Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-527/2012 m.

Teisėjas Petras Karvelis Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00102-2011-2

2012 m. gegužės 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą pagal nukentėjusiosios M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pagal LR BK 140 str. 1 d. buvo išteisinta, nesant jos veiksmuose šio nusikaltimo požymių.

M. J. civilinis ieškinys dėl 3000 litų neturtinės žalos išieškojimo paliktas nenagrinėtu.

Iš M. J. priteista 1210 litų proceso išlaidų V. K. naudai už gynėjo teisinę pagalbą ir gynybą teisme.

M. J. kaltino V. K. tuo, kad ji 2011 m. spalio 1d., apie 17.45 val., šalia M. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodama prieš ją fizinį smurtą, sukėlė pastarajai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. padarymu.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu V. K. pagal LR BK 140 str. 1 d. buvo išteisinta, nesant jos veiksmuose šio nusikaltimo požymių. M. J. civilinis ieškinys dėl 3000 litų neturtinės žalos išieškojimo paliktas nenagrinėtu. Iš M. J. priteista 1210 litų proceso išlaidų V. K. naudai už gynėjo teisinę pagalbą ir gynybą teisme.

M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir pripažinti V. K. kalta pagal LR BK 140 str. 1 d. ir skirti sankcijoje už šios veikos padarymą numatytą bausmę, taip pat priteisti iš kalto asmens jos naudai neturtinę žalą – 3000 litų bei turėtas bylinėjimo išlaidas.

Nukentėjusioji M. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų. Apeliantė teigia, jog jos sužalojimo versiją, tai yra, kad ji buvo užpulta iš nugaros ir nuo smūgio krito priekine kūno dalimi ant žemės, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G 2986/11(01), nors kaltinamoji V. K. bei liudytoja R. V. teigė priešingai. Nukentėjusiosios nuomone, pirmosios instancijos teismas, neišanalizavo visų byloje pateiktų įrodymų bei nepagrįstai palaikė kaltinamosios versiją, jog nukentėjusioji krito nugara ant žemės, tai yra, teismas nepagrįstai rėmėsi subjektyviais kaltinamosios ir liudytojos parodymais, o nesirėmė objektyviais įrodymais – specialisto išvada. Pasak nukentėjusiosios, liudytojos G. G. teismo metu duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes ji yra kaltinamosios dukra, tai yra, suinteresuota bylos baigtimi, o taip pat pati konflikto nematė, įvykio vietoje atsirado tik konfliktui pasibaigus.

Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų V. D. ir L. S. teismo metu duotais paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs, išsamūs, tarp jų nėra prieštaravimų, priešingai nei tarp kaltinamosios ir jos liudytojų R. V., G. G.. Taip pat pažymi, kad priešingai nei teigė kaltinamoji, nei pačioje įvykio vietoje, nei šalia jos kaltinamosios anūko nebuvo.

Nukentėjusioji skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas padarė klaidingą išvadą, kad nukentėjusioji vandeniu apipylė kaltinamąją, nes pati kaltinamoji nurodė, kad vanduo buvo pilamas tik ant jos šuns ir tai tik po nukentėjusiosios prašymų jį patraukti bei kaltinamosios grasinimų.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė nukentėjusiosios parodymus.

Taip pat nukentėjusioji skunde atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamoji V. K. iš karto po įvykio atvažiavus policijos pareigūnams nenurodė, kad nukentėjusioji jai sukėlė fizinį skausmą, o šią aplinkybę nurodė tik teismo posėdžio metu. Nukentėjusioji taip pat teigia, kad konfliktą inicijavo pati kaltinamoji ir kad jis buvo nuolatinių kaltinamosios ir jos šeimos narių grasinimų ir gąsdinimų nukentėjusiajai pasekmė, todėl, anot apeliantės, apylinkės teismo išvada, kad kaltinamoji veikė būtinosios ginties sąlygomis, yra visiškai nepagrįsta.

Nukentėjusioji taip pat nurodo, kad dėl šios kaltinamosios nusikalstamos veikos ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją, kas turi būti vertinama kaip ypač dideli išgyvenimai, darantys neturtinę žalą, todėl nukentėjusioji skundu prašo atlyginti jai 3000 litų neturtinės žalos.

