Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dėl nuteistajam R. M. teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. nuteistas:Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, vienu trečdaliu sumažinta 40 parų arešto bausme. Į bausmės laiką įskaitytas nuteistojo laikinojo sulaikymo laikas – dvi paros. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. birželio 15 d.Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, vienu trečdaliu sumažinta 60 parų arešto bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsniu, BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir nuteistajam R. M. paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė.Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, prašo ją peržiūrėti ir paskirti jam švelnesnę subendrintą arešto bausmę. Nuteistojo skundas atmetamas.BPK 347 straipsnyje numatyta kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarka. Jame nustatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Nagrinėjamu atveju, R. M. priimant Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendį, dar buvo neįsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2018 m. birželio 15 d. Kaip teisingai pažymima skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, aptarti nuosprendžiai nėra įvykdyti, todėl jais paskirtos bausmės turi būti subendrinamos. Skunde nuteistasis kelia klausimą dėl nepagrįstai bendrinant bausmes nustatytos galutinės bausmės, teigdamas, kad ji yra per griežta. Kadangi nuteistasis skunde prašydamas paskirti jam švelnesnę galutinę subendrintą bausmę nenurodė motyvų, pagrindžiančių tokį po prašymą, todėl aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo. BK 63 straipsnyje numatytos galutinės bausmės skyrimo esant nusikalstamų veikų daugetui taisyklės. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Kelių nusikalstamų veikų padarymas suponuoja prielaidą skirti kaltininkui galutinę bausmę pagal nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bylą nagrinėjančiam teismui skiriant bausmę (ar po nuosprendžių priėmimo nustatant kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarką), numatyta pareiga subendrinti paskirtas bausmes už kelias nusikalstamas veikas, tai yra jas apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Remiantis teismų suformuota praktika, sprendžiant nusikalstamų veikų daugeto bausmių subendrinimo klausimą, pirmiausia turi būti įvertinama galimybė taikyti bausmių apėmimo principą. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nei viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kuomet bausmės gali būti apimamos, nenustatyta, todėl apylinkės teismas neturėjo įstatyminio pagrindo nuteistajam neįvykdytais nuosprendžiais už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų dviejų veikų padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog skundžiama nutartimi R. M. paskirtos bausmės pagrįstai bendrintos jas iš dalies sudedant, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje.Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja dalinio bausmių sudėjimo būdo taikymo taisyklių, palikdamas teismui diskrecijos teisę taikant BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas nuspręsti, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės, tačiau pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2005 aiškindama BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nurodė, kad teismas, taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės, o bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius. Be to, turi būti vadovaujamasi bausmių skyrimą reglamentuojančiomis nuostatomis, numatytomis BK 54 straipsnyje.Nors subendrindamas R. M. paskirtas bausmes pagal du nuosprendžius apylinkės teismas nenurodė motyvų, kodėl, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (60 MGL dydžio baudos) pridėjo būtent tokią – 30 MGL baudos dalį iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos 40 MGL dydžio baudos, tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė nuteistajam paskirta pagrįstai, ji nėra per griežta ir nepažeidžia bausmių skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Nuteistasis teistas tris kartus už tyčinių turtinio pobūdžio nusikaltimų darymą (vagystes, sukčiavimą), naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus kiek mažiau nei metams po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur bausmę atliko už 13 nusikalstamų veikų (sukčiavimų). Be to, jis sistemingai baudžiamas administracine tvarka dėl smulkaus turto vagysčių, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Šios aplinkybės rodo R. M. nekritišką ir lengvabūdišką požiūrį į jam skiriamas bausmes bei nuobaudas, nenorą pasitaisyti ir laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų normų reikalavimų, o jo elgesys nusikalstamų veikų daryme nebuvo atsitiktinis. Nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus mažesnę nei skundžiamoje nutartyje nurodyta subendrintą arešto bausmę. Esant išdėstytiems argumentams, teigti, kad prie nuteistajam Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį (tris ketvirtadalius) Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, galutinė subendrinta bausmė per griežta, nėra pagrindo, dėl šios priežasties nuteistojo skundas atmetamas. Tačiau apylinkės teismas, subendrinęs nuteistajam paskirtas bausmes nepažeisdamas bendrųjų bausmių skyrimo ir bendrinimo nuostatų, netinkamai nustatė galutinės nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo vietą, arešto bausmę paskirdamas atlikti pataisos namuose. Tiek BK 49 straipsnio 2 dalies, tiek Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio ir 50 straipsnio nuostatos imperatyviai nurodo, jog arešto bausmę nuteistieji turi atlikti šios rūšies bausmių vykdymo institucijose – areštinėse. Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. ir 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžių rezoliucinių dalių matyti, jog nuteistajam arešto bausmės atlikimo vieta parinkta tinkamai (areštinėje), todėl skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad minėtais nuosprendžiais subendrintą arešto bausmę nuteistasis R. M. turi atlikti areštinėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. M. skundą atmesti, tačiau Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį pakeisti, nustatant nuteistajam R. M. paskirtą galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę atlikti areštinėje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.