Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisų Rasos Ragulskytės - Markovienės, Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant AB „Senoji Baltija“ atstovui A. M., UAB „Spika“ atstovui G. G., Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S. ir UAB „Banginis“ bei UAB „Baltijos šprotai“ atstovui advokato padėjėjui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Prekybos namai „Aistra“, UAB „Spika“, UAB „Stekutis“ ir AB „Senoji Baltija“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, UAB „Banginis“, V. M. gamybinė komercinė firma „Stilma“, UAB „Baltijos žuvys“, UAB „Strimelė“, AB „Laivitė“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Rikneda“, UAB „Starkis, UAB „Sedija“, UAB „Baltlanta“ ir UAB „Baltijos šprotai“ dėl protokolinio sprendimo dalies panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-03-18 įsakymu Nr. V-245, 2016-01-25 posėdžio protokolo Nr. ŽKB 3-(6.1) (ginčijamas sprendimas) 2.6 punkto UAB „Baltijos šprotai“ dalį dėl 1 433 tonų strimelių ir 2 990 tonų šprotų individualių žvejybos galimybių skyrimo.

Pareiškėjo nuomone, pagal nuo 2015-01-01 įsigaliojusį Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnį individualias žvejybos galimybes Baltijos jūroje paskirsčius remiantis istorinės dalies principu, didžioji dalis Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių ir toliau išliks realiai vieno ūkio subjekto (ir jo teisių perėmėjo) rankose ir dėl to bus apribotos veiklos galimybės kitiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams ar naujiems ūkio subjektams. Iki 2015-01-01 Žuvininkystės įstatymo redakcijos įsigaliojimo, Kvotų skyrimo taisyklėse (22 p.) žvejybos kvotas paskirstant remiantis ne konkurencingos procedūros metu, o vadovaujantis tik ūkio subjektų istoriniais žuvų sugavimo rodikliais, buvo numatyta galimybė vienam ūkio subjektui gauti 80 procentų bendros Lietuvos Respublikai skiriamos konkrečios žuvies rūšies kvotos dalies, dėl šios teisinės normos egzistavimo vienam ūkio subjektui UAB „Banginis“ ilgą laiką buvo sudarytos išskirtinės sąlygos išsaugoti maksimalią (~80 proc.) rinkos dalį iš esmės nepatiriant konkurencinio spaudimo iš kitų rinkoje esamų ar potencialių konkurentų, kitiems ūkio subjektams paliekant galimybę pretenduoti tik į likusią dalį. 2015-01-01 įsigaliojus Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsniui, jo 6 dalyje buvo įtvirtinta, jog vienas ūkio subjektas negali turėti ir jam kalendoriniais metais negali būti skirta daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių, todėl UAB „Banginis“ atskyrimo būdu įsteigė ir įregistravo naują bendrovę UAB „Baltijos šprotai“ (įmonė įregistruota 2015-02-06), kuriai perleido dalį strimelių ir šprotų žvejybos galimybių ir verslas vis tiek liko sutelktas vienose rankose, bendroje sumoje šios įmonės vis tiek išlaiko apytiksliai 70 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. Pasak pareiškėjo, toks žvejybos galimybių skirstymas pažeidžia lygiateisiškumo principą, suvaržo asmenų ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją žuvininkystės rinkoje. Be to, situacija negalės pasikeisti ir ateityje, kadangi ūkio subjektai, kuriems yra apribotos galimybės gauti didesnes žvejybos galimybes, negali įgyti didesnės istorinės dalies.

Teismo posėdžio metu AB „Senoji Baltija“ atstovas A. M. palaikė skundo ir rašytinių paaiškinimų argumentus ir prašė skundą tenkinti. UAB „Spika“ atstovas G. G. prašė skundą tenkinti, atsižvelgti, jog UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ yra susiję asmenys.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad visi skundo argumentai yra susiję su Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio teisėtumu ir atitikimu teisės aktų reikalavimams, galimos monopolijos ar koncentracijos, tačiau pareiškėjai nenurodė, kodėl ginčijamas protokolas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad Komisija, priimdama sprendimą, vertino UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ Žuvininkystės įstatymo 14² straipsnio 12-19 dalių nurodytu aspektu. Komisijai dar 2015 m. buvo pateiktos 2014-12-23 UAB „Banginis“ atskyrimo sąlygos, 2015-02-09 perdavimo – priėmimo aktas Nr. 02/19, išplėstiniai juridinių asmenų išrašai, kuriuose matyti, kad minėtų įmonių buveinės yra skirtingais adresais, o jų vadovai nėra tie patys asmenys. Reorganizavus UAB „Banginis“, įmonei UAB „Baltijos šprotai“ pagal atskyrimo sąlygas buvo perduotas tik laivas „Gilija“ (su žuvų sugavimo istorija), todėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija skyrė žvejybos kvotas UAB „Banginis“ pagal UAB „Banginis“ priklausančių laivų „Mingė“, „Tovė“ ir laivo „100“ žvejybos sugavimų duomenis. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjai argumentų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, jog UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ yra susiję ūkio subjektai, nepateikė.