Teismo posėdyje privati kaltintoja - nukentėjusioji M. J. ir jos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti, išteisintoji V. K. ir gynėjas prašė skundą atmesti.

Nukentėjusiosios M. K. skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos faktines aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį padarė nepagrįstą išvadą, kad aptariamą konfliktinę situaciją išprovokavo pati nukentėjusioji M. J. ir kad išteisintoji V. K. sužalojo M. J., veikdama būtinosios ginties situacijoje.

Bylos įrodymais, kurių niekas neginčija, yra nustatyta, kad nukentėjusiosios M. J. ir išteisintosios V. K., aptariamų įvykių metu gyvenusių kaimynystėje - sodų sklypų teritorijoje , santykiai buvo pašliję, kiekviena iš jų turėjo viena kitai pretenzijų dėl netinkamo elgesio, susijusio su jų turimais šunimis.

Tiek nukentėjusiosios M. J., tiek išteisintosios V. K. parodymais tarp jų kilęs konfliktas prasidėjo prie nukentėjusiosios M. J. tvoros pribėgus išteisintosios V. K. šuniui ir pradėjus loti, tuo pagal nukentėjusiąją, suerzindamas kieme buvusį jos epilepsija sergantį šunį, apie ką ji buvo dar anksčiau perspėjusi kaimynę V. K.. Pagal nukentėjusiąją M. J., jai išėjus ir paprašius V. K. nuraminti savo šunį, ši nereagavo, tada ji užpylė jos šunį vandeniu iš dubenėlio, dėl ko V. K. pradėjo jai grasinti, tada jai paprašius nustoti grasinti ir dar užpylus vandens ant šuns iš to paties dubenėlio, V. K. ją sugriebė už plaukų ir pagriovė ant žemės, dėl ko jai buvo išrautas plaukų kuokštas bei sumušta dešinės rankos plaštaka, dešinės kojos kelis. Tokią nukentėjusiosios nurodytą įvykio versiją patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, pripažinusi, kad nukentėjusioji M. J. galėjo būti sužalota jos nurodytu laiku ir būdu, tuo nežymiai sutrikdant jos sveikatą, įvykį mačiusios liudytojos V. D., L. S. , duomenys, užfiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kurie patvirtina, kad šios liudytojos turėjo galimybę matyti iš savo kiemų aptariamą įvykį.

Pagal išteisintąją V. K., jos šuniui pribėgus prie nukentėjusiosios M. J. tvoros, ši per du kartus ant jos šuns ir ant jos išpylė vandenį iš dubenėlio, dėl ko ji sudavė ranka nukentėjusiajai M. J. per ranką, kurioje ji laikė dubenėlį ir ją nuo savęs atstūmė ir M. J. pargriuvo. Nukentėjusiajai M. J. atsikėlus ir sugriebus ją – V. K. už plaukų, ji irgi sugriebė M. J. už plaukų ir prilenkė prie žemės. Tada nukentėjusioji M. J. ją paleido, grasindama, kad „dabar tau bus“. Tokią išteisintosios V. K. įvykio versiją iš esmės patvirtina įvykį mačiusi kaimynė R. V., išteisintosios dukra G. G.. Išteisintoji V. K. parodė, kad jai įvykio metu buvo sužalota kairė ranka, tačiau dėl to ji priešpriešinio skundo nepadavė, į policiją nesikreipė.

Kolegija, vertindama įvykio situaciją, mano, kad ši situacija yra tarpusavio asmeninio konflikto išdava, kurio pasekmės yra nukentėjusiajai M. J. nustatyti kūno sužalojimai, nežymiai sutrikdę nukentėjusiosios sveikatą.

Aptariama situacija nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip būtinosios ginties situacija, nes sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 28 str. nuostatomis, būtinąja gintimi pripažįstama situacija, esant 3 sąlygoms: 1) kai vyksta pavojingas kėsinimasis, 2) kai kėsinimasis yra realus, 3) kai kėsinimasis yra akivaizdus (kasacinė byla Nr. 2K-188/2012).

