- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- e2S-2152-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11614-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. Z. (pavardė po antrosios santuokos K.), gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo brolis ir sesuo. Pareiškėjas nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti tam, kad galėtų priimti A. B. palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. gegužės 5 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Teismas išaiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareiškimo trūkumų nepašalinimo pasekmes.
3. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 2 d. pateikė teismui tik dalį teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodytų dokumentų, taip pat pateikė prašymą pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti dar papildomai iki 2025 m. gegužės 15 d.
4. Teismas 2025 m. gegužės 5 d. rezoliucija patenkino prašymą ir pratęsė pareiškėjui terminą iki 2025 m. gegužės 15 d. pareiškimo trūkumams, nurodytiems teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 13 d. pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo kartu su priedais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė pareiškėjo V. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, net ir po to, kai buvo patenkintas jo prašymas pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, taip ir nepašalino visų 2025 m. balandžio 25 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytų trūkumų ir, nepaisant to, kad yra atstovaujamas advokatės, nenurodė tokio elgesio priežasčių, neteikė teismui jokių papildomų prašymų.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog jis kreipėsi į notarų biurą dėl velionio A. B. palikimo priėmimo. Pareiškėjo teigimu, jis negali pilnai įgyvendinti paveldėjimo teisės, nes neturi išlikusių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas atitinkamai yra velionio A. B. sūnėnas iš motinos pusės. Taigi pareiškėjas siekia įrodyti, kad A. B. (gimęs (duomenys neskelbtini); miręs (duomenys neskelbtini)) yra pareiškėjo dėdė (t. y. pareiškėjo motinos brolis) tam, kad galėtų paveldėti turtą po jo mirties.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui pareiškėjo prašymus, užklausas valstybės archyvams, be kita ko Lietuvos valstybės istorijos archyvui, regioniniams valstybės archyvams, su prašymu pateikti dokumentus apie jo motinos ir velionio A. B. giminystės ryšį ir šių archyvų atsakymus su visais jų priedais. Teismas vertino, kad pareiškėjas šio trūkumo, kuris laikytinas esminiu, nepašalino.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pateikė teismui tik valstybės archyvų atsakymus, nors teismas nurodė pateikti ne tik atsakymus, bet taip pat ir pareiškėjo prašymus, užklausas valstybės archyvams su prašymu pateikti dokumentus apie jo motinos ir velionio A. B. giminystės ryšį ir šių archyvų atsakymus su visais jų priedais, kad matytųsi pareiškėjo teiktų prašymų ir užklausų turinys.
11. Teismas pažymėjo, kad Kauno regioninis valstybės archyvas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nurodė kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, kuriame yra saugomos gimimo, santuokos ir mirties metrikos. Pareiškėjas taip pat pateikė Lietuvos valstybės istorijos archyvo atsakymą, kuriame nurodyta, kad: „<...> dėl gimimo / santuokos / mirties įrašų suradimo būtina nurodyti vardus, pavardes, gimimo / santuokos / mirties metus bei įrašo registracijos vietą (iki 1940 m. – bažnyčią ar kitą religinę įstaigą). <...> Nenurodžius metų ir vietos, įrašo paieška neįmanoma <...>“. Teismas vertino, kad iš aptariamo Lietuvos valstybės istorijos archyvo atsakymo galima spręsti, jog pareiškėjas visgi nenurodė archyvui visų būtinų duomenų, taip pat ir nenurodė teismui dėl kokių priežasčių archyvui nebuvo pateikti visi duomenys.
12. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į tai, kad dalies trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, teismas konstatavo, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino pareiškimo trūkumų. Dėl to nutarė pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
13. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo atveju turi pirmiausia kreiptis dėl civilinės būklės akto įraše – gimimo liudijime nurodytų netikslumų ištaisymo, įrašų pakeitimo ar papildymo. Atkreipė dėmesį, kad tiek A. B. Z. (pavardė po antrosios santuokos K.), tiek A. B. gimimo liudijimai yra pateikti į bylą. Anot pareiškėjo, tiek A. B. Z., tiek A. B. tėvai – S. B. ir B. J., todėl A. B. ir A. B. buvo brolis ir sesuo. Pareiškėjo teigimu, nors aptariamuose gimimo liudijimuose nurodyta, kad A. B. tėvai yra S. B. ir B. J., o A. B. tėvai – S. B. ir B. J., gimimo liudijimuose tėvų vardai nesutampa, nes to meto civilinės būklės aktų įrašuose toks vardų trumpinimas ar panašaus pobūdžio įrašų netikslumai buvo gana dažnas reiškinys. Taigi anot pareiškėjo, tiesiog A. B. gimimo liudijime yra netikslumai – sutrumpinti tėvų vardai.
14. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, jog nėra reiškiamas reikalavimas dėl įrašo apie A. B. gimimo liudijime nurodytų tėvų vardų ištaisymo, tačiau pareikšto reikalavimo esmė ir įrodinėjimo dalykas yra susiję su civilinės būklės akto įraše nurodytų duomenų ištaisymu ar tikslinimu. Atsižvelgiant į tai, kad, anot pareiškėjo, jo turimame civilinės būklės akte yra netikslumų, pareiškėjas turi kreiptis dėl tokių netikslumų ištaisymo ir tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius pakeisti, papildyti, ištaisyti civilinės būklės akto įrašą – kreiptis į teismą, pateikdamas CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Pareiškėjas (apeliantas) V. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo V. Z. pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pareiškėjas, siekdamas pašalinti pareiškimo trūkumą, kreipėsi į Lietuvos istorijos archyvą dėl giminystės ryšį pagrindžiančių dokumentų gavimo. Nors pareiškėjas nepateikė užklausų, siųstų archyvams, tačiau pateikė, kad duomenys, susiję su giminystės ryšiais, archyvuose nėra kaupiami. Be to, užklausos archyvams, teismui pareikalavus, gali būti pateiktos bylos eigoje.
