Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,

trečiojo asmens viešosios įstaigos „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ atstovei Jelenai Šinkūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga „Pagalbos paaugliams iniciatyva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

13. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

14. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

15. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

16. Iš į bylą pateikto gimimo liudijimo kopijos matyti, kad nepilnamečio D. D. S., gim. 2020 m. lapkričio 18 d., motina yra atsakovė D. S., tėvas nėra nustatytas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad D. D. S. yra ketvirtas atsakovės D. S. vaikas. Kitiems vaikams atsakovei yra neterminuotai apribota motinos valdžia. Tarnybai atsakovės šeima žinoma nuo 2006 m. dėl girtavimo ir (arba) psichotropinių medžiagų vartojimo, taip pat dėl to, kad vaikams buvo nustatyta laikinoji globa. D. S. nėštumo metu rūkė, nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. dalyvavo metadono programoje, serga (duomenys neskelbtini). Atsakovei buvo inicijuota atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Nuo darbo su šeima pradžios, D. S. neįvykdė nei vieno įsipareigojimo, vengė socialinės darbuotojos konsultacijų, nepriėmė siūlomos pagalbos. Moteris nesidomi savo vaikų gyvenimu, augimu bei sveikata, nededa pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą ir nėra jokių požymių, kad situacija galėtų pasikeisti į teigiamą pusę, todėl manytina, jog D. S. nepajėgi pasirūpinti naujagimiu, užtikrinti jo teises ir teisėtus interesus. D. S. narkotines medžiagas vartoja jau 15-16 metų, ne vieną kartą buvo gydyta RPLC Vilniaus filiale: 2007 m. kovo 9 d. jai diagnozuoti (duomenys neskelbtini); 2016 m. vasario 3 d. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini); 2016 m. liepos 7 d. diagnozuoti (duomenys neskelbtini); 2016 m. rugsėjo 8 d. diagnozuoti (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 18 d. RPLC Vilniaus filiale jai paskirtas pakaitinis gydymas metadonu (diagnozė – (duomenys neskelbtini)). 2021 m. balandžio 1 d. BĮ „Vilniaus miesto socialinės paramos centras“ organizuotos atsakovės šeimos pagalbos plano peržiūros metu D. S. pripažino, kad neturi galimybės pasirūpinti nei vienu savo vaiku, nes dėl blogos sveikatos ji nepasirūpina net savimi, sūnaus D. D. S. auginti galimybės neturi, todėl posėdžio metu įvertinta, kad D. S. nevykdė pagalbos plane numatytų įpareigojimų, gyvenimo būdo nekeitė, sūnumi nesirūpino ir galimybių jį auginti neturi.

17. Iš byloje esančių duomenų, charakterizuojančių atsakovę, nustatyta, kad atsakovė daug kartų bausta administracine tvarka (per 3 metus) už važiavimus be bilieto, alkoholio gėrimą viešoje vietoje, girtos pasirodymą viešoje vietoje, šlapinimąsi žmonių akivaizdoje viešoje vietoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės 2021 m. balandžio 26 d. išrašo duomenimis, atsakovė niekur nedirba. D. S. vengia atlikti ir neatlieka motinos pareigų tinkamai ir atsakingai rūpintis savo mažamečiu sūnumi ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru, socialiai atsakingu piliečiu. Atsakovė dėl savo pačios netinkamų, kaltų veiksmų, netinkamo ir neatsakingo gyvenimo būdo, turimos priklausomybės, sūnumi D. D. S. visiškai nesirūpina. Atsakovė nėra suinteresuota ir motyvuota siekti auginti sūnų pati, imtis aktyvių, konkrečių veiksmų, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą. Žalingas motinos elgesys lėmė, kad dėl nėštumo metu vartotų narkotinių medžiagų D. D. S. gimė su naujagimio abstinencijos simptomais. Atsakovė su savo mažamečiu sūnumi negyvena nuo pat jo gimimo ir nesirūpina kasdieniais savo vaiko poreikiais, sveikata, ugdymu, jo neauklėja, neprižiūri, materialiai neišlaiko, jo nelanko ir ryšių su juo nepalaiko.

18. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymui, nesirūpinimui vaikais nustatyti, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad jie savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus, ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą. Kaip minėta, neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, t. y. esminės aplinkybės sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, įvertinti šių veiksmų pobūdį.

19. Iš byloje esančių išsamių ir nuosekliai ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad D. S. negali rūpintis savo sūnumi, kadangi nededa jokių pastangų pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, t. y. jau daug metų vartoja narkotines medžiagas, nepriima jai teikiamos socialių tarnybų pagalbos, nebendradarbiauja su jomis. Atsakovei kitiem jos vaikams A. V., D. S. ir U. S. yra neterminuotai apribota motinos valdžia. Tarnybai atsakovės šeima žinoma nuo 2006 m. dėl girtavimo ir (arba) psichotropinių medžiagų vartojimo, nuo 2006 m. spalio 4 d. iki 2009 m. vasario 5 d., nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. sausio 7 d. ir nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovė nesidomi savo vaikų gyvenimu, augimu bei sveikata, nededa pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą ir nėra jokių požymių, kad situacija galėtų pasikeisti į teigiamą pusę, todėl manytina, jog D. S. nepajėgi pasirūpinti naujagimiu, užtikrinti jo teises ir teisėtus interesus.

20. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, svarbi aplinkybė yra tai, kad ji visiškai nevykdo motinos pareigų sūnui (kartu su juo negyvena nuo gimimo, neauklėja, neprižiūri, materialiai neišlaiko) būtent dėl savo netinkamo ir neatsakingo gyvenimo būdo (vartoja narkotines medžiagas jau daugelį metų, nesigydo priklausomybės, nedirba, nepriima pagalbos šeimai, nededa pastangų susigrąžinti vaikus), be to pažeidžia teisės aktuose nustatytas elgesio normas ir dėl to ne vieną kartą buvo bausta administracine tvarka, taip pat nėštumo metu vartojo narkotines medžiagas, rūkė. Tokiu būdu atsakovė kėlė ir kelia pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei, kadangi vaikas jau gimė turėdamas lėtinę ligą, jam nustatyti naujagimio abstinencijos simptomai. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys pasikeis (CPK 12, 178, 185 straipsniai).Teismas tokį atsakovės elgesį pripažįsta kaip kaltą atliekant savo pareigas auklėti vaiką ir kuriuo daroma žalinga įtaka vaikui savo netinkamu, nerūpestingu elgesiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, byloje nėra.

21. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, atsakovės, trečiojo asmens atstovės paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovei yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių, kitų psichoaktyvių medžiagų, alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Atsakovė nededa pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą, vangiai bendradarbiauja su tarnybomis, teikiančiomis pagalbą šeimai, arba atsisako pagalbos, nededa pastangų susigrąžinti savo vaikus į šeimą, nebendrauja su jais ir nepalaiko kontakto. Esant tokiom aplinkybėms, teismo nuomone, pagrįstai galima konstatuoti, kad atsakovė nededa pastangų susitvarkyti savo gyvenimą, nesudaro tinkamų sąlygų D. augti šeimoje, todėl, atsakovei neturint sąlygų auginti visų savo vaikų, teismas šiuo atveju negali padaryti pagrįstos išvados, kad atsakovės gyvenimo būdas ir gyvenimo sąlygos pasikeis ir ji galės auginti sūnų, užtikrins jo interesus, taip pat nedarys neigiamos įtakos jo vystymuisi ir raidai.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti D. S. motinos valdžią nepilnamečiam sūnui D. D. S.

23. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

24. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiams vaikams neužkerta galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

25. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

26. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

27. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

28. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą D. D. S. po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Nors ieškovas nepateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelės, tačiau įvertinęs tai, kad ieškovo apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.), teismas sprendžia, kad ieškovo nurodoma mažamečio D. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio.

29. Nagrinėjamu atveju atsakovė D. S. sutiko su ieškinio reikalavimais Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė yra pakankamai darbingo amžiaus, bet jos sveikata prasta, atsakovė serga rimtomis infekcinėmis ligomis, turi psichikos sutrikimų, be to, jos materialinė padėtis sunki, ji neturi nuolatinių pajamų, atsižvelgdamas į mažamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, lavinimui, ugdymui, tenkina ieškovo prašymą ir priteisia iš atsakovės D. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.

30. Priteisto išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjai ir tik vaikų interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje D. faktinė gyvenamoji vieta yra su laikinuoju globėju, nepilnamečio vaiko D. D. S. išlaikymui iš atsakovės D. S. mokamas pinigines lėšas paveda tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikinam globėjui, paskirtam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2928/20 (CK 3.275 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

32. CPK 406 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Vadovaujantis šia nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2928/20 buvo nustatyta laikinoji globa, ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nepilnamečio vaiko D. D. S. gyvenamoji vieta nustatytina su laikinuoju globėju, paskirtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

33. D. D. S. turto neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

35. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo mokėtinas 13,50 Eur (50 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Reikalavimai dėl gyvenamosios vietos nustatymo yra neatsiejamai susiję su reikalavimu dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinami (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovės D. S. valstybei priteistina 13,50 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

37. Teisme patirta 12,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

38. Viso valstybės naudai iš atsakovės D. S. priteistina 26 Eur (13,50 Eur + 12,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam vaikui D. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 50 (penkiasdešimt) Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. balandžio 27 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko D. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikinam globėjui, paskirtam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti D. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją iki teismo sprendimo dėl D. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2928/20 paskirtais laikinuoju globėju, jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 26 (dvidešimt šeši) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.