Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto R. S. S. (toliau – Institucija) 2021 m. sausio 8 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. skundu prašo teismo panaikinti (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir nutarimas) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde nurodo, kad administracinio nužengimo protokolas surašytas neteisėtai, nes jam nebuvo pranešta apie protokolo surašymą. Jis negavo šaukimo, kuriame nurodyta, jog administracinio nusižengimo protokolą ketinama surašyti 2020 m. gruodžio 1 d., todėl protokolas negalėjo būti surašytas jam nedalyvaujant. Taip pat nurodo, kad administracinė nuobauda skundžiamu nutarimu paskirta pagal administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 394 straipsnio 7 dalį už skrydžių taisyklių pažeidimą. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nurodyta, kad buvo pažeistas Oro erdvės organizavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2014 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės) 5 punkto reikalavimai. Tačiau jis savo veiksmais šio punkto reikalavimo nepažeidė. Institucija neturėjo teisės pakeisti blanketinės teisės normos nuorodos, nes pagal ANK 617 straipsnio 2 dalį, institucija turi teisę pakeisti nuorodą į ANK kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį pažeidimą. Teigia, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, tačiau administracinio nusižengimo protokole jam nėra inkriminuotas orlaivio pilotavimas. Taip pat skunde nurodo, kad nutarimas priimtas išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjus visų reikšmingų duomenų ir aplinkybių, dėl ko nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jis nukrypo nuo tiesiausio maršruto tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vengiant blogo matomumo ir žemų debesų. Blogos oro sąlygos vertė jį skristi link Nemuno, kur yra žemesnis reljefas ir matėsis prošvaistės tarp žemės ir debesų. Jis negalėjo palaikyti radijo ryšio ir gauti įspėjimą apie artėjimą prie pasienio zonos, dėl mažo skrydžio aukščio ir didelio atstumo nuo (duomenys neskelbtini) bei retransliatoriaus toje vietoje nebuvimo. Tačiau institucija neišsireikalavo duomenų apie hidrometeorologines sąlygas, netyrė apie radijo ryšio vedimo toje vietoje objektyvias galimybes.

Skunde teigia, kad skrendant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) neplanavo įskristi į pasienio zoną ir dėl to skrydžio plano privalomai pateikti, pagal esamą teisinį reglamentavimą, neturėjo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje aptariamu metu ir aplinkybėmis nebuvo objektyvios techninės galimybės vesti radijo ryšį, nebuvo ir jokios galimybės galimą priverstinį įskridimą į pasienio zoną suderinti su O. P. skundo pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymoje nurodoma, kad aktualiu laiku ir vietoje debesuotumas buvo praktiškai didžiausias iš įmanomo (7-8 oktantai), dangus buvo pilnai užtrauktas debesimis (didžiausia reikšmė, apibūdinanti debesuotumą oktantais yra 8 oktantai). Debesys buvo labai žemi (100 - 290 m. arba 328 - 951 pėdų). Teigia, kad siekiant užtikrinti skrydžio saugą buvo neišvengiamai būtina išvengti šio debesuotumo, kuriame nėra ir matomumo. Nurodo, kad nežymiai nukrypti nuo tiesiausio maršruto, siekiant užtikrinti skrydžio saugą, buvo neišvengiamai būtina ir tokiu nukrypimu joks administracinis nusižengimas nepadarytas. Tai buvo būtinasis reikalingumas. Nurodo, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta, kad jis neginčijo įskridimo į pasienio zoną fakto. Byloje nėra jokių duomenų, kad aptariamo skrydžio metu buvo įskridęs į pasienio zoną.

Teismo posėdžio metu A. B. atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Prašo administracinę bylą A. B. atžvilgiu nutraukti, kadangi asmuo nepadarė nusižengimo kuris jam inkriminuojamas.