15.2. Nagrinėjamu atveju nėra esminių trūkumų, trukdančių priimti pareiškimą. Pareiškimas buvo nepriimtas formaliai įvertinus neesminius pareiškimo trūkumus ir pasisakant pareiškime nesuformuluotais klausimais.
15.3. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad jau paduodamas pareiškimą pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų visas išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į pareiškimo patenkinimą. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, apribojo pareiškėjo teisę į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
19. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – Kauno Arkivyskupijos Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos pažymą apie įrašus metrikų knygose ir užklausa į (duomenys neskelbtini) institucijas dėl duomenų apie A. B. Z. santuoką ir ištuoką suteikimo.
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
21. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto naujai teikiami įrodymai yra susiję su šios bylos dalyku (CPK 180 straipsnis), jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat nenustatytas apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutaria naujai teikiamus įrodymus priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
23. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Be bendrųjų procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų, CPK 447 straipsnyje įtvirtinti pareiškimo turinio reikalavimai, t. y. pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. CPK 443 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik kai yra visos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
25. Įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymas paduodant ieškinį sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017).
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad trūkumų šalinimo instituto taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. gegužės 5 d. imtinai pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y.: 1) aiškiai nurodyti į kokius konkrečiai valstybinius archyvus kreipėsi pareiškėjas su prašymu pateikti dokumentus apie jo motinos ir velionio A. B. giminystės ryšį ir kokie buvo šių archyvų atsakymai; 2) pateikti teismui pareiškėjo prašymus, užklausas valstybės archyvams, be kita ko, Lietuvos valstybės istorijos archyvui, regioniniams valstybės archyvams, su prašymu pateikti dokumentus apie jo motinos ir velionio A. B. giminystės ryšį ir šių archyvų atsakymus su visais jų priedais; 3) pateikti teismui A. K. (buvusios pavardės: B., Z.) ir V. Z. santuokos liudijimą ir ištuokos liudijimus; 4) aiškiai nurodyti, kodėl jis įtraukė į bylą notarę suinteresuotu asmeniu, kaip byla susijusi su notarės teisėmis ar pareigomis.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodytus trūkumus ir pareiškėjo, šalinant teismo nustatytus pareiškimo trūkumus, pateiktus dokumentus ir duomenis, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas nepašalino esminių trūkumų.
29. Iš pareiškėjo 2025 m. gegužės 2 d. teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas, vykdydamas teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartį, kreipėsi į valstybės archyvus, Vilniaus civilinės metrikacijos skyrių. Iš teismui pateikto Kauno regioninio valstybės archyvo atsakymo matyti, kad pareiškėjui nurodoma kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą. Lietuvos valstybės istorijos archyvo atsakyme nurodyta, kad: „<...> dėl gimimo / santuokos / mirties įrašų suradimo būtina nurodyti vardus, pavardes, gimimo / santuokos / mirties metus bei įrašo registracijos vietą (iki 1940 m. – bažnyčią ar kitą religinę įstaigą). <...> Nenurodžius metų ir vietos, įrašo paieška neįmanoma <...>“. Taip pat pažymima, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve pažymos apie šeimos sudėtį nerengiamos. Pareiškėjas taip pat paaiškino notarės įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu priežastis. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui nepateikė užklausų valstybės archyvams su prašymu pateikti duomenis apie jo motinos A. K. (buvusios pavardės: B., Z.) ir velionio A. B. giminystės ryšį, dėl ko šioje bylos stadijoje nėra galimybės nustatyti, kokius duomenis ir, ar visus turimus duomenis, pareiškėjas pateikė valstybės archyvams. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pareiškimo trūkumo, kaip užklausų archyvams pateikimo teismui, ištaisymas yra galimas ir tolimesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, priėmus pareiškimą ir įvertinus byloje esančius įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėto trūkumo neištaisymas nėra laikytinas esminiu, kurio neištaisius teismo procesas negali būti pradėtas.
30. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvo atsakymo pareiškėjui turinys suponuoja išvadą, jog archyvuose gauti duomenų, susijusių su šeimos sudėtimi ir giminystės ryšiais, nėra galimybės.
31. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktos pažymos apie įrašus metrikų knygose matyti, kad Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos (duomenys neskelbtini) metu Jungtuvių metrikų knygoje yra įrašas Nr.73/1955, apie tai, kad A. B. ir V. Z. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Apeliantas taip pat pateikė įrodymus, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) institucijas dėl duomenų apie A. B. Z. santuoką ir ištuoką. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjas ištaisė teismo nurodytą trūkumą nurodyti duomenis, susijusius su A. K. (buvusios pavardės: B., Z.) ir V. Z. santuoką ir ištuoką. Pažymėtina, kad teismui pripažinus, kad šiai bylai išnagrinėti reikšmingi ir kiti papildomi įrodymai (duomenys apie pirmąją pareiškėjo motinos santuoką), jie gali būti teikiami teismui ir bylą nagrinėjant iš esmės.
32. Aukščiau aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas pašalino esminius pirmosios instancijos teismo nurodytus pareiškimo trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į sprendžiamo klausimo pobūdį (giminystės fakto nustatymas), į tai, kad teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir siekti visapusiškai ištirti ir išsiaiškinti bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą. Teismo vertinimu, pareiškimo nepriėmimas nagrinėjamoje situacijoje nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą ir tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.
33. Pareiškimo priėmimas priskiriamas tik pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. Z. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.