m. Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausia tyrėja suformavo bei pateikė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

2025 m. gruodžio 9 d. savo elektroninio pašto paskyroje J. J. yra gavusi Kauno m. Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausios tyrėjos J. L. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime pateikta informacija, turinys bei formuluotės iš esmės yra tapačios ankstesnio nutarimo turiniui. Tenka konstatuoti, jog ir šiame aktualiame nutarime išdėstyta informacija kelia tam tikrų abejonių tyrimą vykdžiusio tyrėjo (-ų) objektyvumo bei galimo formalaus požiūrio aspektų atžvilgiu. Neatidžiai pateikiami duomenys apie asmenis, tame tarpe pateikiant skirtingas tų pačių asmenų pavardes. Aprašomojoje (konstatuojamoje) nutarimo dalyje pakartotinai pateikiamas subjektyvus bei vienašališkas požiūris į įvykio bei jame dalyvavusių asmenų pateikiamus parodymus, dėmesys sutelkiamas į nesusijusias su pačiu įvykiu aplinkybes, atvykus į vietą vykdomos socialinės, su tiriamu įvykiu nesusijusios, asmenų apklausos, išskirtinai susijusios su jų požiūriu į pareiškėjos bei jos kolegės vykdomą veiklą, nors iš esmės panašios apklausos neatitinka policijos kompetencijos sričių konkrečiu atveju.

Skunde teigiama, kad kelia nuostabą ir nutarime pateikiamos aplinkybės dėl neva laukinių paukščių padaromos žalos. Nei pareiškėja, nei jos kolegė, vykdanti minėtą bešeimininkių kačių populiacijos reguliavimo (mažinimo) valstybės inicijuotą programą, nėra atsakingi už laukinių paukščių populiaciją bei šios populiacijos kontrolę. Visgi, tyrėja savo nutarime skiria ypatingą dėmesį tame tarpe ir šiam aspektui, kuris nėra susijęs su pačiu tiriamu įvykiu. Pareiškėjai nėra suprantamas vykdančios tyrimą pareigūnės formalaus pobūdžio bandymas dirbtinai išplėsti vykdomo tyrimo ribas bei konstatuoti tam tikras aplinkybes, nesusijusias su pareiškime nurodytais konkrečiais asmenimis bei neteisėtais jų veiksmais. Nutarime nurodyti šių asmenų liudijimai nėra susiję su pareiškėja ir jos kolege, jos nėra minimos, nėra sąsajos su jų vykdoma veikla, kadangi konkrečiu atveju laukiniai gyvūnai – tai Aplinkos apsaugos ministerijos bei jos institucijų vienas iš veiklos objektų.

R. K. teigia, jog jis nežinojo, jog šį vieta yra oficiali kačių šėrimo vieta. Tai neatitinkanti tikrovės informacija, nes tekstinę informaciją apie tai, pareiškėja pastoviai pateikdavo ant šalia esančios pastotės pastato. Ši informacija kartais būdavo nuplėšiama nenustatytų asmenų, bet ši informacija būtent šio asmens minimu metu buvo puikiai matoma šalia šios kačių šėrimo vietos. E. K. teiginiai, jog nei ji, nei jos vyras nėra susiję su šiuo įvykiu, taip pat neturi jokių interesų, susijusių su minima bešeimininkių kačių šėrykla, yra neatitinkantys tikrovės. Šio asmens pateiktas teiginys apie tai, jog jie nestato savo automobilio minėtoje vietoje, todėl jie neturi jokių interesų, susijusių su šia vieta, yra paneigiamas pačių šių asmenų veiksmų bei konkrečiai R. K. elgesio.

Liudytoja apklausta E. M. apklausos metu aiškiai nurodė, jog prieš šį įvykį nesyk su šiais asmenimis bendravo ir yra savo ruožtu pateikusi informaciją apie bešeimininkių kačių šėrimo vietą, netgi patvirtino supažindinusi šiuos asmenis su nustatytos formos oficialia dokumentacija, patvirtinančia J. J. bei jos vykdomos veiklos teisėtumą. Pateiktoje vaizdo medžiagoje, kurioje R. K. iš G. L. gauna tapataus pobūdžio informaciją apie bešeimininkių kačių šėrimo vietos teisėtumą, galima aiškiai stebėti R. K. subjektyvų, šališką bei neteisėtą šios informacijos teisėtumo paneigimą, nenorą sutikti su pateiktais objektyvaus pobūdžio teiginiais. Taip pat pačios minėtos veiklos pradžioje būtent E. K. bei jos vyras bandė pareiškėją bei G. L. užsipulti dėl šios veiklos vykdymo. To pokalbio, kuris įvykio 2019 metų laikotarpiu prie (duomenys neskelbtini) namo, metu pareiškėja pateikė tapačią informaciją apie šios veiklos bei numatytos vietos paskyrimo teisėtumą.