A. B. teisme paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 1 d. turėjo mokomąjį skrydį su studentu. Neturėjo jokio skrydžio plano, kadangi skrydis buvo vykdomas nekontroliuojamoje oro erdvėje. Jis neketino skristi į pasienio zoną. Sėkmingai nuskrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Turėjo informacijos apie blogėjančias oro sąlygas. Tačiau tikėdamasis, kad grįžtant oras bus toks pat kaip ir atskrendant, išskrido atgal. Dėl prastų oro sąlygų skrido šiek tiek žemiau ir dešiniau. Jei būtų turėjęs galimybę, radijo ryšiu būtų pranešęs, kad oro sąlygos jį verčia skristi arčiau sienos. Toje skridimo zonoje radijo ryšio nebuvo. Manė, kad neįskrido į pasienio ruožą. Vėliau užsimezgė ryšys su (duomenys neskelbtini), tada jam buvo pranešta, kad kariškiai pasieniečiai turi jam klausimų. Susisiekus pakalbėjo, pasakė, kad jo manymu, jis neįskrido į pasienio zoną. Mokomąjį skrydį vykdė naudodamasis žemėlapiu, orientuodamasis magnetiniu kompasu. Jam nebuvo pranešta apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą. 2019 m. lapkričio 13 d. į elektroninio pašto dėžutę laiško negavo. Vėliau pasitikrinęs elektroninį paštą pamatė, kad gavo laišką, tačiau jis nuėjo į „spamą“.

Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas R. S. S. prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė ir teisme paaiškino, kad instituciaja gavusi (duomenys neskelbtini) tarnybinį pranešimą ir 2019 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuota, kad orlaivis šaukiniu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įskrido į pasienio zoną su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sritimi, neturėdamas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo, atliko tyrimą. Nustatė, kad A. B. pilotuojamas orlaivis du kartus įskrido į pasienio zoną. 2020 m. lapkričio 13 d. jam buvo išsiųstas šaukimas dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Jis buvo įteiktas tinkamai, registruose esančiu elektroniniu paštu. Pareiškėjui neatvykus ir nepateikus pozicijos dėl protokolo surašymo nedalyvaujant, 2020 m. gruodžio 1 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Bylos nagrinėjimo institucijoje metu, administracija įvertinusi, kad administracinio nusižengimo metu galiojantys teisės aktai numatė draudimą skristi į pasienio zoną, neturint karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo ir nustačiusi, kad būtent pareiškėjas įskrido į pasienio zoną su (duomenys neskelbtini) sritimi, neturėdamas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo, 2021 m. sausio 8 d. priėmė skundžiamą nutarimą ir pripažino A. B. kaltu padarius ANK 394 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskyrė 425 eurų dydžio baudą.

Nurodo, kad orlaivio skrydžiai pasienio zonoje draudžiami, jei neįvykdomas nors vienas Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto papunkčiuose numatytas reikalavimas. Protokole nurodytas kaltinimas atitinka taisyklėse įtvirtintą reglamentavimą. Nurodant protokole pažeisto teisės akto punktą ir papunktį buvo suklysta, todėl bylą nagrinėjantis pareigūnas nutarime turėjo teisę pakeisti nuorodą iš taisyklių 5 punkto į 6.4 papunktį, vadovaujantis ANK 617 straipsnio 2 dalimi. Teigia, kad A. B. prieš skrydį privalėjo išanalizuoti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informaciją ir suplanuoti skrydį taip, kad nebūtų pažeisti taisyklių reikalavimai, o jeigu tai neįmanoma, priimti sprendimą neskristi tokiomis oro sąlygomis. Taisyklių nuostatos nenumato išimčių, leidžiančių be karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo skraidyti pasienio zonoje, todėl vien konstatavimas fakto, kad orlaivis buvo įskridęs į pasienio zoną leidžia daryti išvadą, kad buvo padarytas nusižengimas, numatytas ANK 394 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkinamas, nutarimas paliekamas nepakeistas.

