- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- I-3108-243/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00033-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą ir skundo patikslinimą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 22 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. skundu ir jo patikslinimu prašo už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2019 m. sausio 7 d. priteisti 22 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Pataisos namai). Nurodo, jog Pataisos namų gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, jose buvo šalta, pilna tarakonų. Pareiškėjo teigimu, Pataisos namuose nebuvo įrengtų vietų rūkymui, pasivaikščiojimų kiemeliai maži, trūko kietojo inventoriaus (prausyklų, unitazų). Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl šių pažeidimų ir nepatogumų patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, dėl ko jautiesi pažemintas, sukrėstas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2016 m. sausio 18 d. buvo paskirtas į 6 būrį, 5 miegamąjį (bendrabučio tipo), kuris yra 23,87 kv. m. ploto, jame įrengta 7 miegamosios vietos, esant visoms užimtoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,41 kv. m., sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo. Pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. buvo paskirtas į 8 būrį, 4 miegamąjį (bendrabučio tipo), kuriame yra 36,25 kv. m. ploto, jame įrengta 11 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,29 kv. m, sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo, todėl gyvenamojo ploto norma ploto nepažeista.
Nurodo, jog Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs Pataisos namų patikrinimą, pažeidimų dėl temperatūros, oro judėjimo greičio, vėdinimo ir kt. nenustatė, o pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pažymi, jog sanitarinis mazgas įrengtas atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 kv. m. aukščio ir kiekviena kabina turi duris. Būrių viršininkai, tiek kiti pareigūnai atsakingi už konkretų lokalinį sektorių nuolatos prižiūri tvarką ir švarą gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos kuo skubiau remontuojamos. Nurodo, jog 6, 8 ir 13 būrių sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos (praustuvai), 5 unitazai ir 1 pisuaras ir kad Pataisos namų administracija neturi duomenų, jog 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji būtų neturėję galimybės pasinaudoti sanitariniu mazgu. Nuteistiesiems yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše, be to, 13 būrio nuteistieji dirba cechuose, kuriuose taip pat yra įrengti dušai, kad nuteistieji po darbo galėtų nusiprausti po šiltu vandeniu.
Nurodo, jog teisės aktai nenumato pasivaikščiojimo kiemelių ploto, o prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename būryje yra įrengtos vietos rūkymui.
Argumentuoja, jog vabzdžių, graužikų ir kitų buitinių kenkėjų naikinimas ir kontrolė Pataisos namuose vyksta pagal poreikį. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Pataisos namai yra sudarę sutartį su IĮ V. M. įmone, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus.
Nurodo, jog jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje ar lokaliniame sektoriuje, jis galėjo kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisiją dėl perkėlimo į pageidaujamą būrį ar lokalinį sektorių, tačiau šia savo teise nepasinaudojo nei karto.
Atsakovės atstovas ginčo laikotarpiui prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui D. V. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
Atsakovės atstovas ginčo laikotarpiui nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. spalio 7 d. prašo teismo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovės atstovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2019 m. sausio 7 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo galimą teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į Alytaus pataisos namus dienos, į teismą kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 31 d. (b. l. 8), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šiuo duomenis, teisinį reguliavimą, atsakovės atstovės prašymą pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. birželio iki 2015 m. gruodžio 30 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 7 d.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Iš atsakovės atstovo atsiliepimo ir pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 18 d. buvo paskirtas į 6 būrį (7 lokalinį sektorius, darbo zona), 5 miegamąjį, kuris yra 23,87 kv. m. ploto, jame įrengta 7 miegamosios vietos, (esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,41 kv. m.), o nuo
2016 m. sausio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 8 būrį (7 lokalinis sektorius, darbo zona), 4 miegamąjį, kuriame yra 36,25 kv. m. ploto, jame įrengta 11 miegamosios vietos (esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,29 kv. m.) (b. l. 31-32, 37-39). Išanalizavus šiuos duomenis nustatyta, jog vienam nuteistajam teko daugiau nei 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl gyvenamojo ploto norma ploto nepažeista ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas.
Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą taip pat kildina iš to, kad Pataisos namuose nebuvo pakankamai įrengta prausyklų ir tualetų.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, buvo nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio teisės akto naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad ginčo laikotarpiu 6, 8 ir 13 būrio (7 lokalinio sektoriaus) sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos (9 praustuvai), 5 unitazai ir 1 pisuaras. Nurodė, jog ginčo laikotarpiu gyveno iki 157 nuteistųjų, nes buvo tiek miegamųjų vietų. Vertinant nurodytus atsakovės atstovo duomenis, nustatya, jog 17 asmenų teko 9 praustuvai (157:9), 26 asmenims 1 tualetas (157:6). Nurodytas kiekis prausyklų ir tualetų, neatitiko aptarto teisinio reguliavimo, todėl spręstina, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į aprūpinimą kietuoju inventoriumi.
Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą taip pat kildina iš to, jog Pataisos namuose nebuvo įrengtos rūkymo vietos, gyvenamosiose patalpose buvo šalta.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 punktas).
Alytaus visuomenės sveikatos centras 2014 m. gruodžio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d. atlikęs Pataisos namų patikrinimą nenustatė Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų (b. l. 41-47). Patikrinimo 2015 m. gruodžio 14 d. akte Nr. PA-436 ir 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) nurodyta, jog nuteistieji apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, kurios vėdinamos per langus. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Būriuose įrengtos vietos skirtos rūkymui, uždaroje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimo metu. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į visuomenės sveikatos centro tarnybas, Pataisos namų administraciją ar prižiūrintį asmenį dėl netinkamų kalinimo sąlygų, todėl jo teisės šiais aspektais vertintinos kaip nepažeistos. Sprendžiama, jog nėra duomenų, nes atsakovės atstovas nepateikė, jog gyvenamosiose patalpose buvo tinkama temperatūra. Atsakovės pareiga yra paneigti pareiškėjo nurodomus pažeidimus ir jai šių nepaneigus, spręstina, jog šiuo aspektu nebuvo užtikrintos higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje Nr. A-979-556/2017 ir kt.).
Pareiškėjas skundo reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų, dėl to aplinka buvo nesaugi sveikatai, higienai ir kt.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos namai buvo sudarę kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis įmonės UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, o vėliau ir V. M. individuali įmonė įsipareigojo atlikti kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas (b. l. 50-51, 53-54). Atliktų darbų aktai patvirtina, jog Pataisos namuose reguliariai buvo atliekami kenkėjų monotoringo ir dezinfekcijos darbai (b. l. 40-48). Teismo vertinimu, Pataisos namuose yra užtikrinamas kenkėjų kontrolė ir dezinfekavimas, todėl pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose yra nepagrįsti.
Pareiškėjui teigiant, kad buvo per mažas pasivaikščiojimo kiemelis, nustatyta, jog Higienos norma HN 134:2015 ir Vidaus tvarkos taisyklės nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018). Pareiškėjo argumentas dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelio atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog pareiškėjo nurodomi pažeidimai, susiję su prausyklų ir tualetų skaičiumi, patalpų temperatūra laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 7 d. laikytini pagrįstais. Pareiškėjas argumentuoja, jog dėl šių pažeidimų ir nepatogumų patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, dėl ko jautiesi pažemintas, sukrėstas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiškose savo pobūdžiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus pareiškėjo patirtus nepatogumus dėl per mažo kietojo inventoriaus buvimo, patalpų temperatūros, teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiškėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nenustačius kitų pažeidimų, atsižvelgiant į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-929-520/2019 ir kt.) priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį, spręstina, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo galimai patirtus nepatogumus, teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 300 Eur.
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu. Pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skundas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti iš dalies pareiškėjo D. V. skundą ir skundo patikslinimą dėl 22 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
priteisti pareiškėjui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų,
atmesti pareiškėjo skundą kitoje dalyje.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.