- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-851-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08488-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-598-955/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. B. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. B. 729 Eur turtinės žalos atlyginimo, 34,75 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. kovo 3 d. įvykio metu vandeniu buvo sulietas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas nustatė, kad buvo sulietos patalpos 19-2 lubos, patalpos 19-3 lubos ir siena, patalpos 19-4 lubos ir siena. Įvykio metu šis butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Sudarydama lokalinę sąmatą, ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 783 Eur ir išmokėjo draudėjai 743 Eur draudimo išmoką (783 Eur buto remonto kaštai – 40 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas iš buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsniu bei kasacinio teismo praktika, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 34,75 Eur (729 x 0,05 / 365 x 348) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020 m. balandžio 10 d.) iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas R. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad teiginys, jog 2020 m. kovo 3 d. sulietas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), buvo sulietas iš buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), yra sudarytas, vadovaujantis prielaidomis ir nepagrįstas įrodymais. Iš ieškovės pateiktų duomenų ir įrodymų nėra aišku, per kur pateko vanduo – ar iš aukščiau esančių patalpų, ar iš bendrųjų inžinerinių tinklų, ar iš kitur. Virš atsakovo buto yra dar keli butai, todėl neatmestina galimybė, jog vanduo galėjo patekti į draudėjo butą iš kitų patalpų, kurios atsakovui nepriklauso. Ieškovės pateikti dokumentai niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų. 2020 m. kovo 3 d. vakare kartu su kaimynu, gyvenančiu aplietame bute, atsakovas apžiūrėjo atsakovui priklausančiame bute esančias vonios patalpą 22-2, virtuvės patalpą 22-3 bei jose esančius sanitarinius mazgus, jokių drėgmės atsiradimo šaltinų neaptiko, atsakovui priklausančiame bute visos patalpos buvo sausos. Kadangi bendri namo vandens tiekimo ir nuotekų vamzdžiai, kuriais vanduo tiekiamas į butus, yra paslėpti sienoje ir apklijuoti apdailinėmis plytelėmis, tuo metu galimybės apžiūrėti šiuos vamzdžius ir įvertinti jų būklės atsakovas su kaimynu neturėjo. Taip pat atsakovas su kaimynu apžiūrėjo ir ketvirtame aukšte esančio buto, adresu: (duomenys neskelbtini), patalpas, tačiau šiame bute bendri namo vandens tiekimo ir nuotekų vamzdžiai paslėpti sienoje, todėl galimybės juo apžiūrėti ir įvertinti jų būklės ir ar vamzdžiais vanduo neteka iš viršaus neturėjo. Penktame aukšte esančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenantis kaimynas neįsileido, tik pasakė, jog pas jį viskas gerai ir vanduo niekur nebėga. Atsakovas ieškovei žalos neatlygino, nes ji, atsakovo manymu, atsirado ne dėl jo kaltė. Dėl įvykio ir su juo susijusių aplinkybių ieškovės atstovai nesusisiekė, atsakovui priklausančiame bute nesilankė ir įvykio aplinkybių nustatymo neatliko. Ieškovė privalo įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas priėmė išvadą, jog ieškovė, siekdama atsakovo civilinės atsakomybės, privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra atsakovo butas, jog žalą sukėlęs vanduo ištekėjo būtent iš atsakovo patalpų, o ne iš kitų šaltinių.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė pateikti įrodymai (fotonuotraukos, turto sunaikinimo / sugadinimo aktas, buto planas) patvirtina tik tai, jog buvo užlietas draudėjo J. K. butas (buto lubos, sienos), taip pat tai, kokia žala, ieškovės skaičiavimais, buvo padaryta, tačiau šie įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad draudėjui priklausančio buto užpylimo židinys neabejotinai yra atsakovo butas, iš kurio ištekėjo vanduo. Be to, šią aplinkybę paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė objektyvių, patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 2020 m. kovo 3 d. atsakovui priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir užliejimo žymės buto lubose, sienose yra būtent šio įvykio pasekmė, o įvykio priežastis, netgi konkreti vieta, nebuvo nustatyta.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė, gavusi pranešimą apie įvykusį draudžiamąjį įvykį, turėjo elgtis aktyviai ir rinkti įrodymus, esant galimybei apžiūrėti atsakovo butą ir įsitikinti, kad tikrai buvo vandens nuotėkis, dėl kurio buvo užlietas J. K. butas, o ne bandyti nuspėti užliejimo priežastį.
9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ieškovė ėmėsi realių priemonių, kad nustatytų, iš kur pratekėjo vanduo, kuris užliejo draudėjo butą, ji elgėsi neatsakingai, veikė savo rizika ir turi prisiimti tokio elgesio teisines pasekmes, o ne siekti nepagrįstai perkelti atsakomybę atsakovui.
10. Teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, kas lemia išvadą, jog atsakovo civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė neturėjo įrodinėti, dėl kokių priežasčių iš atsakovo buto tekėjo vanduo – ar buvo susiję su atsakovo bute esančių santechninių įrenginių netinkamas naudojimas ar eksploatavimas, ar vandens prasisunkimas dėl momentinio jo išsiliejimo ir pan. Skundžiamame teismo sprendime išdėstyti argumentai, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi tirdama įvykį, nesilankė atsakovo bute, siekdama nustatyti vandens prasisunkimo priežastį, yra nepagrįsti. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavo taisyklę, kad ieškovas tokio pobūdžio bylose turi įrodyti tik vandens prasisunkimo židinys, ir tokias savo išvadas argumentavo tuo, kad buto, iš kurio liejosi vanduo savininkas, gali pašalinti vandens prasisunkimo priežastį ir jos nustatyti gali būti net neįmanoma. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovės atstovas aplieto buto apžiūrą atliko trys dienos po įvykio, todėl net jeigu ieškovės atstovas ir būtų apžiūrėjęs atsakovo butą tą dieną, tikėtina, kad vandens prasiskverbimo priežastys jau būtų pašalintos ir ieškovė nebūtų galėjusi šių aplinkybių nustatyti.
11.2. Teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, kad vanduo galėjo sunktis iš atsakovui priklausančio buto. Iš byloje surinktų dokumentų matyti, kad buvo sulietos patalpos 19-2,19-3 ir 19-4, t. y. užliejimo požymiai koncentruojasi ties buto vidinėmis konstrukcijomis. Jeigu vanduo būtų sunkęsis iš viršuje, bet gretimai esančio buto, tuomet būtų sulietos tos patalpos ir būtent jų sienos, kurios butą Nr. 19 skiria nuo gretimai esančių butų. Ieškovė į bylą pateikė nuotraukas, buto Nr. 19 planą bei turto sugadinimo, sunaikinimo aktą. Šie įrodymai bei aplinkybė, kad draudėjas užliejimo priežasčių ėjo aiškintis būtent pas atsakovą, o ne kitų butų savininkus suponuoja išvadą, kad vanduo sunktis galėjo tik iš atsakovui priklausančio buto. Teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, šių aplinkybių visiškai nevertino, formaliai nurodydamas, kad ieškovė neįrodė žalos atsiradimo priežasties.
Atsiliepimas
12. Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovė nurodo, kad ji privalėjo įrodyti tik kur yra vandens prasisunkimo židinys. Su šia ieškovės pozicija sutiktina, nes tokia yra kasacinio teismo praktika, tačiau akivaizdu, jog ieškovė nesuvokia jai tenkančios įrodinėjimo pareigos apimties, t. y. kad siekiant įrodyti vandens prasisunkimo kilmės šaltinį (židinį), nepakanka apeliaciniame skunde pateikiamo teiginio – „byloje nebuvo ginčo dėl tos aplinkybės, kad virš ieškovės apdrausto buto buvo tik atsakovui priklausančios patalpos“.
12.2. Ieškovės teiginiai apie neva momentinį vandens skverbimąsi ir neva atsakovo turėtą galimybę pašalinti galimus vandens skverbimosi jo bute pėdsakus byloje paneigti liudytojo J. K. parodymais, kuris paaiškino, kad, jo manymu, buto užliejimas buvo ne momentinis, o tęstinis, nes pirmiausia vanduo pradėjo bėgti pro vonios ir tualeto kambario lubas, vėliau pasirodė ir virtuvėje bei svetainėje, liudytojas akcentavo ir tai, kad jo bute yra pakabinamos lubos, todėl vanduo turėjo prasisunkti pro jas. Liudytojas patvirtino, kad atsakovo butą (vonią, tualetą, virtuvę) jis apžiūrėjo tą pačią dieną, kai tik pamatė, jog šlampa aplietojo buto lubos, tačiau visur buvo sausa, nebuvo jokio vandens pratekėjimo. Šie liudytojo parodymai paneigia ieškovės versiją neva atsakovas turėjo galimybę paslėpti vandens sunkimosi židinio pėdsakus.
12.3. Teismui nereikšdama prašymo išreikalauti iš namo administratoriaus informacijos, kuri buvo būtina ieškiniui pagrįsti (arba nereikšdama prašymo namo administratorių įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu), ieškovė buvo pasyvi ir dėl to nepateikė jokių objektyvių, patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 2020 m. kovo 3 d. atsakovui priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas J. K. priklausantis butas.