Nutarimo turinyje formaliai analizuojamos tik ANK 518 straipsnyje nurodytos administracinės teisės normos, visiškai ignoruojant kitas nurodytas tiek ankstesniame, tiek ir minimame nutarimuose teisės normas. Tyrėja koncentruoja dėmesį į veiksmų tyčios institutą, kuris yra vienas iš esminių kvalifikacinių požymių šiame straipsnyje, vėlgi remdamasi ne pateiktų įrodymų visuma, bet išskirtinai tik vienos iš šalių nepatvirtintais bei ginčytinais teiginiais. Cituodama pateiktą vaizdo medžiagą, tyrėja remiasi atskirais išrinktais epizodiniais R. K. subjektyviais teiginiais, jog jis neva nėra išmetęs katėms skirto maisto, nors savo pareiškime J. J. aiškiai bei tiksliai nurodė konkrečią policijai pateikto vaizdo įrašo vietą, kurioje R. K. pripažįsta, jog būtent jis išmetė maistą ir, pakankamai pastebimai šaipydamasis iš G. L., siūlo jam ir toliau nešti šį maistą katėms. Ignoruojamos ne tik pareiškėjos, bet ir E. M. bei G. L. apklausų metu nurodytos aplinkybės bei pateikta argumentacija, iš esmės pasižyminti tapatumu bei objektyviu priežastinio – pasėkminio ryšio faktoriumi, svarbiu bei būtinu aspektu (įrankiu) atlikti tinkamą aplinkybių analizę bei formuojant objektyvias tyrimo išvadas. Šiame nutarime tyrėja apie minimas aplinkybes net neužsimena. Atkreiptinas dėmesys ir į procesinio pobūdžio pažeidimus tyrimo metu, kuomet informacija pareiškėjai buvo siunčiama ne jos pareiškime nurodytu el. pašto adresu, bet jos nenurodytu darbiniu el. pašto adresu, kurio, kaip minėjo, nenaudoja asmeniniais tikslais ir nėra nurodžiusi konkrečiu atveju.

Reziumuojant aukščiau išdėstytas aplinkybes, J. J. manymu, Kauno m. Santakos policijos Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. L. pakartotinai paviršutiniškai bei formaliai atliko tyrimą pagal jos pateiktą 2024 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą, dėl nesuprantamų priežasčių neįsigilino ir neatsižvelgė į J. J., E. M. bei liudytojo G. L. pateiktos informacijos esmę, vienpusiškai, šališkai bei neobjektyviai traktavo byloje minimų asmenų liudijimus, vaizdo medžiagoje fiksuotus asmenų veiksmus bei retoriką, tyrime naudojo perteklinius procesinius veiksmus, kurių rezultate gauta informacija neturėjo jokio ryšio su tiriamu įvykiu.

Kartu su administracinio nusižengimo bylos medžiaga teismui pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimas į J. J. skundą. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylos ROIK 24251459947 teisena 2024 m. rugpjūčio 5 d. buvo pradėta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje 2024 m. rugpjūčio 2 d. gavus J. J. pareiškimą, reg. Nr. 20-AP-7291, apie tai, kad ties adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta bešeimininkių kačių šėrimo vieta, kuri yra įkurta Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos sprendimu 2019 m. birželio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą bešeimininkių kačių šėrimo vietą administruoja J. J. bei E. M.. 2024 m. liepos 21 d. apie 22.27 val., buvo pastebėta, kad vienas iš daugiabučio namo gyventojų išpylė kačių šėrykloje padėtą vandenį bei maistą, skirtą katėms. Patikrinimo metu atlikus tyrimo veiksmus nenustatyta pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, kad įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 1 dalyje ir 115 straipsnio 1 dalyje, todėl ši administracinio nusižengimo teisena nutraukta, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu. Institucija laikosi pozicijos, kad duotuoju atveju nenustatyta veika, kuri užtraukia atsakomybę asmenims pagal ANK nustatytas normas.