(duomenys neskelbtini) R. S. S. 2021 m. sausio 8 d. nutarimu A. B. pripažino kaltu pagal ANK 394 straipsnio 7 dalį ir paskyrė jam 425 Eur baudą. Jis nubaustas už tai, kad 2019 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini), nuo 16 val. 21 min. iki 16 val. 31 min. orlaiviu šaukiniu (duomenys neskelbtini), tipas (duomenys neskelbtini) skrisdamas maršrutu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įskrido į pasienio zoną su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sritimi neturėdamas karinių oro pajėgų (toliau – (duomenys neskelbtini)) vado ar jo įgalioto karininko leidimo skrydžiui pasienio zonoje. Antras įskridimas į pasienio zoną fiksuotas 16 val. 27 min. koordinatėse (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ribose, kryptis (duomenys neskelbtini) laipsnių, greitis 110 mazgų, aukštis 400 pėdų, išskrido 13 val. 31 val. koordinatėse (duomenys neskelbtini) E. T. veiksmais A. B. orlaiviu du kartus įskrisdamas į pasienio zoną neturėdamas karinių oro pajėgų vado, ar jo įgalioto karininko leidimo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 patvirtintų Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių (galiojusi redakcija nuo 2019-04-01 iki 2020-01-01) 6.4 punkto reikalavimą.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas nėra išankstinis įsitikinimas ar nuojauta. Tai yra įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, remiantis reikšmingais faktais, iškėlus ir ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir galiausiai jų visumą.

Skundžiamu nutarimu A. B. nubaustas pagal ANK 394 straipsnio 7 dalį už skrydžių taisyklių pažeidimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 patvirtintų Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių (2017 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 27 redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 6 punkte numatyta, kad orlaivių skrydžiai pasienio zonoje galimi, jeigu: 6.1. oro eismo paslaugų teikėjui pateiktas skrydžio planas; 6.2. orlaivyje įrengta radijo ryšio aparatūra; 6.3. orlaivyje įrengtas radiolokacinis atsakiklis, veikiantis „A+C“ arba „S“ režimu (netaikoma sklandytuvų skrydžiams); 6.4. skrydžiui gautas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimas, išduotas Lietuvos kariuomenės vado nustatytomis sąlygomis ir tvarka (netaikoma tarptautiniams skrydžiams ir valstybės orlaivių skrydžiams). Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. B. pažeidė minėtų taisyklių 6.4 punktą, kad orlaivis skrido pasienio zonoje neturint karinių oro pajėgų vado, ar jo įgalioto karininko leidimo.

Nors A. B. neigia padaręs ANK 394 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau teismas remdamasis byloje esančių įrodymų visuma konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė yra įrodyta. Iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 7 d. pranešimo dėl oro erdvės pažeidimo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 1 d. 16 val. 21 min – 16 val. 31 min. buvo įvykdytas oro erdvės pažeidimas, kurio metu orlaivis (duomenys neskelbtini) (orlaivio tipas: (duomenys neskelbtini)) kelis kartus įskrido į pasienio zoną su (duomenys neskelbtini) sritimi neturėdamas Karinių oro pajėgų operatyvinio budėtojo išduoto leidimo. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 1 d. tarnybinis pranešimas dėl oro erdvės pažeidimo, patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 1 d. nuo 16 val. 21 min. iki 16 val. 31 min. buvo pastebėtas Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių orlaivių skrydžių pasienio zonoje 6 punkto pažeidimas. Orlaivis šaukiniu (duomenys neskelbtini), tipas (duomenys neskelbtini), skrisdamas maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) įskrido į pasienio zoną su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sritimi. Orlaivis neturėjo karinių oro pajėgų (toliau – KOP) vado ar jo įgalioto karinio leidimo skrydžiui pasienio zonoje, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių 6 punkto reikalavimus. Orlaivis turėjo radiolokacinį atsakiklį (duomenys neskelbtini). Pažeidimas buvo fiksuotas pagal (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) radiolokatoriaus (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) radiolokacines atžymas. Pirmas orlaivio įskridimas į pasienio zoną fiksuotas 16 val. 21 min. koordinatės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribose, kryptis: 103 laipsnių greitis 110 mazgų, aukštis: 800 pėdų. Iš pasienio zonos išskrido 16 val. 24 min. koordinatės (duomenys neskelbtini) E. A. įskridimas fiksuotas 16 val. 27 min. koordinatės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribose, kryptis 103 laipsnių, greitis 110 mazgų, aukštis 400 pėdų, išskrido 13 val. 31 min. koordinatės (duomenys neskelbtini).

