- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-542-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01312-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- G. S., N. S.
- Kreditorius
- A. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. S. ir N. S. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1588-548/2013 pagal pareiškėjų G. S. ir N. S. 2013 m. rugpjūčio 26 d. skundą dėl antstolio M. L. 2013 m. rugpjūčio 7 d. veiksmų, vykdant priverstinį iškeldinimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys išieškotojas A. S. universitetas (buvęs Lietuvos žemės ūkio universitetas), O. S., A. S. bei L. M. (buvusi L. S.), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolio kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdytas Kauno miesto apylinkės teismo 2003-05-13 vykdomasis raštas Nr. 2-606 dėl pareiškėjų ir jų šeimos narių iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (toliau gyvenamosios patalpos), inventorizacinėje byloje pažymėtų indeksais VI-11, VI-12, VI-13, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pareiškėjos pateikė antstoliui 2013-08-26 skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti 2013-08-07 iškeldinimo protokolą negaliojančiu, grąžinti jų paimtą turtą (daiktus) bei įteikti joms raktus nuo gyvenamųjų patalpų, ir vykdomąją bylą nutraukti. Pareiškėjos nurodė, jog antstolis vykdė jų šeimos (penkių asmenų) priverstinį iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, nors vykdomajame rašte nurodyti tik du iškeldinamieji asmenys: O. S. ir A. S., tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 769 straipsnio 1 dalį, kuriame aiškiai nurodyta, jog pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Be to, nebuvo daromas išnešamo turto aprašas (CPK 766, 769 straipsniai).
Antstolis, nesutikdamas su skundu, jį, vadovaudamasis CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka, persiuntė apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė šiais argumentais:
1. Antstolis pagrįstai kartu su O. S. ir A. S. iškeldino ir jų dukteris pareiškėjas G. S. ir N. S. bei L. M. (buvusi L. S), nes Kauno miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2004-08-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-606/2002 išaiškino Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-606/2002, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-606, iš gyvenamųjų patalpų iškeldinti O. S. ir A. S., ir nurodė, kad kartu su jais turi būti iškeldinamos ir jų dukterys.
2. Pareiškėjų argumentus, jog nebuvo daromas išnešamo turto aprašas, iškeldinimo dieną paprašius iškeldinimo protokolo, jis joms nebuvo pateiktas, teismas vertino kaip visiškai nepagrįstus. Susipažinus su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad, vykdant pareiškėjų bei jų šeimos narių priverstinį iškeldinimą, 2013-08-07 buvo daromas vaizdo įrašas, nors apie tai iškeldinimo protokole nenurodyta (v. b. t. 2, b. l. 25). Iš antstolio pateikto 2013-08-07 pareiškėjų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vaizdo įrašo teismas nustatė, kad jis ne vientisas (sudaro 2 kompaktinės plokštelės, iš viso: šešiolika įrašų; pagal įrašų trukmę, judriojo ryšio telefonu ir sieniniu laikrodžiu fiksuojamą laiką, bei iškeldinimo protokole nurodytą iškeldinimą laiką – iš esmės yra užfiksuotas visas pareiškėjų šeimos iškeldinimas). Be to, pareiškėjos patalpoje, į kurią buvo sunešti jų šeimos daiktai, ieškojo senelio vaistų. A. S. tikslino, kokiame krepšelyje jie buvo sudėti, ir kur jie gali būti. A. S. ir pareiškėjos iš patalpos, į kurią buvo sunešti jų šeimai priklausantys daiktai, pasiėmė vaistus, kompensuojamųjų vaistų pasą bei kažko pridėtą juodos spalvos portfelį. Vadinasi, pareiškėjoms buvo ir yra žinoma 2013-08-07 iškeldinimo metu paimtų daiktų buvimo vieta.
3. Teismas sutiko su pareiškėjomis, jog nebuvo daromas detalus išnešamo turto aprašas, tačiau to, teismo nuomone, nedraudžia teismo sprendimų vykdymą reglamentuojantys teisės aktai ? Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 22 p., t. y. antstolis, atsižvelgdamas į iškeldinamųjų asmenų turto kiekį (išnešamų daiktų buvo labai daug, ir kai kurie iš jų buvo labai smulkūs, pvz. rašikliai, popieriaus lapai, vaistai ir pan.), turėjo teisę nesudaryti detalaus išnešamo turto aprašo ir neįkainuoti visų išneštų daiktų, o sudėti į atskiras užantspauduojamas ir sunumeruojamas patalpas, kas ir buvo padaryta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjos (toliau apeliantės) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti šiais motyvais:
1. Teismas skundą išsprendė nepranešęs suinteresuotiems asmenims, tačiau nutartyje nurodė, kad suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą nepateikė, tuo pažeisdamas procesinio lygiateisiškumo principą.