Institucijos nuomone, bylos tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių nešališkų, nesuinteresuotų asmenų, liudytojų, kurie galėjo nurodyti įvykiui įvertinti reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas dėl inkriminuotų ir tirtų nusižengimų ir jų sudėčiai būdingų požymių buvimo ar nebuvimo. Reziumuojama, kad vien nukentėjusiosios nesutikimas su priimtų nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nekeičia objektyvių duomenų turinio ir būtinumo įrodyti nusižengimo sudėties buvimą. Vien pareiškėjos siekio tarp gyventojų kylančius civilinio pobūdžio ginčus dirbtinai kriminalizuoti nepakanka, kad asmeniui inkriminuoti konkrečius nusižengimus. Tam reikalingai faktiniais duomenimis pagrįsti kaltinimus, o duotuoju atveju neužtenka duomenų, kad įrodyti konkrečių administracinių nusižengimų požymius. Atsiliepime pažymima, kad reikalavimas nustatyti objektyvią tiesą lemia, kad pripažįstant asmenį padariusiu teisei priešingą veiką, negali likti jokios protingos abejonės dėl jo teisei priešingų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių tyčią pareiškėjo nurodyto turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra būtinojo subjektyviojo turto sugadinimo požymio – tyčios, todėl atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį negalima.

Institucija laikosi pozicijos, kad Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekant tyrimą pagal Pareiškėjos skundą buvo išnaudotos protingai galimos galimybės tam, kad surinkti duomenis ir įrodymus, tačiau visuma surinktų duomenų ir įrodymų neginčijamai neįrodo nusižengimo požymių, todėl manytina, kad 2025 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Santakos policijos komisariato nutarimas Nr. 24-ANR_K-9958-2025 (24-ANR_N-629-2025) nutraukti administracinio nusižengimo bylos ROIK 24251459947 teiseną yra teisėtas ir teisingas, todėl nekeistinas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. J. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad įvykio metu ant transformatorinės buvo užkabintas įmautėje įdėtas lapas, kuriame buvo nurodyta, kad tai yra oficiali kačių šėrimo vieta. Prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai tyrimui atlikti.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate buvo gautas J. J. pareiškimas apie tai, kad ties adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta bešeimininkių kačių šėrimo vieta, kuri yra įkurta Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą bešeimininkių kačių šėrimo vietą administruoja J. J. bei E. M.. 2024 m. liepos 21 d. apie 22.27 val., buvo pastebėta, kad vienas iš daugiabučio namo gyventojų išpylė kačių šėrykloje padėtą vandenį bei maistą skirtą katėms. Pagal J. J. pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį ir 346 straipsnio 1 dalį. Tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. L. 2025 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947, motyvuojant tuo, kad tyrimo metu nenustatyta pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, kad įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi Institucijos nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta Institucijai tyrimui atlikti. 2025 m. gruodžio 9 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947. Nutarime nurodoma, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas pagal ANK 518 straipsnį ir 346 straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu nenustačius pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, kad įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 115 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo teisena, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta.

Pareiškėja J. J. pateikė teismui skundą dėl Institucijos 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai tyrimui atlikti. Prašymas motyvuojamas iš esmės tuo, jog Kauno m. Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja J. L. pakartotinai paviršutiniškai bei formaliai atliko tyrimą pagal jos pateiktą 2024 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą, dėl nesuprantamų priežasčių neįsigilino ir neatsižvelgė į J. J., E. M. bei liudytojo G. L. pateiktos informacijos esmę, vienpusiškai, šališkai bei neobjektyviai traktavo byloje minimų asmenų liudijimus, vaizdo medžiagoje fiksuotus asmenų veiksmus bei retoriką, tyrime naudojo perteklinius procesinius veiksmus, kurių rezultate gauta informacija neturėjo jokio ryšio su tiriamu įvykiu.

ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Bendrame kontekste pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančio ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tokia nuostata teismų praktikoje aiškinama taip, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (kasacinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015 ir kt.).

Susipažinus su skundžiamo nutarimo turiniu matyti, jog priimtas nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatytų nutarimo turiniui keliamų reikalavimų. Matyti, jog nutarimas yra visiškai nemotyvuotas. Nutarime aprašyti liudytojų parodymai, vaizdo įrašas, vėliau cituojami ANK 518 straipsnis, 115 straipsnis, 364 straipsnio 1 dalis, įdėtos teismų praktikos ištraukos, tačiau tyrėja nenurodė jokių motyvų, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Įrodymų aprašymas jų negretinant, nelyginant tarpusavyje, nešalinant prieštaravimų, negali būti laikomas tinkamu motyvavimu. O taip pat ir aukščiau paminėtos teismų praktikos nuostatos įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus. Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas pradėti ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, būtina motyvuotai įvertinti pranešimo apie galimą nusižengimą pagrįstumą. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju priimant nutarimą nebuvo laikytasi.