Atsakovas vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 71 straipsniu, reglamentuojančiu bendrovės atskyrimą ir nustatančiu, kad bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės. 2014-12-23 UAB „Banginis“ atskyrimo sąlygose buvo numatyta, jog UAB „Baltijos šprotai“ perduodamą dalį, be kita ko, sudaro: visi su laivu „Gilija“ UAB „Banginis“ panaudotų žvejybos kvotų duomenys, laivu „Gilija“ sugautų žuvų kiekio duomenys, visos su laivo „Gilija“ sugautų žuvų kiekio duomenimis ir laivu „Gilija“ UAB „Banginis“ panaudotų žvejybos kvotų duomenimis susijusios UAB „Banginis“ turimos teisės ir pareigos. 2015-02-09 perdavimo-priėmimo aktu Nr.02/19 patvirtinta, jog naujai registruotai bendrovei UAB „Baltijos šprotai“, be kita ko, perėjo visos UAB „Banginis“ turimos bei turėtos šprotų ir strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotos tiek ir tokia apimtimi, kiek minėtos kvotos yra bei buvo leistos žvejoti laivu „Gilija“. UAB „Baltijos šprotai“ skiriant žvejybos kvotas laikoma, kad UAB „Baltijos šprotai“ sugautas žuvų kiekis lygus perimto valdyti į žvejybos laivo „Gilija“ žuvų sugavimo duomenims ir pagal juos apskaičiuotam žvejybos kvotų panaudojimui. Žuvininkystės įstatyme nėra numatyta apribojimų, draudžiančių reorganizavimo pagrindu steigiamam juridiniam asmeniui perduoti žvejybos kvotas ar teises į jų gavimą, todėl atsakovo nuomone, skundžiamu protokolu žvejybos kvotos buvo apskirstytos tinkamai.

UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ nuomone, Žvejybos įstatymo 17¹ straipsnis nepažeidė lex retro non agit principo, kadangi šio straipsnio 1-6, 8 ir 9 dalys ūkio subjektams pradėtos taikyti tik būsimų žvejybos kvotų skirstymui po teisinio reguliavimo pasikeitimo esančių teisinių santykių atžvilgiu.

Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad žvejybos kvotos yra paskirstomos vadovaujantis tik ūkio subjektų istorine dalimi, nurodė, jog Žvejybos įstatymo 17¹ straipsnio 4 dalyje yra nustatyti žvejybos kvotų dalies apskaičiavimo kriterijai, tarp kurių numatytas socialinis-ekonominis kriterijus (t.y. parduotų Lietuvos teritorijoje žuvies produktų skaičius) ir aplinkosauginis kriterijus (efektyvūs žvejybos įrankiai, žvejybos poveikis aplinkai). Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, jog 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių paskirstomi žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, būsimas teismo sprendimas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukels, kadangi pareiškėjams skirtos žvejybos kvotos nėra , net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjams nebūtų pakeista teisėtai ir pagrįstai paskirta 2016 metams žvejybos kvotų dalis. Be to, patys pareiškėjai faktiškai neišgaudo jiems skirtų metinių žvejybos kvotų, ką patvirtina Žuvininkystės tarnybos 2016-01-20 raštas Nr. R18-57(6.2).

Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ atstovas prašė skundą atmesti vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais analogiškoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje spręstinas Komisijos 2016-01-25 protokolo Nr. ŽKB-3(6.1), kurio 2.6 punkto dalimi UAB „Baltijos šprotai“ paskirtos 1 433 tonų strimelių ir 2 990 tonų šprotų kvotos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (tomas I, b.l. 6-8). Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Iš esmės pareiškėjai savo nesutikimą su ginčijamu sprendimu grindžia išskirtinai tik argumentais, susijusiais su Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio galiojimu ir taikymu. Pareiškėjų vertinimu Žuvininkystės įstatymo 17¹ staipsnio nuostatos, pagal kurias individualios žvejybos galimybės žvejybos limito apskaičiavimas tiesiogiai priklausomas nuo istorinės dalies, t.y. individualias žvejybos galimybes Baltijos jūroje paskirsčius remiantis istorinės dalies principu, didžioji dalis Lietuvos Respublikoje skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių ir toliau išlieka realiai vieno ūkio subjekto (ir jo teisių perėmėjo) rankose. Dėl to apribojamos veiklos galimybės kitiems rinkoje veikianties ūkio subjektams ir naujiems ūkio subjektams. Pareiškėjai teigia, kad toks teisinis reglamentavimas dirbtinai sukuria išskirtines sąlygas atskiriems konkurentams užimti dominuojančią padėtį žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje.

2014-12-23 Žuvininkystės įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymu Nr. XII-1523, įsigaliojusiu nuo 2015-01-01 Žuvininkystės įstatymas buvo papildytas 17¹ straipsniu, nustatančiu bendruosius žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principus. Nustatyta, jog vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis yra skirstomos visos 2015 m. ir vėlesnių metų individualios žvejybos galimybės, o Žemės ūkio ministerija iki įstatymo įsigaliojimo priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skirstant individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (istorinė dalis). Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytus kriterijus: 1) istorinė dalis padidinama po 0,1 procento už kiekvieną parduotų Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinkamos rūšies žvejybos produktų dalį procentais, skaičiuojamą nuo visų ūkio subjekto sugautų tos rūšies žvejybos produktų per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje; 2) atsižvelgiant į mažesnį ūkio subjekto verslinės žvejybos poveikį aplinkai, istorinė dalis padidinama 5 procentais už naudojamus selektyvius verslinės žvejybos įrankius ir tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus, taip pat 5 procentais – už mažiau teršiančius aplinką ir sunaudojančius mažiau energijos žvejybos laivus; 3) istorinė dalis sumažinama po 2 procentus už kiekvieną per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą sunkų pažeidimą ir po 0,5 procento už kiekvieną per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. Tuo atveju, jei apskaičiuotų ūkio subjektams skiriamų individualių žvejybos galimybių suma viršija paskirstomas pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikos žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės proporcingai mažinamos (ŽĮ 17¹ str. 5 d.). Šio straipsnio 6 dalyje yra nustatytas imperatyvus apribojimas vienam ūkio subjektui, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 14² straipsnio 12-19 dalyse, turėti daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. Minėtame straipsnyje taip pat numatyti tam tikri kiekvienos rūšies žuvų kiekiai, kurie skiriami priekrantės žvejybai (ŽĮ 17¹ str. 7 d.). Taip pat įtvirtinta nuostata, jog nepaskirstytos pagal istorinę dalį žvejybos galimybės būtų paskirstoma aukciono būdu (ŽĮ 17¹ str. 8 d.).

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad 2016-10-20 nutartimi (tomas I, b.l. 170-174) ši administracinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje proceso Nr. 3-61-3-03099-2015-2. Sustabdydamas administracinę bylą teismas pripažino, kad abiejose administracinėse byloje aktualūs tie patys žvejybos kvotų paskirstymą reglamentuojantys teisės aktai, kurių aiškinimui ir taikymui reikšmingas buvo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas dėl nacionalinėje teisėje įtvirtinto žvejybos galimybių kiekio paskirstymo metodo, kai remiamasi ankstesniais duomenimis apie sužvejotus kiekius atitikties Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (toliau – Reglamentas 1380/2013) 17 straipsnyje įtvirtintam objektyvumo kriterijui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija iš esmės analogiškoje administracinėje byloje 2018-11-27 priimtoje nutartyje Nr. A-376-502/2018 nurodė, jog pagal Žuvininkystės įstatymo 1 straipsnio 4 dalį šiuo įstatymu siekiama suderinti žuvininkystės sektoriaus reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. Nagrinėjimai bylai aktualus Reglamentas Nr. 1380/2013, kurio 2 straipsnyje, skirtame bendros žuvininkystės politikos tikslams, numatyta, kad vykdant bendrą žuvininkystės politiką užtikrinama, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Reglamento Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė nusprendžia, kaip su jos vėliava plaukiojantiems laivams gali būti paskirstomos jai paskirtos žvejybos galimybės, kurioms netaikoma perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema (pavyzdžiui, nustatant individualias žvejybos galimybes). Apie paskirstymo būdą ji informuoja Komisiją. To paties reglamento 17 straipsnyje nurodyta, kad skirdamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, kaip nurodyta 16 straipsnyje, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus. Taikytini kriterijai gali būti inter alia žvejybos poveikis aplinkai, ankstesni duomenys apie nuostatų laikymąsi, indėlis į vietos ekonomiką ir ankstesni duomenys apie sužvejotus kiekius. Atsižvelgdamos į joms skirtas žvejybos galimybes, valstybės narės siekia teikti paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyvius žvejybos įrankius arba žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai, pavyzdžiui, sunaudojama mažiau energijos ar daroma mažesnė žala buveinėms.