2. Pareiškėjų iškeldinimas yra neteisėtas, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-20 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-606/2002 iškeldinimas yra numatytas tik O. S. ir A. S.. Kauno miesto apylinkės teismo 2003-05-13 vykdomasis raštas Nr. 2-606 yra išduotas tik dėl suinteresuotų asmenų O. S. ir A. S. iškeldinimo. Todėl pagal šį vykdomąjį raštą nepagrįstai iškeldintos pilnametės pareiškėjos, kurios nėra nurodytos nei vykdomajame rašte, nei 2012-12-20 sprendime. Kauno apylinkės teismo 2013-10-16 nutarime administracinėje byloje Nr. A2.11.-6640-540/2013 pažymėta, kad antstolis neturėjo kito vykdomojo rašto, kuriame būtų nurodyti, kad iškeldinami kiti šeimos nariai, apart O. S. ir A. S., dėl to jo reikalavimas apleisti patalpas (išsikelti) buvo neteisėtas ir nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nepagrįstai remiasi 2002-12-20 sprendimu, nes pareiškėja N. S. šioje byloje nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu, todėl pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Antstolis vykdydamas teismo sprendimą negali jo keisti savo iniciatyva. Jeigu vykdymo tvarka tampa neaiški dėl to, kad po teismo sprendimo priėmimo ir iki vykdymo įvykio pakeitimų (pareiškėjos tapo pilnametėmis, N. S. nebuvo įtraukta į bylą nei atsakove nei trečiuoju asmeniu), dėl kurių nebegali būti įvykdytas teismo sprendimas, tai dėl naujų aplinkybių faktinio konstatavimo ir teisinio įvertinimo galimi dvejopi padariniai. Pirma, šį klausimą teismas turi išspręsti toje pačioje byloje, savo ar byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, išaiškindamas teismo sprendimo vykdymo tvarką ar spręsdamas dėl įvykdymo tvarkos pakeitimo. Sprendimo vykdymo tvarka ir būdas pagal CPK 589 ir 593 straipsnius gali būti keičiami tol, kol nepakeičiama sprendimo esmė. Antra, jei iškilusių vykdymo problemų toje pačioje byloje išspręsti nepakeičiant sprendimo esmės neįmanoma, turi būti iškeliama nauja civilinė byla.
4. Vykdant iškeldinimą visas šeimos turtas buvo išnešamas, nenurodant patalpų adreso, neaišku kur jis bus, ir kaip bus sudėtas, ir nebuvo daromas išnešamo turto aprašas. Tai patvirtina ir tai, kad paprašius įteikti iškeldinimo protokolą iškeldinamiesiems buvo atsakyta, kad jį jie gaus bet kuriuo metu atvykus į antstolio kontorą, nes priverstinio iškeldinimo dieną nebuvo galimybės antstoliui iškeldinimo protokolą padauginti. Teismas nepagristai padarė išvadą, kad antstolis turėjo teisę nesudaryti detalaus išnešamo turto aprašo ir neįkainoti visų išneštų daiktų, o sudėti į atskiras užantspauduojamas ir sunumeruojamas patalpas, tačiau antstolis nenurodė į kokias patalpas išnešamas iškeldinamųjų turtas, ir kur šios patalpos yra. Neaprašyti ir neįkainoti baldai (buvo ir antikvarinių baldų), buitiniai prietaisai: šaldytuvas–šaldiklis, nauja sulčiaspaudė, nauja bulvių tarkavimo mašina, nauja kepimo krosnelė, dujinė viryklė, mikrobanginė krosnelė, mini „sanatorija“, 2 televizoriai, 2 hidroforai, indai, kepimo reikmenys, rūbai, buities reikmenys, visos šeimos patalynė, knygos (albumai) ir du kompiuteriai, paveikslai ir vertingi šviestuvai bei kiti stambesni ir vertingesni daiktai.