Iš minėto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad atsiradus radijo ryšiui su orlaiviu, jo pilotas buvo informuotas, kad susisiektų su karinių oro pajėgų operatyviniu budėtoju. 17 val. 07 min. su budėtoju susisiekė orlaivio pilotas A. B. ir apgailestaudamas informavo, kad galimai buvo įskridęs į pasienio zoną, nes skrisdamas virš miškingos vietovės nematė orientyrų. A. B. skunde nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl blogų oro sąlygų skrisdamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) miškais nukrypo nuo tiesiausio maršruto, pakeitė skrydžio trajektoriją ir skrido vis dešiniau link (duomenys neskelbtini), kur žemesnis reljefas ir matėsi prošvaistes, tai yra arčiau sienos. Nors A. B. tvirtino, kad jis į pasienio zoną neįskrido, tačiau jo parodymus paneigia anksčiau aptarti (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai. Jie patvirtina, kad administracinėn patrauktas asmuo 2019 m. lapkričio 1 d., nuo 16 val. 21 min. iki 16 val. 31 min. du kartus įskrido į pasienio zoną su (duomenys neskelbtini) sritimi neturėdamas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 patvirtintų Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių (2017 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 27 redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 6.4. punkto reikalavimą.

Nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje buvo nurodyta, kad A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 patvirtintų Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių (toliau – ir taisyklių) 5 punktą. Procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta šio Vyriausybės nutarimo redakcija. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jei procesiniame dokumente teisės akto redakcija nenurodoma, tai laikoma, kad yra nurodyta procesinio dokumento priėmimo metu aktuali (galiojanti) įstatymo ar kito teisės akto redakcija. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo metu galiojusioje taisyklių 5 punkto redakcijoje numatyta, kad orlaivių skrydžiai pasienio zonoje galimi, jeigu laikomasi Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų. Šio įstatymo 35 punkto 3 dalyje numatyta, kad orlaivių skrydžiai pasienio zonoje galimi, jeigu: 1) oro eismo paslaugų teikėjui pateiktas skrydžio planas; 2) orlaivyje įrengta radijo ryšio aparatūra, kuria būtų galima palaikyti abipusį radijo ryšį su oro eismo paslaugų teikėju; 3) orlaivyje įrengtas radiolokacinis atsakiklis, veikiantis „A + C“ arba „S“ režimu (netaikoma sklandytuvų skrydžiams); 4) skrydžiui gautas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimas, išduotas kariuomenės vado nustatytomis sąlygomis ir tvarka (netaikoma tarptautiniams skrydžiams, kai kertama Lietuvos Respublikos valstybės siena su ne Šengeno sutarties valstybėmis, ir valstybės orlaivių skrydžiams). Taigi, minėta teisės norma iš esmės yra analogiška nusižengimo padarymo metu galiojusiam taisyklių 6 punktui.

Teismas sutinka, kad ANK 394 straipsnio 7 dalis yra blanketinė norma, kur numatyta atsakomybė už skrydžių taisyklių pažeidimą. Todėl administracinio nusižengimo protokole bei nutarime turi būti aiškiai nurodyta kokį teisės aktą asmuo pažeidė. Administracinio nusižengimo protokolo turinys yra reglamentuotas ANK 609 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole (be kitų šio straipsnio 1 dalyje išvardintų duomenų) nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos.

Šioje byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta nusižengimo padarymo vieta, laikas, aprašyta nusižengimo esmė. Teismas pabrėžia, jog įstatymų leidėjas yra numatęs, kad gali susiklostyti tokios situacijos, kai administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija (pareigūnas) administracinio nusižengimo protokole klaidingai kvalifikuoja padarytą nusižengimą. Tokie atvejai yra aptarti ANK 617 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad tuomet, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Teismų praktikoje pažymima, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinė teisė: teisė žinoti kaltinimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-53-788/2017).