Aptariamoje LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikai paskirtos žvejybos galimybės yra paskirstomos pagal Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnyje nustatytą tvarką, grindžiamą ankstesnių duomenų apie sužvejotus kiekius kriterijumi, t. y. istorine dalimi. Teisingumo Teismas Spika byloje, išnagrinėtoje pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą, pateiktą nagrinėjant šią administracinę bylą, konstatavo, kad įgyvendindamos Reglamentą Nr. 1380/2013, valstybės narės turi diskreciją, kuria naudodamosi, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnio reikalavimus, turi taikyti „skaidrius ir objektyvius“ kriterijus (Teisingumo Teismo sprendimo Spika byloje 27–28 p.). Teisingumo Teismas šioje byloje atsižvelgė į tai, kad istorinės dalies kriterijus yra aiškiai numatytas Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnyje, taip pat dėl minėto kriterijaus yra priimta teisės nuostata, t. y. Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnis, kuris, pateikiant nuorodą į atitinkamų ūkio subjektų istorinę dalį, grindžiamas objektyviais duomenimis, kuriuos kompetentingos valdžios institucijos galėtų įvertinti ir patikrinti, todėl sprendė, kad žvejybos galimybių paskirstymo metodas, grindžiamas istorine dalimi, atitinka Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatytus skaidrumo ir objektyvumo kriterijus (Teisingumo Teismo sprendimo Spika byloje 31 p.). Teisingumo Teismas sprendime Spika byloje taip pat tikrino, ar nustatant tokį paskirstymo metodą nėra pažeidžiami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 16 ir 20 straipsniai tuo atveju, jeigu šis metodas sukuria palankesnes sąlygas ūkio subjektams, turintiems duomenų apie sugautų žuvų kiekio istorinę dalį, ūkio subjektų, neturinčių tokios dalies, tačiau pageidaujančių patekti į žvejybos rinką ar padidinti savo sugaunamų žuvų kiekį, nenaudai. Atsižvelgiant į šiame teismo procesiniame sprendime aptartas nacionalinės teisės nuostatas, istoriniai ūkio subjektai gali gauti žvejybos galimybių paprasčiausiai pateikdami kompetentingoms valdžios institucijoms ankstesnius duomenis apie sužvejotus kiekius, o neistoriniams ūkio subjektams paskirstoma tik likusi žvejybos galimybių dalis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikai suteiktos kvotos dalį, likusią šias galimybes paskirsčius pagal istorinę dalį. Vadinasi, kaip pažymėjo ir Teisingumo Teismas sprendime Spika byloje, toks paskirstymo metodas gali pakenkti subjektų, neturinčių duomenų apie sugautų žuvų kiekio istorinę dalį, laisvei užsiimti verslu, apribodamas jų teisę vykdyti veiklą atitinkamoje rinkoje, ir lemti nepateisinamą skirtingą požiūrį į įvairių tipų ūkio subjektus (Teisingumo Teismo sprendimo Spika byloje 33 p.). Chartijos 16 straipsnis įtvirtina laisvę užsiimti verslu ir juo suteikiama apsauga apima laisvę užsiimti ekonomine ar komercine veikla, laisvę sudaryti sutartis ir konkurencijos laisvę (Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimas Schaible, C-101/12, EU:C:2013:661, 25 p.). Chartijos 20 straipsnis įtvirtina bendrąjį vienodo požiūrio principą, pagal kurį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (Teisingumo Teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimas Fries, C-190/16, EU:C:2017:513, 30 p.). Teisingumo Teismo sprendimo Spika byloje 36 punkte nurodyta, kad iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies matyti, kad bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Be to, remiantis proporcingumo principu, tokie apribojimai galimi tik tuo atveju, jei jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Žuvininkystės įstatyme nustatytas aukciono mechanizmas, sudarantis galimybę ūkio subjektams, neturintiems duomenų apie sugautų žuvų kiekio istorinę dalį, gauti nepaskirstytų žvejybos galimybių dalį, likusią paskirsčius galimybes pagal istorinę dalį, aukciono būdu. Minimas įstatymas taip pat numato imperatyvų draudimą kuriam nors ūkio subjektui gauti daugiau kaip 40 procentų konkrečios žuvų rūšies žvejybos galimybių. Todėl, kaip nurodė ir Teisingumo Teismas Spika byloje (šio sprendimo 38 p.), aptariamas žvejybos galimybių paskirstymo metodas nelemia visiško atitinkamos rinkos uždarymo. Vadinasi, taikant šį metodą, nėra pakeičiama Chartijos 16 straipsniu užtikrinamos laisvės esmė. Teisingumo Teismo sprendime Spika byloje nurodyta, kad Žuvininkystės įstatyme yra nustatytos su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų žvejybos galimybės, taip reglamentuojant teisę žvejoti. Taigi šias priemones