Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-01-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-7-668/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-30
Bylos Nr.
II-7-668/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00979-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Pareiškėjas
R. T.
Advokatai
Gintaras Černiauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-7-668/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00979-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui R. T., jo gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. T. gynėjo advokato Gintaro Černiausko (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-20591-2023, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 13 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-20591-2023, R. T. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių už tai, kad jis 2023 m. liepos 20 d., 17.29 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę įvažiuodamas į kelkraštį, kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiavo kelkraščiu apvažiuodamas eismo spūstyje stovinčias transporto priemones pirmoje ir antroje eismo juostoje, važiuodamas toliau kirto horizontalaus kelio ženklinimo uždažytas nukreipimo saleles, rikiavosi atgal į eismo srautą vėl kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, esant intensyviam eismui kėlė grėsmę eismo saugumui, pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, visa tai padarė iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, negerbdamas nustatytų elgesio normų visuomenėje.

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2023 m. spalio 30 d. R. T. gynėjo advokato skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. spalio 13 d. nutarimą arba jo veiksmus perkvalifikuoti pagal atskirus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir taikyti švelnesnę atsakomybę numatantį įstatymą, neskiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pateiktame skunde ir patikslintame skunde nurodoma, kad pareiškėjas nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, tačiau, dėl (duomenys neskelbtini) kelyje įvykusios avarijos ar kito automobilio gedimo, eismas vyko labai lėtai, dėl ko užkaito jo automobilio variklis. Pareiškėjas konsultavosi su specialistais, kurie jam nurodė, kad reikalinga sustoti, kad aušinimo skystis sistemoje atvėstų, tačiau pareiškėjas, nenorėdamas sustoti tiesiog (duomenys neskelbtini) kelyje, jo važiuojamojoje dalyje, ar kelkraštyje ir taip sudaryti kliūtį specialiajam transportui, pasirinko važiuoti toliau ir ieškoti nuvažiavimo, kad galėtų sustoti, ką padarė degalinėje. Pareiškėjas degalinėje sustojo kad galėtų įsigyti aušinimo skysčio ir atvėsinti automobilio variklį, todėl pasirinko nestoti automobilių stovėjimo aikštelėje prie kavinės. Tai, kad pareiškėjo automobilis sugedo patvirtinta ir pateikiami dokumentai apie automobilio remontą. Pareiškėjo manymu jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl nesutinka su priimtu institucijos nutarimu. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jo veiksmai buvo kvalifikuoti, kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, kadangi lenkdamas automobilius jis siekė sugedus automobiliui kaip įmanoma skubiau pasitraukti iš intensyvaus eismo, nesudaryti avarinės situacijos nesudarant dar didesnės automobilių grūsties važiuojama kelio dalimi, taip pat siekė neužstatyti automobiliu kelkraščio juostos, kuri, esant labai intensyviam eismui, galėjo būti būtina specialiajam transportui važiuoti, t.y. greitajai medicininei pagalbai, policijai, gaisrinei. Taigi tokie veiksmai buvo sąlygoti būtinojo reikalingumo. Tuo metu Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo žinoma dėl kokių priežasčių susidarė (duomenys neskelbtini) kelyje didelė spūstis. Spūstis galėjo susidaryti ir dėl įvykusios automobilių avarijos, dėl ko Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone kelkraščio juosta būtų reikalinga specialiajam transportui. Pareiškėjas mano, kad jo atlikti veiksmai atitinka Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas, reikalaujančias eismo dalyvius elgtis pagarbiai ir atsargiai, o savo elgesiu pareiškėjas vairuojamą automobilį greičiau patraukti iš eismo, kad jis neužsidegtų ir nesukeltų žalos ir kitų asmenų turtui. Skunde nurodoma, kad pareiškėjo atžvilgiu institucija tik konstatavo faktus, nepagrįsdama kodėl juos vertina kaip atliktus iš chuliganiškų paskatų, taip pareiškėjui sukurdama pareigą paneigti institucijos išvadas, tačiau į pareiškėjo teikiamus argumentus ir motyvus institucija neatsižvelgė. Dėl šių priežasčių, t. y. kadangi pareiškėjas nesiekė veikti iš chuliganiškų paskatų, o veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, institucijos nutarimas turėtų būti panaikintas.