Iš skundžiamo nutarimo tarsi išplaukia nuostata, kad remiamasi tik R. K. nurodytomis aplinkybėmis, kad jis jokių indelių iš kačių šėryklos neėmė ir neišmetė, tačiau ignoruojamos pareiškėjos, G. L. ir E. M. nurodytos aplinkybės, vaizdo įrašų medžiaga, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama, kad būtent R. K. iš kačių šėryklos paima indelius su maistu ir vandeniu bei juos išmeta. Nutarime nurodoma, kad minėto įvykio liudytojai nenustatyti, kas neatitinka tikrovės, kadangi būtent pareiškėja ir G. L. matė asmenį, atliekant galimai neteisėtus veiksmus, t. y. išmetant indelius su kačių maistu ir vandeniu. Nutarime tyrėja labiau koncentruojasi į tai, jog kai kurie gyventojai nėra patenkinti kačių šėryklos vieta, kad kačių maistas privilioja paukščius ir pan., tačiau tai visiškai nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu ir jokios reikšmės neturi. Pažymėtina, kad tyrimą atlikusi pareigūnė nesiaiškino, kokia yra išmestų indelių vertė, kiek kainuoja išmetamas kačių pašaras, kurį J. J. perka iš savo asmeninių lėšų, todėl neaišku, kokia žala galimai neteisėtais išmetančio maistą ir vandenį asmens veiksmais buvo padaryta.

Be kita ko, teismo vertinimu, R. K. veiksmuose galimai yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių. ANK 115 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kuriuo vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vadovaujantis logine šios teisės normos analize, analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio sudėtimi ir tuo klausimu suformuota teismų praktika, administracinė atsakomybė kyla tik už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, kuris turi būti įrodytas pakankama byloje surinktų įrodymų visuma. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Kaip minėta, J. J. kačių šėrykloje kates šėrė savo lėšomis, todėl šėrykloje esantis maistas ir indeliai priklausė būtent J. J.. Pareiškėja nurodė, kad ant šalia kačių šėryklos esančios transformatorinės buvo priklijuotas pranešimas, kuris skelbė, kad tai yra oficiali bešeimininkių kačių šėrykla, todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Pareiškėjos įvardintas asmuo, galimai išmesdamas indelius su kačių maistu, suvokė, kad kačių indeliai su maistu yra jam svetimas turtas ir juos išmesdavo tyčia. Be kita ko, apklausos metu pati J. J. nurodė, kad jeigu ir toliau kačių maistas bus išmetinėjamas, ji paskaičiuos padarytą turtinę žalą, nes kačių maistas jai vidutiniškai kainuoja 40 Eur per mėnesį. Ji iš viso palieka du indelius, t. y. vieną indelį kačių maistui, o kitą – vandeniui. Kiekvieną dieną ji turi nešti į minėtą vietą naujus indelius kačių maistui, kadangi ankstesni būna dingę. E. M. apklausos metu nurodė, kad kačių maisto indeliai buvo ne vienkartiniai. J. J. savo lėšomis buvo nupirkusi plastikinių indelių, skirtų kačių maistui.

Pagal teismų praktiką žalos atlyginimo klausimas paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas, konstatuojant nusižengimą, arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos yra aiškus ir nėra būtina išreikalauti papildomos medžiagos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-70-976/2022). Taigi, nagrinėjamu atveju, J. J. administracinio nusižengimo byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja, jai galimai administraciniu nusižengimu buvo padaryta žala ir ji turi teisę į žalos atlyginimą, tačiau tyrimą atlikusi pareigūnė aplinkybės dėl galimai neteisėtais veiksmais J. J. padarytos žalos nesiaiškino.

Be to, Institucijos nutarime pasisakant dėl ANK 346 straipsnio 1 dalies normų pažeidimo, tik formaliai vienu sakiniu konstatuojama, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl galimai neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltės bei nėra objektyvių įrodymų, kad gyvūnai neprižiūrimi. Tačiau konstatuojant, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl galimai neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltės, plačiau šis teiginys neaptartas, taigi neaišku iš kokių duomenų, nustatytų aplinkybių ši išvada padaryta, be to, iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad jame yra įtvirtintas ne tik Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimas, bet ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Tačiau dėl šių teisės aktų reikalavimų galimo pažeidimo, Pareiškėjos nurodytam asmeniui atliekant galimai neteisėtus veiksmus, nutarime taip pat visiškai nėra pasisakyta.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padarytų pažeidimų, numatytų ANK 518 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 115 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus bei priimant pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos J. L. 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947 priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes, sugretinti ir palyginti surinktus įrodymus tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus, bei priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos J. L. 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251459947 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.