pateisina bendros žuvininkystės politikos tikslas užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 1 dalyje. Tokiu metodu, kuris yra grįstas istorine dalimi, siekiama užtikrinti, kad žvejybos galimybės pirmenybės tvarka būtų suteiktos ūkio subjektams, valdantiems laivyną, kurio žvejybos pajėgumai iš principo yra tinkami atsižvelgiant į šias galimybes atitinkantį sugaunamų žuvų kiekį. Taigi tokiomis aplinkybėmis šį metodą pateisina bendros žuvininkystės politikos tikslas, apie kurį kalbama Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies d punkte, ir jis leidžia išlaikyti toje nuostatoje numatytą ekonominį laivynų gyvybingumą. Be to, tokio paskirstymo metodo nustatymą pateisina ir minėto straipsnio 5 dalies f punkte nurodytas socialinis ir ekonominis tikslas, nes laivynų ekonominio gyvybingumo išsaugojimas leidžia istoriniams ūkio subjektams tęsti veiklą atitinkamoje rinkoje ir taip užtikrina tinkamą pragyvenimo lygį nuo žvejybos veiklos priklausomiems asmenims. Kadangi Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnyje įtvirtintu žvejybos galimybių paskirstymo metodu siekiama Reglamente Nr. 1380/2013 nustatytų bendros žuvininkystės politikos tikslų, pripažintina, kad jis atitinka Sąjungos pripažįstamą bendrojo intereso tikslą, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį (Teisingumo Teismo sprendimo Spika byloje 41–44 p.). Vertinant aptariamo metodo proporcingumą, t. y. ar dėl šio metodo atsirandantys apribojimai yra tinkami jais siekiamiems tikslams įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina jiems pasiekti, pažymėtini Teisingumo Teismo sprendimo Spika byloje 47–48 punktai, kuriuose Teisingumo Teismas nurodė, kad, pirma, dėl Žuvininkystės įstatyme numatyto žvejybos galimybių paskirstymo metodo šis teisės aktas leidžia išvengti jūrų biologinių išteklių pereikvojimo ir jų atnaujinimo trikdymo ar kliūčių, antra, istorinė dalis yra didinama 5 procentais, jei ūkio subjektai naudoja gamtines buveines tausojančius žvejybos būdus, ir net dar 5 procentais, jei šie subjektai naudoja mažiau teršiančius aplinką ir mažiau energijos sunaudojančius žvejybos laivus. Dėl to laikytina, kad Žuvininkystės įstatymas yra tinkamas užtikrinti žvejybos veiklos tvarumą aplinkosauginiu požiūriu, numatytą Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste Teisingumo Teismas Spika byloje atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgimas į istorinius duomenis apie sužvejotus kiekius leidžia istoriniams ūkio subjektams ateityje tikėtis gana stabilių žvejybos galimybių, palyginti su ankstesniais metais. Todėl šie ūkio subjektai gali atlikti investicijų, dažnai didelių, kurias jie įgyvendino siekdami vykdyti veiklą atitinkamoje rinkoje, amortizaciją, ir planuoti veiklą, kuri būtina siekiant užtikrinti jų valdomo laivyno veiksmingumo išlaikymą. Taigi toks metodas yra tinkamas ir socialinių bei ekonominių tikslų, kuriais grindžiami Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies d ir f punktai, įgyvendinimui užtikrinti (Teisingumo Teismo sprendimo Spika byloje 49–50 p.). Minėta, kad pagal Žuvininkystės įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, istorinė dalis gali būti padidinta remiantis tam tikrais kriterijais, visų pirma – aplinkosauginiais ar tais, kurie padeda vystyti vietos ekonomiką, arba sumažinta, atsižvelgiant į ūkio subjekto padarytus pažeidimus. Minėta ir tai, kad vienas istorinis ūkio subjektas negali turėti daugiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikai skirtų konkrečios žuvų rūšies žvejybos galimybių. Galiausiai, žvejybos galimybių dalis, kuri laikantis pirmenybės tvarkos nebuvo paskirta istorinę dalį turintiems ūkio subjektams ir kuri turi sudaryti bent 5 procentus Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių, surengiant aukcioną yra paskirstoma kitiems ūkio subjektams, valdantiems su Lietuvos vėliava plaukiojančius laivus. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kuri atitinka ir Teisingumo Teismo sprendime Spika byloje išdėstytą preliminarią nuomonę (Teisingumo Teismo sprendimo Spika byloje 51–55 p.), kad aptariamas metodas ne tik nelemia to, kad žvejybos galimybės suteikiamos tik istorines dalis turintiems ūkio subjektams, atsižvelgiant į jų turimas istorines dalis, bet ir leidžia nustatyti šių dalių svorį remiantis tam tikrais objektyviais veiksniais. Tai reiškia, kad šis paskirstymo metodas neviršija to, kas būtina Žuvininkystės įstatymu siekiamiems bendrojo intereso tikslams įgyvendinti, ir dėl to proporcingumo principo nepažeidžia.