Skundžiamame nutarime motyvuojamoje dalyje buvo pakeistas taisyklių punktas ir nurodytas administracinio nusižengimo padarymo metu galiojęs taisyklių 6.4 punktas, patikslinant jo redakciją (2019 m. balandžio 1 d. – 2020 m. sausio 1 d.). Tiek administracinio nusižengimo metu, tiek ir protokolo surašymo bei nutarimo priėmimo metu galiojantys teisės aktai numatė draudimą skristi į pasienio zoną, neturint karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo. Nurodant protokole pažeisto teisės akto punktą buvo suklysta, tai yra nurodyta ne pažeidimo padarymo metu, o protokolo surašymo metu galiojantis teisės akto punktas. Todėl yra pagrindas teigti, kad bylą išnagrinėjęs pareigūnas nutarime pagrįstai pakeitė nuorodą iš taisyklių 5 punkto į 6.4 punktą, nurodė tinkamą, aktualią (galiojančią) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių redakciją ir tokiais veiksmais ANK 617 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju norminio akto punkto kaltinime pakeitimas, būtų iš esmės pažeidęs A. B. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir nuo to kaltinimo gintis. Nustatyta, kad pakeitus teisės akto punktą, kaltinimo apimtis sumažėjo. Pareigūnas nutarime nurodė, kad A. B. pažeidė tik taisyklių 6.4 punktą (skrydžiui pasienio zonoje neturėjo karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo) ir neinkriminavo kitų taisyklių 6 punkto pažeidimų, nors kaltinime buvo nurodyta, kad orlaivis skrido be skrydžio plano, nepalaikant radijo ryšio su Palangos skrydžių valdymo bokštu. Tačiau ši aplinkybė neturi įtakos A. B. padarytos veikos kvalifikavimui, nes nustačius, kad jis pasienio zonoje skrido neturėdamas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo, yra pagrindas teigti, kad pažeidė skrydžių taisykles ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 394 straipsnio 7 dalyje. Atmestina kaip nepagrįsta A. B. nurodyta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole jam nebuvo inkriminuotas orlaivio pilotavimas. Prokolole nurodyta, kad A. B. orlaiviu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skrisdamas maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) įskrido į pasienio zoną su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sritimi. Iš šio kaltinimo yra suprantama, kad A. B. kaltinamas kaip orlaivio pilotas.

Ištyrus bylos medžiagą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad A. B. veikė pagal būtinojo reikalingumo nuostatas. ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurią siekia išvengti. A. B. teigė, kad dėl nepalankių oro sąlygų buvo kilusi grėsmė skrydžio saugai, todėl privalėjo nežymiai pakeisti suplanuotą skrydžio maršrutą ir skristi link (duomenys neskelbtini), kur matėsi prošvaistės tarp žemės ir debesų. ANK 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio, negu įprasta, pavojaus sąlygomis, negali pareigos neatlikimo pateisinti būtinojo reikalingumo nuostatomis.

Pagal komisijos įgyvendinimo 2012 m. rugsėjo 26 reglamentu (ES) Nr. 923/2012 nustatytas skrydžių taisykles prieš skrydį orlaivio įgulos vadas susipažįsta su visa skrydžiui atlikti reikalinga turima informacija. Rengiantis skrydžiui turi atidžiai išanalizuoti turimus naujausius pranešimus apie orus ir orų prognozes, atsižvelti į degalų poreikį ir alternatyvų kursą, kuriuo reikėtų skristi, jei skrydžio nebūtų galima baigti taip, kaip numatyta (SERA.2010 pareigos). A. B. nurodė, kad prieš skrydį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) žinojo apie nepalankias oro sąlygas, nes tą pačią dieną buvo atskridęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). A. B. nurodė tikėjęs, kad taip pat sėkmingai parskris kaip ir atskrido. Iš jo pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymos nustatyta, kad skrydžio metu buvo labai didelis debesuotumas (7-8 oktantai), dangus buvo pilnai užtrauktas debesimis, lijo (b. l. 7-10). Prieš skrydį A. B. privalėjo įvertinti šias oro sąlygas, nes jos pasikeitė ne staiga skydžio metu, o buvo nuo skrydžio pradžios iki pabaigos. Nuo suplanuoto maršruto galima nukrypti tik dėl ypatingų aplinkybių, kurių negalima buvo numatyti ir išvengti. A. B. nurodė, kad skrydžio metu turėjo galimybę sugrįžti atgal į (duomenys neskelbtini), tačiau to nedarė. Jis 2019 m. lapkričio 1 d. pilotuodamas orlaivį maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), dėl nepalankių oro sąlygų nusprendęs pakeisti suplanuotą skrydžio maršrutą ir skrisdamas arčiau (duomenys neskelbtini) numatė, ar turėjo numatyti, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti ANK 394 straipsnio 7 dalyje numatyti padariniai, tai yra gali įskristi į pasienio zoną neturėdamas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Taigi, jo nusižengimas buvo padarytas ne dėl būtinojo reikalingumo, o dėl neatsargumo, tai yra nepagrįsto pasitikėjimo. A. B. privalėjo suplanuoti skrydį taip, kad nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės, o jeigu tai neįmanoma, priimti sprendimą neskristi tokiomis oro sąlygomis.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą skunde nurodytą argumentą, kad institucija administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B. nepranešė apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą. ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Jis gali būti surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kai asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą (ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 13 d. šaukimas A. B. dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo buvo išsiųstas jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš siunčiamo dokumento istorijos nustatyta, kad šaukimas minėtu elektroniniu paštu E. B. buvo išsiųstas 2020 m. lapkričio 13 d., 12:38:14 val. (b. l. 64-66). Įteiktas 2020 m. lapkričio 16 d. (pagal ANK 573 straipsnio 5 dalį, įteikiant procesinį dokumentą elektroniniu paštu, jo įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena). Registruotas laiškas gyvenamojoje vietoje A. B. buvo įteiktas 2020 m. gruodžio 4 d. (b. l. 67).