12.4. Su ieškovės versija, kad vanduo negalėjo sunktis ir iš kitų butų, nesutiktina, nes jos nepatvirtina jokia civilinės bylos medžiaga – ieškovės atsakovas, atvykęs fiksuoti aplietojo būsto žalos fakto taip pat neapklausė gyvenamojo namo gyventojų apie tai, iš kokio židinio buvo aplietas J. K. butas. Negana to, priešingai ieškovės versijai, egzistuoja galimybė, jog vanduo iš tiesų galėjo tarp butų esančiomis konstrukcijomis pratekėti ir iš greta atsakovo buto esančių butų, o ieškovė jos jokiais objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, bent jau minėtų butų savininkų parodymais) nepaneigė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 3 d. vandeniu buvo sulietas J. K. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė arba apeliantė) būsto draudimu. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija). Sudarydama lokalinę sąmatą ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 783 Eur ir išmokėjo draudėjai 743 Eur draudimo išmoką (783 Eur buto remonto kaštai – 40 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės vertinimu, apdraustas turtas buvo sulietas iš buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui R. B. (toliau – atsakovas). Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 729 Eur.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovui priklausančiame bute įvyko vandens pratekėjimas, jog atsakovas naudojosi santechnikos įrenginiais ne pagal jų tiesioginę paskirtį, pažeisdamas kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, laiku neatliko šių įrenginių remonto ir profilaktinių darbų. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, kas lemia išvadą, jog atsakovo civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmetamas.
17. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad teismas, atmesdamas ieškinį, neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, formaliai nurodydamas, jog ieškovė neįrodė žalos atsiradimo priežasties. Ieškovės teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką, ji neturėjo įrodinėti, dėl kokių priežasčių iš atsakovo buto tekėjo vanduo, ji privalėjo įrodyti tik kur yra vandens prasisunkimo židinys. Nurodo, kad iš byloje surinktų dokumentų matyti, jog buvo sulietos patalpos 19-2,19-3 ir 19-4, t. y. užliejimo požymiai koncentruojasi ties buto vidinėmis konstrukcijomis. Ieškovė į bylą pateikė nuotraukas, buto Nr. 19 planą bei turto sugadinimo, sunaikinimo aktą. Šie įrodymai bei aplinkybė, kad draudėjas užliejimo priežasčių ėjo aiškintis būtent pas atsakovą, o ne kitų butų savininkus, suponuoja išvadą, kad vanduo sunktis galėjo tik iš atsakovui priklausančio buto.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
20. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
21. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Taigi šiuo atveju ieškovei byloje įrodinėjant buto užliejimo iš aukščiau esančio atsakovo buto faktą, pareigą įrodyti (paneigti), kad atsakovas nėra atsakingas dėl užpylimo, kad jis galėjo įvykti dėl ir dėl bendrųjų inžinierinių tinklų gedimo ar kita (šiais argumentais atsakovas rėmėsi atsikirsdamas į ieškinį) ar kad dėl užpylimo galimai atsakingi su draudėjo butu besiribojančio kito buto savininkai, turi atsakovas, o jis apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 straipsnis).
22. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas).
24. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).
25. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktas; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant draudžiamajam įvykiui – buto užliejimui, ta aplinkybė, kad ieškovės atstovai neatliko atsakovo buto apžiūros ir nenustatė konkrečios užpylimo priežasties, šiuo atveju nekeičia teisinės situacijos vertinimo. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant žalos, patirtos dėl užpylimo, atlyginimo klausimą, ieškovė neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, užtenka įrodyti, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.
27. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, kad byloje nebuvo ginčo dėl tos aplinkybės, jog virš ieškovės apdrausto buto buvo tik atsakovui priklausančios patalpos, todėl šios aplinkybės papildomai nebuvo įrodinėjamos. Tačiau turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų ir atsakovui tai ginčijant, aplinkybė dėl viršuje esančių patalpų išsidėstymo taip pat būtų reikšminga nustatant žalos šaltinį. Byloje nėra duomenų kaip yra išsidėsčiusios patalpos virš užlietų patalpų. Teismas šios informacijos taip pat nepareikalavo (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
28. Byloje nėra duomenų apie tai, ar buvo įvykusi vandens avarija, dėl kurios buvo aplietas butas, ar po buto apliejimo buvo užsuktas vandens tiekimas į namą, vėl buvo pradėtas tiekti vanduo, kada tai buvo padaryta, kas atliko avarijos šalinimo darbus ir, ar apskritai buvo atlikti avarijos šalinimo darbai, kas administravo įvykį. Akivaizdu, kad nepašalinus vandens sunkimosi į apatinį aukštą priežasties, jis ir toliai turėjo tekėti bei daryti žalą. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovė siuntė oficialų užklausimą į namą administruojančią įmonę UAB „Dainavos būstas“, prašydama pateikti informaciją apie vandens nutekėjimo židinio vietą, apie bendrų vamzdynų būklę, apie avarijos priežastis, tačiau nors UAB „Dainavos būstas“ šį raštą ir gavo, jokio atsakymo į jį nepateikė. UAB „Dainavos būstas“ nepateikus reikalaujamų duomenų ieškovei, ieškovė neteikė prašymo teismui išreikalauti šiuos duomenis. Atsakovas, argumentuodamas, kad vanduo galėjo patekti iš bendrų inžinierinių tinklų, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie bendrųjų inžinierinių tinklų būklę, jų gedimą ar kita (nutarties 21 pastraipa).
29. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iki galo neišsiaiškino ir nenustatė visų anksčiau nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Nesant galimybės pašalinti šiuos trūkumus apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
30. Perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.