Kolegija, įvertinusi byloje nustatytus įrodymus, mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju aptariama situacija negali būti vertinama kaip būtinosios ginties situacija, nenustačius vienos iš tokios situacijos sąlygų – pavojingo kėsinimosi. Nukentėjusiosios M. J. veiksmai išteisintosios V. K. atžvilgiu, net ir tikint pastarosios versija , negali būti vertinami kaip pavojingas kėsinimasis, aptariama situacija buvo dviejų moteriškių kivirčas, kuriame nebuvo besiginančių.

Nenustačius būtinosios ginties situacijos, išteisintoji V. K. turi atsakyti už savo tyčinius veiksmus, kuriais nukentėjusiajai M. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai M. J. padarytus sužalojimus padarė išteisintoji V. K..

Dėl šių motyvų kolegija konstatuoja, kad V. K. 2011-10-01 apie 17.45 val. šalia M. J. žemės sklypo, esančio Vismaliukų Sodų 3-oji g. 50, Vilniuje, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia sugriebė M. J. už plaukų, išraudama plaukų kuokštą ir pargriovė ant žemės taip sužalodama dešinės rankos plaštaką bei dešinės kojos kelį, tuo jai nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokie jos veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas privačios kaltintojos M. J. skundą, perduodamas jos skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, formaliai išdėstė nusikalstamos veikos, kuria privati kaltintoja kaltino V. K., dispoziciją, nenurodydamas tokios veikos objektyviosios pusės, tai yra, veiksmų, kurių padarymu pagal privačios kaltintojos- nukentėjusiosios M. J. kaltinimą, buvo kaltinama V. K..

Kolegija, tai vertindama mano, kad šis pažeidimas nėra esminis, sukliudęs išteisintajai V. K. tinkamai gintis, kaltinimo objektyvioji pusė buvo išdėstyta skunde; skundo nuorašą išteisintoji V. K. gavo, nagrinėjant bylą buvo tiriami skunde nurodyti išteisintosios V. K. veiksmai nukentėjusiosios M. J. atžvilgiu, todėl kolegija mano, kad išteisintoji V. K. suprato jai inkriminuojamo kaltinimo esmę ir tą suprasdama tinkamai gynėsi.

Išteisintoji V. K. teisiama pirmą kartą (b. t. 1, b. l. 44), ji bausta administracine tvarka už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą (b. t. 1, b. l. 33), nėra įrašyta į narkologinę įskaitą, nėra gydyta psichiatrijos ligoninėje (b. t. 1, b. l. 42, 43), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, pobūdį, į savybes, apibūdinančias V. K. ir mano, kad jai skirtina laisvės apribojimo bausmė be draudimų ar įpareigojimų, numatytų LR BK 48 str. 4 d. Nustatant tokios bausmės trukmę, taip pat atsižvelgtina į veikos pobūdį, taip pat į tai, kad iš dalies tam tikrą poveikį dėl nusikalstamos veikos padarymo turėjo ir rizikingas nukentėjusiosios M. J. elgesys. Dėl šių motyvų, išteisintajai V. K. skirtina minimalios trukmės laisvės apribojimo bausmė.

Privati kaltintoja - nukentėjusioji M. J. prašo priteisti iš V. K. 3000 litų neturtinės žalos. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl V. K. smurtinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios M. J. atžvilgiu, pastaroji patyrė sužalojimus , pažeminimą, nes įvykį matė kaimynės, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (LR CK 6.250 str.) Tokios žalos dydis pinigine išraiška nustatomas atsižvelgus į paties nusikaltimo pobūdį, pasekmes, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Iš V. K. priteistina neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai M. J. 500 litų.

Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje nukentėjusiąją M. J. atstovavo advokatas, todėl pripažinus V. K. kalta, iš jos priteistinos nukentėjusiosios M. J. turėtos išlaidos advokatui, pagrįstos pinigų priėmimo kvitais (LR BPK 106 str. 2 d.).

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

patenkinti M. J. apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendį, priimtą V. K. atžvilgiu, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

V. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 3 mėnesiams.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš V. K. M. J. naudai 500 litų (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. K. M. J. 2100 Litų atstovavimo išlaidų.

Daiktinį įrodymą – plaukų sruogą sunaikinti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.