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Procesiniai dokumentai gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ir registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti arba asmuo išreiškė pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu. P. V. įstaigos „Transporto kompetencijų agentūros“ 2020 m. lapkričio 6 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 10-1449, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre A. B. yra nurodęs ir savo elektroninio pašto adresą ((duomenys neskelbtini)) ir gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). A. B. teisme patvirtino, kad šiuo elektroniniu pašto adresu jis naudojasi iki šiol. Todėl, nors regitruotu laišku šaukimas A. B. buvo įteiktas 2020 m. gruodžio 4 d., tai yra jau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, tačiau jam šaukimas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre nurodytu elektroniniu paštu buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 16 d. Tai, kad A. B. elektroninį laišką perskaitė vėliau, nesuteikia pagrindo teigti, kad šaukimas jam nebuvo įteiktas. Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstą skunde nurodytą aplinkybę, kad byloje yra protokolą surašiusios pareigūnės patvirtinimas, kad administracinio nusižengimo registro sistema perspėjo apie dokumento siuntimo sutrikimą, kas patvirtina, jog A. B. minėto šaukimo negavo ir jis jam nebuvo teiktas. Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 1 d. per administracinio nusižengimo registro sistemą buvo siunčiamas ne šaukimas, o administracinio nusižengimo protokolas. Šią aplinkybę patvirtina elektroninio laiško turinys (b. l. 20). A. B. šaukimas įteiktas tinkamai, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Jis šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą, iki nurodytos datos – 2020 m. lapkričio 30 d. nepateikė jokių prašymų, todėl institucija pagrįstai administracinio nusižengimo protokolą surašė A. B. nedalyvaujant.

Teismas, ištyręs bylos medžiagą, konstatuoja, kad A. B. paskirta administracinė nuobauda nėra per grieža. Pagal ANK 34 straipsnio nuostatas baudos dydis nustatomas pagal straipsnio sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. B. veikoje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pareigūnas pagrįstai jam paskyrė sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Administraciniu nurodymu A. B. buvo siūloma iki 2020 m. gruodžio 31 d., sumokėti pusė baudos, tai yra 150 Eur, kaip numato ANK 610 straipsnio 1 dalis. Iki nustatyto termino, A. B. baudos nesumokėjo, todėl Institucija pagrįstai 2021 m. sausio 8 d. nutarimu paskyrė nuobaudą, vadovaujantis bendraisiais nuobaudos skyrimo pagrindais.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad Lietuvos transporto administracija priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą nutarimą, skundo argumentai neduoda pagrindo teismui daryti priešingas išvadas, todėl 2021 m. sausio 8 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o A. B. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Lietuvos Transporto saugos administracijos 2021 m. sausio 8 d. nutarimą nepakeistą ir A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.