Atsiliepimas
Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į atskirąjį skundą nustatytu laiku nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, iškeldinant apeliantes iš gyvenamųjų patalpų.
Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-606/2002 (v. b. t. 1, b. l. 132–131), kuriuo teismas nusprendė iškeldinti O. S. ir A. S. iš gyvenamųjų patalpų Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), inventorizacinėje byloje pažymėtų indeksais VI-11, VI-12, VI-13 (toliau – ginčo patalpos), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įsiteisėjo 2003-04-24, Kauno apygardos teismui 2003-04-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-447/2003 (v. b. t. 1, b. l. 130–129) 2002-12-20 sprendimą palikus nepakeistą. Įsiteisėjusio 2002-12-20 sprendimo pagrindu 2003-05-13 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-606/2002 (v. b. t. 1, b. l. 2). Antstolio kontoroje yra įvykdytas šis vykdomasis raštas Nr. 2-606 ir iš ginčo patalpų 2013-08-07 iškeldinti suinteresuoti asmenys O. S. ir A. S. bei jų vaikai: pareiškėjos ir L. M..
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškėjų iškeldinimas yra neteisėtas, nes jos nėra nurodytos nei vykdomajame rašte, nei 2012-12-20 sprendime, be to, antstolis, vykdydamas 2002-12-20 sprendimą ir iškeldindamas pareiškėjas, pakeitė jo turinį, nes pareiškėja N. S. šioje byloje nebuvo įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu.
Kauno miesto apylinkės teismas 2004-08-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-606/2002 (v. b. t. 1, b. l. 7) išaiškino 2002-12-20 sprendimo vykdymo tvarką – kartu su suinteresuotais asmenimis (atsakovais) O. S. ir A. S. iš ginčo gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir teismo sprendimo priėmimo dieną buvę nepilnamečiai jų šeimos nariai: suinteresuotas asmuo L. S. (dabar L. M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjos G. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei N. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). Kauno apygardos teismas 2004-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1256/2004 atmetė suinteresuotų asmenų O. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl 2004-08-18 nutarties (v. b. t. 1, b. l. 93). Pastarojoje nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismui išaiškinus sprendimo rezoliucinę dalį taip, jog kartu su atsakovais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iškeldintini ir jų nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimo turinys nebuvo pakeistas ir CPK 278 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Nagrinėjamu atveju iš esmės buvo sprendžiama tiek teismo sprendimo aiškinimo, tiek teismo sprendimo vykdymo aiškinimo klausimai. CPK 646 straipsnio 1 dalis ir 647 straipnsio 1 dalis reglamentuoja, kad vykdomasis raštas išduodamas pagal vykdytiną teismo sprendimą ir kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, todėl antstolis vykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2002-12-20 sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą taip, kaip jam buvo išaiškinta įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2004-08-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-606/2002 (v. b. t. 1, b. l. 7). Įstatymas nenumato vykdomojo rašto išdavimo pagal nutartį dėl sprendimo aiškinimo ar sprendimo vykdymo aiškinimo, nes CPK 278 straipsnio tvarka priimtas procesinis dokumentas pats daro teisinį poveikį. Teismo sprendimas yra privalomas apeliantėms ir aplinkybė, kad po jo priėmimo jos tapo pilnametėmis, nesudaro pagrindo atsisakyti jį vykdyti nei joms, nei antstoliui (CPK 18 str.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nutarties negali pakeisti ar panaikinti apeliančių nurodomo Kauno apylinkės teismo 2013-10-16 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.11.-6640-540/2013 (dėl antstolio reikalavimų nevykdymo iškeldinimo metu), kuri buvo nutraukta, nesant N. S. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, įvykio bei sudėties, motyvai bei argumentai dėl apeliantės veiksmų vertinimo, nes jo pakeitimo ar panaikinimo tvarka yra reglamentuota CPK normų.
