- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- e2YT-261-454/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- M. P., Kauno rajono savivaldybės
- Advokatai
- Raimondas Kalveršas
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. P., Kauno rajono savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jai nuosavybės teise priklauso: - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) Kauno raj., patalpos, 2000-05-15 pirmojo aukšto plane pažymėtos indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2000-05-15 palėpės plane pažymėtos indeksais 3-1 ir 3-2, namo rūsio patalpos, 2000-05-15 rūsio plane pažymėtos indeksais R-l, R-2, R-3; - ūkinis pastatas, 2000-05-15 statinių plane pažymėtas indeksu 5I1b (su priestatu 1iž ir rūsiu) bei 1/2 (pusė) kiemo rūsio, 2000-05-15 statinių plane pažymėto indeksu 3I0p.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėja su šeima nuo 1979 m. gyvena name (duomenys neskelbtini) Kauno raj. 1981 m. pareiškėjai nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomotos namo patalpos 2-5 ir 2-6. Kaimyninėse patalpose 1-3, 1-4 ir 1-5 įsikūrė suinteresuotas asmuo M. P. su šeima. Patalpa 1-2 (koridorius) buvo bendrojo naudojimo patalpa. 1990-10-18 pareiškėjai buvo leista atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją - namo 1A1m pastogėje virš patalpų 2-5 ir 2-6 buvo įrengtos gyvenamosios patalpos 3-1 ir 3-2, o pirmame aukšte pastatytas priestatas, kuriame įrengtos patalpos 2-1, 2-2, 2-3, 2-4. Po priestatu taip pat įrengtos rūsio patalpos R-1, R-2, R-3. Šiomis naujomis patalpomis naudojasi pareiškėja. Rekonstruotuose namo patalpose pareiškėja savo lėšomis įrengė elektros įvadus, elektros apskaitos prietaisus, centrini šildymą, vandentieki ir vietinę kanalizaciją, vandens siurblius, jos lėšomis nutiestas privažiavimo kelias, žvyru padengtas kiemas. Taip pat, pareiškėja 1990 m. greta namo pasistatė ūkinį pastatą su priestatu ir rūsiu (indeksai 5I1b ir liž). Taigi, 84,2 procentų gyvenamojo namo ploto įrengta pareiškėjos lėšomis ir šio naujojo ploto neįmanoma atskirti, ar naudoti atskirai nuo senojo. Priėmus Butų privatizavimo įstatymą, pareiškėja kreipėsi su prašymu leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas, sumokėjo privatizavimo kainą, tačiau privatizavimo procedūros nebaigė, nes kilo ginčas dėl gyvenamojo namo, kuris buvo išspręstas tik 2013-11-20 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pareiškėjos naudai. Šiuo metu gyvenamojo namo ir priklausinių savininkas nėra įregistruotas, tačiau pareiškėjai sumokėjus namo privatizavimo kainą bei savo lėšomis įrengus 84,2 procentus gyvenamojo namo patalpų, pastačius gyvenamojo namo priklausinį, turėtu būti pripažintos nuosavybės teisės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja (b. l. 15-19).
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, jai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, pareiškėją atstovauja atstovas advokatas, todėl byla nagrinėtina pareiškėjai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad prašo bylą nagrinėji jo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo M. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 29), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, spręstina, kad suinteresuotas asmuo į teismo posėdį atvyko dėl nepateisinamų priežasčių, todėl byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjai 1981 m. balandžio 1 d. nuomos sutartimi buvo išnuomota gyvenamoji patalpa name (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos dokumentai: nuomos sutartis 1981 balandiene.pdf, patalpos perdavimo-priemimo aktas.pdf, nuomos apskaičiavimo lapas.pdf). 1990-10-18 pareiškėjai buvo suteiktas leidimas atlikti namo dalies rekonstrukciją (elektroninės bylos dokumentai: 1990-10-18 pažyma.pdf). Rekonstrukcijos metu buvo įrengtos patalpos: pirmojo aukšto plane pažymėtos indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, palėpės plane pažymėtos indeksais 3-1 ir 3-2, namo rūsio patalpos, rūsio plane pažymėtos indeksais R-l, R-2, R-3; pastatytas ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 5I1b (su priestatu 1iž ir rūsiu) bei 1/2 (puse) kiemo rūsio, pažymėto indeksu 3I0p (elektroninės bylos dokumentai: komprojektas –ekspertizės aktas.pdf, statytines teismo ekspertizes aktas.pdf, rc vertinimas.pdf, 2005-02-21 rastas.pdf). Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius nėra registruotos (elektroninės bylos dokumentai: namas rc 2014-06-25.pdf).
