Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei D. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d. nustatyta tvarka – asmeniškai, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovė nuomos sutarties pagrindu gyvena Klaipėdo miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2004-05-14 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta šalto vandens ir nuotekų šalinimo tiekimo - vartojimo sutartis Nr. G01-200312804, pagal kurią abonentas įsipareigojo naudotis AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamomis paslaugomis ir sumokėti už jas sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2016-02-29 naudojosi geriamuoju vandeniu ir nuotekų šalinimu, tačiau šiuo laikotarpiu už gautas paslaugas nesumokėjo, skola už tiekiamą vandenį ir nuotekų šalinimo teikiamą paslaugą sudaro 164,13 Eur. Remiantis Sutarties 5.3 punktu, atsakovei atsirado pareiga mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 4,92 Eur. Duomenų, jog nurodyta skola būtų sumokėta, byloje nėra.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu buvo susiklostę sutartiniai paslaugų pirkimo - pardavimo santykiai dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo (CK 6.192 str. 1 d., 1.71 str. 1 d., 6.350 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59, 6.63 str.). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl patiekto vandens ir suteiktų paslaugų kokybės, skolos priskaičiavimo dydžio, nėra, todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 164,13 Eur skolos, 4,92 Eur delspinigių, iš viso 169,05 Eur.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti atsakovei tiekiamas paslaugas, demontuojant vandens apskaitos prietaisus bute, (duomenys neskelbtini)a. Nurodo, jog dėjo visas pastangas, kad galėtų nutraukti atsakovės bute tiekiamas paslaugas ir sustabdyti skolos didėjimą. Atsakovės bendra skola už suteiktas paslaugas sudaro 799,62 Eur, kurią išieško antstolis, todėl ieškovė turi teisę laikinai nutraukti atsakovei vandens tiekimą, remiasi Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 10.2 punktu.

Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto 2007-01-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 (nauja aprašo redakcija nuo 2015-09-22, TAR, 2015, Nr. 2015-14024) (toliau – Aprašo), 32.2 punktas numato, jog geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali nutraukti, sustabdyti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą abonentui ir vartotojui, jeigu abonentas ir vartotojas neapmoka sąskaitos už geriamąjį vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymą daugiau kaip 45 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo atsiskaitymo termino paskutinės dienos, – ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki numatomo geriamojo vandens tiekimo sustabdymo raštu įspėję įsiskolinusį abonentą ir vartotoją. Nors poįstatyminis aktas numato teisę laikinai nutraukti vandens tiekimo paslaugų teikimą, pažymėtina, jog šia teise negali būti piktnaudžiaujama (CK 1.137 straipsnis, CPK 7 straipsnis).

Iš byloje pateiktų ieškovės atsakovei siųstų pranešimų bei patikrinimo aktų matyti, jog ieškovė įspėjo atsakovę apie ketinimą nutraukti vandens tiekimą, prašė sudaryti sąlygas tai padaryti, tačiau ieškovės darbuotojai nuvykę į butą įleisti nebuvo. Ieškovė nurodo, jog iš atsakovės yra nuolat priteisiamos skolos, kurios perduodamos antstoliams priverstinio išieškojimo vykdymui, tačiau iš teismui pateiktos lentelės negalima nustatyti, koks konkrečiai išieškojimas ir iš kokio skolininko yra vykdomas antstolio Jono Petriko kontoroje, už kokį laikotrapį yra priteista skola ir pan. Pažymėtina, jog vandens atjungimas bute, teismo vertinimu, yra ultima ratio priemonė, kuri gali būti taikoma tik tada, kai nustatoma, jog skolininkas piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų. Byloje nėra pateikta duomenų, apie tai, kad atsakovė įsiskolinimo už ieškovės teikiamas paslaugas nedengia sąmoningai, elgiasi nerūpestingai, nesąžiningai, vengia ir ateityje tikėtinai vengs tinkamai vykdyti prievoles. Pažymėtina, kad iš sudarytos Sutarties matyti, jog bute kartu su atsakove gyvena ir trys nepilnamečiai vaikai, todėl vandens atjungimas bute ženkliai pablogintų ne tik atsakovės, bet ir vaikų gyvenimo kokybę, taip pat sudarytų sunkumų pasirūpinti savo higiena, maitinimusi, neatitiktų lygiateisiškumo, humaniškumo, teisingumo ir protingumo principų.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis butas nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, o ne atsakovei, todėl, tesmo nuomone, ieškovės teisės gali būti apgintos ir kitais įstatymų numatytais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis), pateikimo į butą galimybes derinant su buto savininku.

Tokiu būdu formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principais, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, piktybiškai vengia įvykdyti savo įsipareigojimus, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas nutraukti vandens tiekimą demontuojant vandens apskaitos prietaisus, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 7 straipsnis, 17 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 5 dalis). Be kita ko, ieškovė turi teisę dėl savo teisių gynimo ir geriamojo vandens sustabdymo kreiptis į buto savininką, kuris turi užtikrinti atsakingų darbuotojų pateikimą į jam priklausantį butą. Byloje nėra duomenų, kad tai buvo padaryta.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas 61,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą. Žyminį mokestį sudarė 20,00 Eur už turtinį reikalavimą ir 41,00 Eur už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Kadangi ieškovės neturtinis reikalavimas atmestas, turtinis reikalavimas patenkintas visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. T. 164,13 Eur skolos, 4,92 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 169,05 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.