Nustačius, kad istorine dalimi grindžiamu metodu, nustatytu Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio 1 dalyje, siekiama Sąjungos pripažįstamų bendrojo intereso tikslų, kuriuos atitinka Žuvininkystės įstatymu siekiami tikslai, ir paisoma proporcingumo principo, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendime Spika byloje pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad Reglamento Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 daliai, 17 straipsniui, Chartijos 16 ir 20 straipsniams neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas žvejybos galimybių paskirstymo metodas, kuris, nors ir grindžiamas skaidriu ir objektyviu paskirstymo kriterijumi, gali lemti skirtingą vertinimą ūkio subjektų, valdančių su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus.

Visų anksčiau nurodytų argumentų pagrindu padaryta pagrįsta ir teisėta išvada, kad Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio 1 dalis atitinka Reglamentą Nr. 1380/2013 ir Chartiją.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Kaip šiame teismo sprendime anksčiau nurodyta, analogiškoje nagrinėjamai administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė privalomus išaiškinimus dėl Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio teisėtumo ir jo taikymo iš esmės tokioje pačioje faktinėje situacijoje, t.y. žvejybos pajėgumų nustatymo atsižvelgiant į istorinę dalį. Kitaip vertinti šios įstatyminės normos taikymą nagrinėjamu atveju, teismas neturi jokio pagrindo, todėl atmestini, kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai dėl Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio neteisėtumu ir prieštaravimu sąžiningos konkurencijos principams.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovai ypač akcentavo faktinę aplinkybę, jog, jų vertinimu, UAB “Banginis” nebuvo reorganizuota, kaip tai sprendė Tarnyba. Pareiškėjai nurodo, kad UAB “Banginis” buvo taikyta atskyrimo procedūra, po kurios UAB “Banginis” tęsė savo veiklą ir po kurios 2015-02-09 buvo įsteigta nauja UAB “Baltijos šprotai”. Todėl, pareiškėjų vertinimu, UAB “Baltijos šprotai” iš UAB “Banginis” galėjo pereiti turtas (laivas “Gilija”), turtinės teisės, tačiau ne istorinė dalis. Be to, savo argumentus pareiškėjai papildė Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 11 dalies normos, įsigaliojusios tik 2016-11-01, aiškinimu bei faktinėmis aplinkybėmis, kad tą pačią dieną, t.y. 2016-12-16, UAB “Banginis” ir UAB “Baltijos šprotai“ parengė identiškas atskyrimo sąlygas, pagal kurias turėjo atsirasti dar dvi bendrovės – UAB „Šiaurinė žvejyba“ ir UAB „Baltijos žvejyba“. Visų pirma pabrėžtina, kad tiek pareiškėjų nurodytas teisinis reglamentavimas (ŽĮ 17⁴ str. 11 d.), tiek nurodytos faktinės aplinkybės neegzistavo šioje byloje ginčijamo sprendimo (protokolo) priėmimo metu, todėl jų vertinimas, sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nėra aktualus ir teismas dėl jo plačiau nepasisakys.

