Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-318-322/2014 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui AB „Kelmės pieninė“, tretiesiems asmenims AB „Pieno logistika“ ir Valstybės įmonės Registrų centrui dėl visuotinio pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolu priimtų sprendimų bei visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir AB „Kelmės pieninė“ reorganizavimo bei AB „Pieno logistika“ įsteigimo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apelianto įsitikinimu, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, būtų atkurta „Status quo“ padėtis, t.y. dabartiniai AB „Pieno logistika“ akcininkai, įskaitant ieškovą, vėl atgautų turėtas AB „Kelmės pieninė“ akcijas, o AB „Pieno logistika“ likviduota, o tokios padėties galimam atstatymui ir būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, kadangi bendroves AB „Kelmės pieninė“ ar AB „Pieno logistika“ dar kartą reorganizavus, ar jas likvidavus, to padaryti būtų iš viso nebeįmanoma, kaip ir įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, o tam yra būtina uždrausti AB „Kelmės pieninė“ ir AB „Pieno logistika“ akcininkams priimti sprendimus numatytus Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1, 6, 7, 10, 12-15, 18-22 punktuose, o AB „Pieno logistika“ valdybai uždrausti priimti sprendimus numatytus Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1, 3-5 ir 7 punktuose, nes tokių sprendimų laikinai neapribojus, po to teisino priimto sprendimo įvykdymas būtų labai apsunkintas ir gana komplikuotas. Be to, ieškovas byloje teismo prašys skirti atlikti AB „Kelmės pieninė“ auditą, bendrovės turto ir pačios bendrovės vertinimą bei sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, ką teismas nutarė svarstyti po to, kai bus gauti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai ir kiti dokumentai, įskaitant ir apeliacinį procesą, akivaizdu gali trukti tikrai ne vienerius metus, todėl tokiais atvejai laikinąsias apsaugos priemones taikyti pripažintina būtinu ir laikinai sustabdyti ginčijamų AB „Kelmės pieninė“ 2013 m. spalio 17 d. ir 2013 m. gruodžio 2 d. visuotinių akcininkų susirinkimų priimtų visų sprendimų galiojimą bei AB „Kelmės pieninė“ naujos redakcijos įstatų, ir naujai sukurtos AB „Pieno logistika“ įstatų registracijos galiojimą VĮ Registrų centras, kas priešingai nei darė išvadą pirmosios instancijos teismas, niekaip neapsunkintų akcinių bendrovių normalios ūkinės – komercinės veiklos, bet tuo pačiu užtikrintų ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti ieškinį gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiniais reikalavimais, todėl padės įgyvendinti subjektines teises, jeigu bus pripažinta, kad jos buvo pažeistos. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-860/2012).

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovas atskiruoju skundu prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siaurina taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, todėl atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėja bylą tik atskirojo skundo ribose.

Nustatyta, kad ieškovas byloje iš esmės ginčija atsakovės AB „Kelmės pieninė“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtus sprendimus dėl AB „Kelmės pieninė“ reorganizavimo atskyrimo būdu ir AB „Pieno logistika“ įsteigimo, kadangi apelianto įsitikinimu skaidomos AB „Kelmės pieninė“ akcininkų akcijos ir jos yra paskirstytos neproporcingai jų dalims įstatiniame kapitale. Ieškovas reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia reikalingumu AB „Pieno logistika“ dabartinius akcininkus, įskaitant ir ieškovą, atgauti turėtas AB „Kelmės pieninė“ akcijas, o AB „Pieno logistika“ likviduoti. Todėl prašo sustabdyti visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų galiojimą bei bendrovės įstatų galiojimą bei uždrausti priimti atitinkamus sprendimus numatytus LR Akcinių bendrovių įstatymo atitinkamuose punktuose.

Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad akcijų, kaip specifinės rūšies turto, ypatumai, lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo akcijų atžvilgiu specifiką. Remiantis CK 1.102 straipsniu bei LR Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio pirmąja dalimi, akcijos - tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

Teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra įstatymo nustatytos juridinio asmens dalyvio – akcininko neturtinės teisės (LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 3 dalį teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota Akcinių bendrovių įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akcijas. Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas ribojimų naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi svarstyti, ar šie ribojimai atitinka konkrečios bylos faktines aplinkybes. Naudojimasis akcijų savininkui suteikiama teise šiomis akcijomis balsuoti yra susijęs su jo dalyvavimu akcininkų susirinkimui priimant sprendimus, susijusius su bendrovei priklausančio turto valdymu, jo disponavimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, į tai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.

Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas – reikalavimai pripažinti negaliojančiais atsakovės AB „Kelmės pieninė“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtus sprendimus dėl AB „Kelmės pieninė“ reorganizavimo atskyrimo būdu ir AB „Pieno logistika“ įsteigimo, kurie susiję su neteisingai nustatyta keičiamų akcijų verte.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškiniu ginčijant atsakovo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtus sprendimus dėl AB „Kelmės pieninė“ reorganizavimo atskyrimo būdu ir AB „Pieno logistika“ įsteigimo priimtus sprendimus ir tik ieškovui reikalaujant atgauti turėtas akcijas, draudimas AB “Kelmės pieninė“ ir AB „Pieno logistika“ akcininkams bei AB „Pieno logistika“ valdybai priimti atitinkamus sprendimus yra neproporcingas atsakovo dalyvių – akcininkų – neturtinių teisių ribojimas, neįtakojantis būsimo sprendimo ir dėl to neatitinkantis laikinųjų apsaugos priemonių paskirties. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus ieškovo prašymą, būtų nepagrįstai viršytas laikinųjų apsaugos priemonių, skirtų ieškinio reikalavimui užtikrinti, mastas bei pažeisti ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius sprendimų ir bendrovių įstatų galiojimą bei uždraudus priimti bet kokius ieškovo Akcinių bendrovių įstatymo straipsniuose numatytus sprendimus, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, teisėti nurodytų akcinių bendrovių interesai, ekonomiškumo ir proporcingumo principai, taip pat laikinosiomis apsaugos priemonėmis šių akcinių bendrovių teisės būtų suvaržytos labiau nei reikėtų galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad pagal jo valdomų akcijų skaičių, jis gali lemti sprendimų priėmimą svarbiausiais bendrovių veiklos klausimais. Be to, jei bendrovės akcininkas laikys, kad ateityje priimti akcininkų susirinkimų nutarimai pažeis jo teises, jis turės teisę įstatyme numatytais būdais siekti, kad jo pažeistos teisės būtų apgintos.

Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Preliminarus ieškinio pagrįstumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga. Teismų praktika Nr. 34).

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.