Apeliantės, skųsdamos antstolio, vykdžiusio priverstinį iškeldinimą, veiksmus prašo pripažinti 2013-08-07 iškeldinimo protokolą negaliojančiu, tačiau, apeliacinio teismo nuomone, antstolis, nepažeisdamas CPK 677, 681, 766, 769 straipsnių ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau SVI) 22 punkto reikalavimų, įvykdė apeliančių bei kitų asmenų iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, teisingai įformindamas iškeldinimo procedūrą, surašant iškeldinimo protokolą ir turto aprašą, aprašant rastus patalpose daiktus, bei juos saugoti perdavus turto saugotojui – išieškotojui (SVI 22 punktas), pasirašiusiam tiek iškeldinimo protokole, tiek turto apraše (v. b. t. 2, b. l. 17 kita pusė, b. l. 11).
CPK 766 straipsnis, reglamentuojantis iškeldinamo asmens turto apsaugą, numato, kad iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis (CPK 766 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą – antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens turtą laikydamasis CPK 677 ir 681 straipsnių nuostatų (CPK 766 straipsnio 2–3 dalys). Vadovaujantis CPK 681 straipsniu, antstolis, sudarydamas turo aprašą privalo šį turtą įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į išieškotojo ir skolininko nuomones (Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1716-390/2012). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau SVI), 22 p. numatyta, jog tais atvejais kai iškeldinimas vykdomas nedalyvaujant iškeldinamajam ar bent vienam pilnamečiui jo šeimos nariui arba iškeldinamasis atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, šis turtas įrašomas į turto aprašą ir esant galimybei įkainojamas. Jei yra didelis kiekis vienarūšių ir (arba) mažaverčių daiktų (namų apyvokos reikmenų, aprangos, avalynės, dokumentų, knygų ir pan.), jie gali būti supakuojami į dėžes, maišus ir kt. arba sudedami į atskiras patalpas, kurios užantspauduojamos ir joms suteikiamas numeris.
Kaip nurodoma antstolio patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjų skundą (b. l. 4), iškeldinimo metu darytame vaizdo įraše užfiksuota, jog skolininkams kelis kartus buvo siūloma pasiimti savo daiktus patiems, tačiau jie tai daryti atsisakė. Šių aplinkybių apeliantės neginčija. Konstatuotina, jog iškeldinimo dieną (2012-02-08) iškeldinamiems asmenims turto nepasiėmus, antstolis įvykdė CPK 766 straipsnio 2–3 dalyse numatytą reikalavimą ir sudarė iškeldinamųjų turto aprašą (v. b. t. 2, b. l. 16–11). Turto apraše (v. b. t. t. 2, b. l. 16-11) nurodyta, kad jis yra 2013-08-07 iškeldinimo protokolo priedas, surašytas 2013-08-07 11.45 val. – 6 lapai, t. y. 12 puslapių. Vien aplinkybė, kad iškeldinimo dieną nebuvo įteiktas iškeldinimo protokolas, nesudaro pagrindo spręsti, jog aprašas nebuvo daromas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad priverstinis iškeldinimas vyko nuo 10.07 val. iki 14.45 val., situacija buvo konfliktinė (Kauno apylinkės teismo 2013-10-16 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.11.-6640-540/2013), iškeldinime dalyvavo policijos pareigūnai. Esant tokiai faktinei situacijai konstatuotina, kad antstolis daiktų negalėjo detaliai aprašyti ir įkainoti dėl objektyvių priežasčių, kurių atsiradimas buvo sąlygotas pačių apeliančių valinių veiksmų (Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1716-390/2012). Visiškai pagrįstai teismas padarė išvadą, jog antstolis, remiantis SVI 22 punktu, turėjo teisę nesudaryti detalaus išnešamo turto aprašo ir neįkainoti visų išneštų daiktų, o sudėti į atskiras užantspauduojamas ir sunumeruojamas patalpas. Aprašo grafose „aprašomo daikto pavadinimas, skiriamieji požymiai (svoris, metmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti)“ nurodyta: „1. Namų apyvokos daiktai, indai, drabužiai, naudota technika. Užantspauduotoje patalpoje Nr. 1“ ir „2. Namų apyvokos daiktai, indai, drabužiai, gėlės, naudota technika, baldai Užantspauduotoje patalpoje Nr. 2“. Patalpos, kuriose buvo aprašyti jų daiktai, buvo užantspauduotos. Atsižvelgiant į tai, kad daiktų aprašas buvo sudarytas, patalpos, kuriose buvo sukrauti daiktai užantspauduotos – darytina išvada, jog atliekant priverstinio iškeldinimo veiksmus CPK 766 straipsnis ir SVI 22 punktas pažeisti nebuvo. Be to, antstolio patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjų skundą (b. l. 4) nurodoma, jog pareiškėjos iškeldinimo metu buvo įleistos į patalpas, kuriose sudėti daiktai, ir pasiėmė kai kuriuos daiktus. Šias aplinkybes iš gyvenamųjų patalpų vaizdo įrašo taip pat nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliantės šių nustatytų aplinkybių neginčija. Vadinasi, apeliantės nepagrįstai teigia, jog joms nebuvo žinoma 2013-08-07 iškeldinimo metu paimtų daiktų buvimo vieta. Jos joms būtinus daiktus netgi pasiėmė.