CPK 444 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad pastato valdymo nuosavybes teise juridinis faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, statybos būdu ir t. t.) įgijęs nuosavybes teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybes teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga, patvirtinta LAT 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui, pareiškėja kreipėsi dėl turto privatizavimo, sumokėjo privatizavimo kainą (elektroninės bylos dokumentai: privatizavimo kvitas.pdf). Nors sudarytas gyvenamojo namo privatizavimo sandoris nebuvo įformintas įstatymo nustatyta forma, esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad buvo sumokėta gyvenamojo namo privatizavimo kainą. Privatizavimo metu galiojusios 1964 m. CK 41 str. 2 d. normos numatė, kad sandoris, kuriam įstatymas nenustato tam tikros formos, laikomas sudarytu taip pat ir tuo atveju, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandori. 1964 m. CK 58 str. 5 d. normos leido pripažinti galiojančiu sandorį, sudarytą nesilaikant privalomos formos, jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, o antroji šalis vengia sandori reikiamai įforminti. Analogiškas teisinis reglamentavimas yra numatytas ir šiuo metu galiojančių CK 1.93 str. 4 d., 6.309 str. 2 d. normų. Teismų praktikoje, aiškinant šias teisės normas nurodoma, jog pagal faktines aplinkybes konstatavus, kad šalys ne tik susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, bet ir pradėjo vykdyti jos turini sudarančius įsipareigojimus, tačiau vienai iš šalių vengiant sutartį patvirtinti notariškai, sutartį įvykdžiusios ir jos sudarymu suinteresuotos šalies teisės turi būti ginamos CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir CK 6.309 straipsnio normų pagrindu, o tokia sutartis gali būti pripažinta galiojančia teismo sprendimu (LAT 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei byloje pateiktus įrodymus, spręstina, kad pareiškėja, sumokėdama gyvenamojo namo privatizavimo kainą, įvykdė privatizavimo sandorį, kuris nepagrįstai buvo vengiamas įforminti įstatymo nustatyta tvarka.
Kadangi senoji ir naujoji (įrengta po rekonstrukcijos) gyvenamojo namo dalys teisiškai nėra atskirtos, spręstina, kad privatizuodama anksčiau nuomotą gyvenamojo namo dalį privatizavimo pagrindu pareiškėja įgijo nuosavybės teises tiek į senąją, tiek į naująją gyvenamojo namo dalis. Be to, pagal privatizavimo kainos mokėjimo metu galiojusias 1964 m. CK 153 str. normas priklausinį (daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi) ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl spręstina, kad pareiškėja, gyvenamojo namo privatizavimo sandorio pagrindu, įgijo nuosavybės teisės, taip pat ir į gyvenamojo namo priklausinius - ūkinį pastatą 5I1b (1iž) ir senojo rūsio dalį.
Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja savo lėšomis pakeitė daugiau nei 50 procentų pagrindinių gyvenamojo namo konstrukcijų, naujas gyvenamojo namo plotas viršija senąjį daugiau kaip 30 procentų, naujas sukurtas bendras plotas sudaro 96,56 kv.m., 84,2 procentų dabartinio gyvenamojo namo ploto įrengta pareiškėjos lėšomis (elektroninės bylos dokumentai: komprojektas –ekspertizės aktas.pdf, statytines teismo ekspertizes aktas.pdf, rc vertinimas.pdf, 2005-02-21 rastas.pdf). 1964 m. CK 155 str. numatė, jog asmuo, pagaminęs naują, daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu daikto pagaminimo vertė yra didesnė už medžiagos vertę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-06-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3367/2005, konstatavo, kad atsižvelgiant į 1964 m. CK 41 str. 2 d. reglamentavimą, o taip pat ir į 2000 m. CK 4.47 str. nuostatas, nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir pagaminant naują daiktą, taigi ir pastatant nekilnojamojo turto objektą jei šis nekilnojamojo turto objektas pastatytas to asmens lėšomis. Tokiu būdu asmuo konkliudentiniais veiksmais išreiškia valią, įgyti nuosavybės teises į šį statomą objektą. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, konstatuotina, kad pareiškėja nuosavybės teises į po rekonstrukcijos į naujai įrengtą namo dalį bei pastatytus priklausinius įgijo ir statybos būdu.
Taigi, pareiškėja privatizavimo įstatymo pagrindu ir statybos būdu buvo įgijusi nuosavybės teisę į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Kauno raj., patalpas, pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, palėpės patalpas, pažymėtas indeksais 3-1 ir 3-2, namo rūsio patalpas, pažymėtas indeksais R-l, R-2, R-3; ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 5I1b bei 1/2 kiemo rūsį, pažymėtą indeksu 3I0p.
Pareiškėja nėra išsaugojusi nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė, šie dokumentai nėra išlikę (b. l. 15-19).
Laikytina, kad reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas pareiškėjos pareiškimu ir prie jo pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso: - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) Kauno raj., patalpos, 2000-05-15 pirmojo aukšto plane pažymėtos indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2000-05-15 palėpės plane pažymėtos indeksais 3-1 ir 3-2, namo rūsio patalpos, 2000-05-15 rūsio plane pažymėtos indeksais R-l, R-2, R-3; - ūkinis pastatas, 2000-05-15 statinių plane pažymėtas indeksu 5I1b (su priestatu 1iž ir rūsiu) bei 1/2 (pusė) kiemo rūsio, 2000-05-15 statinių plane pažymėto indeksu 3I0p. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) Kauno raj., patalpos, 2000-05-15 pirmojo aukšto plane pažymėtos indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2000-05-15 palėpės plane pažymėtos indeksais 3-1 ir 3-2, namo rūsio patalpos, 2000-05-15 rūsio plane pažymėtos indeksais R-l, R-2, R-3; - ūkinis pastatas, 2000-05-15 statinių plane pažymėtas indeksu 5I1b (su priestatu 1iž ir rūsiu) bei 1/2 (pusė) kiemo rūsio, 2000-05-15 statinių plane pažymėto indeksu 3I0p.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.