Dėl pareiškėjų argumentų apie UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ sąsajas ir UAB “Banginis” reorganizavimo būdą atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai iš esmės analogiškus argumentus reiškė ir teikdami apeliacinį skundą administracinėje byloje, kurioje LVAT 2018-11-27 priėmė anksčiau aptartą nutartį Nr. A-276-502/2018. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau įvertino pareiškėjų nurodytą poziciją, kad „bendrovės reorganizavimas ir bendrovės atskyrimas yra skirtingus teisinius padarinius sukeliančios procedūros. UAB „Baltijos šprotai“ iš UAB „Banginis“ galėjo pereiti turtas (laivas „Gilija“), turtinės teisės, bet ne istorinė dalis, kuri nėra civilinės teisės objektas. Be to, UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ yra susiję ūkio subjektai, valdomi tų pačių asmenų, o atskyrimas buvo formalus veiksmas, siekiant išvengti Žuvininkystės įstatymu imperatyviai nustatyto ribojimo, pagal kurį kiekvienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, negali turėti daugiau nei 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių“.

LVAT 2018-11-27 nutartyje Nr. A-376-502/2018 dėl pareiškėjų iškelto klausimo, ar skiriant žvejybos galimybes UAB ,,Baltijos šprotai“, galėjo būti skaičiuojama istorinė dalis šiam ūkio subjektui pagal žvejybos laivu ,,Gilija“ sugautą žuvų kiekį, jeigu UAB ,,Banginis“ šį laivą perleido po reorganizacijos atskirtai UAB ,,Baltijos šprotai“ pažymėjo, kad CK 1.97 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta daiktų ir turto apyvartumo prezumpcija, pagal kurią daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose. Priešingu atveju laikoma, jog tų daiktų ar turto civilinė apyvarta nėra apribota. Žuvininkystės įstatyme nėra nustatyta jokių apribojimų reorganizavimo pagrindu steigiamam juridiniam asmeniui perduoti žvejybos laivą kartu su duomenimis apie juo sugautų žuvų kiekį, kuris lemia tam tikras individualias žvejybos galimybes. 2014-12-23 UAB „Banginis“ atskyrimo sąlygose nustatyta, kad UAB „ Baltijos šprotai“ yra atskiriama nuo UAB „Banginis“ ir kad UAB „Baltijos šprotai“ perduodama atskiriama dalis, kurią sudaro, įskaitant, bet neapsiribojant, visi su laivu „Gilija“ UAB „Banginis“ panaudotų žvejybos kvotų duomenys, laivu „Gilija“ turimos teisės ir pareigos, įskaitant, bet neapsiribojant, pagal laivo „Gilija“ sugautų žuvų kiekio duomenis bei UAB „Banginis“ laivu „Gilija“ žvejybos kvotas UAB „Banginis“ turimą teisę gauti ir naudoti žvejybos kvotas žvejybai Baltijos jūroje. Pagal CK 2.97 straipsnio 7 dalį reorganizuojant juridinį asmenį padalijimo būdu naujajam juridiniam asmeniui tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos. Be to, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų išsakyti teiginiai, jog UAB „Baltijos šprotai“ ir UAB „Banginis“ veikia tuo pačiu adresu ir turi tuos pačius vadovus, pripažinti nepagrįstais.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais teismas daro išvadą, kad pareiškėjų prašymas panaikinti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-03-18 įsakymu Nr. V-245, 2016-01-25 posėdžio protokolo Nr. ŽKB 3-(6.1) 2.6 punkto UAB „Baltijos šprotai“ dalį, dėl 1 433 tonų strimelių ir 2 990 tonų šprotų individualių žvejybos galimybių skyrimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais

nusprendžia:

pareiškėjų UAB „Spika“, UAB „Prekybos namai „Aistra“, UAB „Stekutis“ ir UAB „Senoji Baltija“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.