Pareiškėjo nuomone pritaikyta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui ir nors jis nepripažįsta jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tačiau, jeigu vis dėlto teismas vertintų, jog jis padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, šiuo atveju jam turėtų būti skirta švelnesnė nuobauda, o jo veiksmus turėtų perkvalifikuoti į atskirus KET pažeidimus. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas neturėjo ketinimo parodyti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, tiesiog dėl ne nuo jo susiklosčiusių aplinkybių, t.y. kad (duomenys neskelbtini) kelyje buvo didelė spūstis, o Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis sugedo, Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo priėmė sprendimą pasitraukti iš intensyvaus eismo. Tokį sprendimą Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo priėmė ne iš chuliganiškų paskatų, o siekdamas nepadaryti dar didesnės žalos sau ir aplinkiniams (kilus rizikai užsidegti automobilio sistemai), siekdamas nesukelti pavojingų eismo sąlygų dėl kliūties, t.y. dėl važiuojamojoje kelio dalyje ar kelkraštyje sustabdyto automobilio. Pareiškėjas prašo, sprendžiant dėl nuobaudos paskyrimo, atsižvelgti į jo asmenybę, kurią neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, į tai, jog anksčiau jokių sunkių ar piktybinių administracinių nusižengimų nėra padaręs, taip pat į jo vairavimo stažą, aplinkybę, jog neneigia pažeidęs kelių eismo taisykles, tačiau laiko, jog tokiais veiksmais siekė išvengti didesnio pavojaus eismo dalyviams.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdama'- gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Pareiškėjo versija, kad jam inkriminuotus veiksmus padarė dėl automobilio gedimo, niekaip nepateisina jo padarytų veiksmų. Net ir esant nurodomam automobilio gedimui, Pareiškėjas negalėjo taip vairuoti transporto priemonės, kaip ji užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše. Pats administracinis nusižengimas padarytas darbo dieną, po 17 vai., kuomet yra didelis automobilių judėjimas, nes yra pats judėjimo pikas, kai didžioji dauguma vairuotojų vyksta iš darbų, be to, tai buvo vasaros metas, kuomet eismas (duomenys neskelbtini) intensyvesnis nei įprastai, todėl toks Pareiškėjo elgesys turi būti traktuojamas kaip chuliganiškas, nes kiti vairuotojai kantriai stovėjo didelėje automobilių spūstyje, laukdami savo eilės sukti ar važiuoti toliau, o Pareiškėjas sąmoningai išvažiuodamas į kelkraštį (avarinę eismo juostą) ir taip aplenkdamas kitus eilėje stovėjusius automobilius, pasielgė nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, tokiu savo elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitų vairuotojų atžvilgiu, savo interesus (piko metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui bei savo veiksmais neabejotinai sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Dėl to šiuo atveju Institucija mano, kad Institucijos pareigūnas pagrįstai padarė išvadą, kad toks vairavimo būdas, pažeidęs šešis Kelių eismo taisyklių punktus, laikytinas įvykdytu dėl chuliganiškų paskatų. Be to Pareiškėjas KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, darbo dienos metu, matant daugumai eismo dalyvių, o padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų spūstį, sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad bet kuris spūstyje esantis ir Pareiškėjo greičiau apvažiuojamas automobilis gali išsukti į kelkraštį, sudaro prielaidas kilti eismo įvykiui, o tai savaime kėlė pavojingą situaciją tiek jo paties tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Institucijos vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. veikimas pagrįstai kvalifikuotas kaip ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nes atitinka šio administracinio nusižengimo požymius - automobilis buvo vairuojamas vienu metu padarant KET 4,8,9 3 priedo 1.2 ir 1.15 punktuose nustatytus pažeidimus, kurie ne tik formaliai, bet realiai kėlė grėsmę eismo saugumui, be to, pareiškėjo veiksmuose nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Kaip matyti iš byloje esančios 2023 m. liepos 20 d. PVM sąskaitos - faktūros, Pareiškėjo vairuojamai transporto priemonei buvo atliktos transportavimo paslaugos, tačiau nenurodoma būtent iš kurios vietos automobilis buvo transportuojamas. Akivaizdu, kad esant tokiam automobilio gedimui, kuri Pareiškėjas nurodo skunde ir pats patvirtina, kad jis negalėjo važiuoti ir turėjo sustoti, kadangi jam taip patarė autoserviso vairuotojai, su kuriais jis bendravo telefonu vairuodamas transportu priemonę, Pareiškėjas turėjo automobilį sustabdyti ir sustoti ir tai padaryti jam buvo galimybė saugiai važiuojant bendrame transporto priemonių sraute, sustojant artimiausioje stovėjimo aikštelėje, į kurią Pareiškėjas kaip matyti byloje esančiame vaizdo įraše nevažiavo. Pareiškėjas per paskutinius penkerius metus administracine atsakomybe dėl įvairių KET pažeidimų buvo baustas net trisdešimt keturis kartus, toks pažeidimų skaičius rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, todėl šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis Pareiškėjo atžvilgiu netaikytina.