Civiliniame procese, kurios sudėtinė dalis yra ir vykdymo procesas, galioja rungimosi principas (CPK 12 str.). Tai reiškia, kad šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Atskirajame skunde nepateikiama konkrečių argumentų, pagrindžiančių turto aprašo klaidingumą. Apeliantės nurodo, jog kai kurie daiktai (pvz.: antikvariniai baldai, buitiniai prietaisai, rūbai, buities reikmenys, knygos (albumai), du kompiuteriai, paveikslai ir vertingi šviestuvai) nėra aprašyti ir įkainoti, tačiau nepateikti jokie įrodymai, leidžiantys pagrįstai spręsti, jog šie minimi daiktai nebuvo įtraukti į turto apraše nurodytų daiktų apimtį; nepateikti įrodymai, patvirtinantys jų turėjimą. Kita vertus, iškeldinamieji buvo informuoti, kad gali savo turtą pasiimti per 3 mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos. Tai įrašyta iškeldinimo protokole, kurį apeliantės, dalyvavusios iškeldinime, pasirašė, tačiau, kaip nurodoma antstolio patvarkyme, iki šiol savo turto apeliantės neatsiėmė, kas leidžia spręsti apie jų svarbos menkavertiškumą. Pažymėtina, kad iškeldinamųjų turtas yra saugomas, už kurio praradimą, trūkumą ar sužalojimą atsakomybė dėl žalos atlyginimo numatyta turto saugotojui (CPK 619 straipsnio 2 dalis). Apeliantės savo tariamai pažeistas teises gali apginti ir kitais teisių gynimo būdais.
Teismas 2013-11-20 pranešimu apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 11) informavo suinteresuotus asmenis apie pareiškėjų (apeliančių) skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, kuriems buvo suteikta teisė pateikti atsiliepimus į skundą. Minėti procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims O. S. ir A. S., įskaitant apeliantes, įteikti (b. l. 13–15, 17), todėl nesutiktina su apeliantėmis, jog teismas skundą išsprendė nepranešęs suinteresuotiems asmenims, nors nutartyje ir nurodė, kad suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą nepateikė, tuo pažeisdamas procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis). Suinteresuotas asmuo L. M. minėtų procesinių dokumentų neatsiėmė (b. l. 35). Tačiau teismas 2013-11-20 nutartimi (b. l. 8–9), be pranešimų apie teismo posėdžio vietą ir laiką išsiuntimo, informavo suinteresuotus asmenis, įskaitant L. M., apie pareiškėjų skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog pranešimas apie posėdį buvo patalpintas tinklapyje www.teismai.lt. Pagal Teisėjų tarybos 2012 m. balandžio 27 d. nutarimo „Dėl teismų pranešimų skelbimo specialiame interneto tinklalapyje tvarkos aprašo pakeitimo“ Nr. 13P-62-(7.1.2) 8.3. punktą, pranešimai dėl bylos nagrinėjimo iš esmės rašytinio proceso tvarka ir dėl kitų klausimų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis) iš specialaus interneto tinklalapio pašalinami kitą dieną po įvykusio teismo posėdžio ar kito procesinio įvykio, todėl šiuo metu LITEKO sistemoje matyti, jog teismo pranešimas dėl teismo posėdžio datos bylose, nagrinėjamose rašytinio proceso tvarka pašalintas. Atsižvelgiant į tai, L. M. pranešimo, kad pateikti atsiliepimą, neįteikimas negali būti vertinamas kaip esminis pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tuo labiau, jog pati L. M. šiuo argumentu nesiremia (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Teismas nemato pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.