- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-378-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08933-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- T. Z., L. Z.
- Atsakovas
- UAB ,,Gelvora“
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos filialas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės T. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių L. Z. ir T. Z. ieškinį atsakovei UAB ,,Gelvora“ (įstojusiai į bylą vietoje Luminor Bank AS) dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo byloje – Luminor Bank AS Lietuvos filialas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės L. Z. ir T. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti 2003 m. spalio 29 d. kreditavimo sutarties Nr. 3-59, sudarytos tarp kredito gavėjos L. Z. ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 2226 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1113 Eur iš kiekvienos ieškovės, taip pat priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 39,76 Eur (trisdešimt devynis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo atmesti ieškovių L. Z. ir T. Z. ieškinį pripažinti 2003-10-29 kreditavimo sutarties Nr. 3-59, sudarytos tarp kredito gavėjos L. Z. ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, nutraukimą neteisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovei T. Z. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, sumokėti 170 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pareiškė prašymą atleisti ją nuo 170 Eur žyminio mokesčio mokėjimo. Prašyme nurodė, kad nuo 2021 sausio 1 d. įmonės, kuriose dirba, dėl pasaulinės pandemijos ir karantino ekonominių pasekmių laikinai sustabdė savo veiklą, o ji nuo minėto laikotarpio yra ilgalaikėse neapmokamose atostogose. Šiuo metu ieškovės materialinė padėtis yra sunki, gyvena iš kuklių asmeninių santaupų. Kadangi dėl ligos jos galimybės pilnaverčiai dirbti pilną darbo dieną ar tuo metu, kai tai būtų reikalinga darbdaviui, yra labai ribotos, kito nuolatinio darbo pagal savo profesiją šiuo metu neturi ir surasti jį yra labai sudėtinga. Kadangi nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu, nedarbingumo išmoka nebuvo skirta.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmesti ir atidėti ieškovei T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 170 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, pareiškiant apeliacinį skundą, iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.
7. Teismas nutartyje nurodė, kad prašymas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, ilgą laikotarpį (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 5 d.) jai buvo suteiktas nedarbingumas, VSDFV duomenimis, ieškovė pajamų negauna.
8. Teismas įvertino tai, kad ieškovė nepateikė pažymų apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, taip pat tai, kad nėra duomenų, jog ieškovė yra nedarbinga ar yra kitų objektyvių aplinkybių, kliudančių dirbti ir gauti pajamų, taigi padarė išvadą, kad nėra pakankamų duomenų apie tai, kad ieškovė ir ateityje neturės galimybės sukaupti reikiamą sumą žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl teismas atmetė ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Vis tik, teismas pažymėjo, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki ir reikalavimas sumokėti visą 170 Eur sumą ieškovei užkirstų teisę į teisminę gynybą, todėl teismas atidėjo ieškovei 170 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovė T. Z. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti T. Z. prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.
10. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pažymų pateikimas neįmanomas, nes T. Z. prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pateikimo dieną jokių banko sutarčių dėl banko sąskaitų neturėjo, todėl negalėjo pateikti jokių pažymų apie lėšas bankuose ar kitose kredito įstaigose, nes neturėjo jokių sąskaitų.
11. Taip pat nesutinka su teismo motyvais, jog pareiškėja neįrodo, jog nėra nedarbinga ir negalės užsidirbti ir žyminį mokestį sumokėti ateityje. Asmuo prašymą teikia pagal prašymo dienai esamą finansinę padėtį ir įstatymas neįpareigoja pateikti duomenis apie ateities galimybes turėti turtą. Teismas, remdamasis hipotetine galimybe žyminį mokestį sumokėti ateityje, nenurodo termino, kokį laikotarpį laiko tinkamu ar realiu įgyvendinti pareigą sumokėti žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis)) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokėjimo netenkinti ir atidėti 170 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, pareiškiant apeliacinį skundą, iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
15. Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.
16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl byloje mokėtinos žyminio mokesčio sumos dydžio (170 Eur). Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, nes mano, kad ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo turėjo būti atleista.
17. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant motyvuotam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
18. Be to, prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, debitorių skolas, finansines ataskaitas ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
19. Apeliantė, teikdama prašymą, pateikė VSDFV duomenis, jog už ją nėra mokamos PSD įmokos, todėl susikaupė 448,10 Eur skola, šiuo metu nedirba, apie jai suteiktą nedarbingumą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 5 d.
20. Vadovaujantis CPK 84 straipsnio nuostatomis, sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, teismas ieškovės turtinę padėtį vertina ateities perspektyvoje, t. y. ar yra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovės esama finansinė padėtis ateityje pagėrės ir ji turės galimybes sumokėti žyminį mokestį. Tuo tarpu, vertinant prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi būti nustatoma, ar prašančiojo asmens turtinė padėtis šiuo metu neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-602-943/2020). Skundžiama nutartimi įvertinta, kad šiuo metu apeliantės turtinės padėtis prasta (kas sudaro pagrindą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tai ir buvo padaryta), tuo tarpu, teismas nenustatė aplinkybių, kurios objektyviai apeliantei ateityje trukdytų sumokėti žyminį mokestį.
21. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, veiklos vykdymu, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į tam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei vertę (likvidumą). Teismas atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie turimą asmens turtą. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-101-330/2019).
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė nepateikė visų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie jos turtinę padėtį. Teismui patikrinus viešai prieinamų registro duomenų informaciją (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantei T. Z. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 97 700 Eur. Nors šiuo momentu nekilnojamajam turtui pritaikytas areštas, tačiau apeliantė nuosavybės teisės į žemės sklypą nėra praradusi. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo apeliantės atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau dėl šiuo metu jos sunkios finansinės padėtis yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs neatleisti apeliantės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teisingai įvertino jos teiktus duomenis apie jos turtinę padėtį ir tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias atleidimą iš nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
23. Pažymėtina ir tai, kad CPK 83 straipsnio 3 dalis numato galimybę asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, šiuo atveju apeliantė prašo atleisti nuo visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo. Apeliantė duomenų, išsamiau atskleidžiančių jos tikrąją turtinę padėtį, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui, tuo tarpu matyti, kad nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Dėl šios priežasties nebūtų pagrindo atsakovės atleisti net ir nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, juolab nesant teisinio pagrindo atleisti nuo viso mokesčio sumokėjimo.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos T. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.