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas palaikė skundą ir jame nurodytus motyvus, prašė skundą tenkinti, akcentuodamas, kad pareiškėjas elgėsi atsakingai ir stengėsi nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, rizikuodamas savo automobiliui padaryti didesnę žalą. Pareiškėjo atstovas advokatas atkreipė dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai truko 4 sekundes kol pradėjo vytis pareiškėjo automobilį, kuris vairavo 90 km/h greičiu, todėl policijos pareigūnai užtruko, kol pasivijo pareiškėjo automobilį, tačiau to negalima vertinti kaip pareiškėjo siekį pabėgti nuo policijos pareigūnų.

Pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė jį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo peržiūri byloje esantys vaizdo įrašai, kuriame užfiksuota, kaip pareiškėjo automobilis, važiuodamas dideliu greičiu, lenkia kitas pirmoje eismo juostoje judančias transporto priemones ir jį vejasi policijos pareigūnų automobilis, kuris pareiškėjo vairuojamą automobilį pasiveja tik po kurio laiko. Teismui paklausus apie tai, kodėl matomas pareiškėjo elgesys nesutampa su teigiama versija apie pareiškėjo automobilio gedimą, pareiškėjas nurodė, kad automobilis kaista greičiau, kuomet stovi, todėl jis pasirinko didesniu greičiu vykti ir surasti saugią vietą kur sustoti. Pareiškėjas turėjo mintį sustoti, tačiau kadangi iš automobilio garai dar nerūko, o jam sustojus būtų sudaroma kliūtis judėti specialiosioms tarnyboms. Teismo posėdžio metu taip pat buvo peržiūrėtas pareiškėjo atstovo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pareiškėjo automobilis buvo užkeltas ant specialios transporto priemonės ir išgabenamas į saugią vietą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. spalio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-20591-2023, pareiškėjas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių, už tai, kad jis 2023 m. liepos 20 d., 17.29 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę įvažiuodamas į kelkraštį, kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiavo kelkraščiu apvažiuodamas eismo spūstyje stovinčias transporto priemones pirmoje ir antroje eismo juostoje, važiuodamas toliau kirto horizontalaus kelio ženklinimo uždažytas nukreipimo saleles, rikiavosi atgal į eismo srautą vėl kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, esant intensyviam eismui kėlė grėsmę eismo saugumui, pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, visa tai padarė iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, negerbdamas nustatytų elgesio normų visuomenėje.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra baudžiamas bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų, o asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemones – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Pareiškėjas, skundu kelia dvejopo pobūdžio prašymus: 1. Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jo veiksmai neteisingai buvo kvalifikuoti kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų; 2. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pareiškėjui administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pareiškėjo manymu byloje nėra duomenų apie tai, kad jis veikė tyčia, kadangi jis automobiliu kirto plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją ir važiavo kelkraščiu apvažiuodamas eismo spūstyje stovinčias transporto priemones pirmoje ir antroje eismo juostoje, dėl to, kad užkaito jo automobilio variklis, o jis nenorėdamas sudaryti dar didesnės spūsties ir kliūties specialiajam transportui, pasirinko vykti į artimiausią jam tinkamą sustojimo aikštelę, kad galėtų atvėsinti automobilio variklį. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjo pateikta versija yra neįtikinama, prieštaringa byloje nustatytoms aplinkybėms, dėl ko skundžiamo nutarimo naikinti ar pareiškėjo veiksmus perkvalifikuoti pagal kitus ANK straipsnius, nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pareiškėjas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus ir dėl to atitinkamai administracinį nusižengimą, nėra, tą pripažįsta ir pats pareiškėjas. Skundu keliamas klausimas, kuriuo iš esmės neigiamas chuliganiškų paskatų buvimas, pateikiant versiją, apie transporto priemonės gedimą ir būtiną reikalingumą, lėmusį pareiškėją nepaisyti kelių eismo taisyklių, siekiant išvengti galimos didesnės spūsties, galimo kelio užkirtimo specialiosioms tarnyboms ir galimo paties pareiškėjo transporto priemonės gedimo. Tačiau sutikti su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu, nėra pagrindo. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo reikalavimų nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui ir asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių nusižengimų/teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72/2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Kaip nustatyta nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, esant intensyviam eismui (duomenys neskelbtini) kelyje, pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę ir įvažiuodamas į kelkraštį, kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiavo kelkraščiu apvažiuodamas eismo spūstyje stovinčias transporto priemones pirmoje ir antroje eismo juostoje, važiuodamas toliau kirto horizontalaus kelio ženklinimo uždažytas nukreipimo saleles, rikiavosi atgal į eismo srautą, po to vėl kirsdamas plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, esant intensyviam eismui kėlė grėsmę eismo saugumui, pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esančius ir pareiškėjo pateiktus vaizdo įrašus, nustatytos ne tik skundžiamame nutarime konstatuotos aplinkybės, bet ir tai, kad pareiškėją vijosi bei stabdė policijos pareigūnai, tačiau pareiškėjas iškart nestojo ir nebuvo iš karto pavytas, taip pat tai, kad pareiškėjas pravažiavo ir nesustojo stovėjimo aikštelėje, kurioje sustoti turėjo objektyvią galimybę, apie ką pareiškėjas nurodė, kad siekė sustoti tinkamoje vietoje, kurioje galėtų atvėsinti automobilio variklį ir nusipirkti aušinimo skystį. Anot pareiškėjo, tai, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis patvirtina byloje esantys duomenys apie jo transporto priemonei atliktus remonto darbus ir transporto priemonės nutransportavimą į saugią vietą. Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ne vieną kartą kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, grįžo atgal į eismo srautą, po to vėl kirto ištisinę liniją ir toliau važiavo kelkraščiu, automobilį vairavo pakankamai greitai, teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilio variklis nebuvo tiek užkaitęs, kad turėtų tiesioginę grėsmę transporto priemonei, jo paties ir kitų eismo dalyvių saugumui, be to, anot pareiškėjo, specialistai, su kuriais jis konsultavosi telefonu, nurodė jam sustoti ir palaukti kol variklis atvės, tačiau pareiškėjas pasirinko toliau važiuoti ir tai daryti keldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, darytina išvada, kad institucija tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus kaip prieštaringus ir pareiškėjo veiksmus tinkamai kvalifikavo kaip atitinkančius chulikaginškas pastangas, todėl skundo tenkinti šioje dalyje nėra pagrindo.

Pasisakant dėl antrojo skundo prašymo svarbu akcentuoti, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Kaip minėta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalies sankciją chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Šiuo atveju, skiriant pažeidėjui nuobaudą ir administracinio poveikio priemonė, buvo įvertintas padaryto pažeidimo pobūdis ir sunkumas, pažeidėjo asmenybė siekiamų administracinių nuobaudų tikslų kontekste. Pareiškėjas per pastaruosius metus administracine tvarka baustas trisdešimt keturis kartus, šiuo atveju padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – jo transporto priemonės vairavimas pasireiškė elementariu Kelių eismo taisyklių ignoravimu, apie ką savo kaltę pareiškėjas nuosekliai neigė, siekdamas sušvelninti gresiančią atsakomybę. Visa tai administracinio poveikio priemonę paskyrusiai institucijai pagrįstai leido pareiškėjo veiksmus vertinti ne kaip atsitiktinio pobūdžio, ir dėl to paskirti skundžiamame nutarime nurodytos trukmės administracinio poveikio priemonę. Teismo vertinimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydis yra adekvatus ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir siekiamiems nuobaudų skyrimo tikslams, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių butų galima pareiškėjui sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ar jos iš viso neskirti, byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-20591-2023 arba pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK straipsnio 34 straipsnio 6 dalį ir administracinio poveikio priemonės neskirti, nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-20591-2023 nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Raimundas Mikšta