- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- AN2-159-361/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00165-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos adminsitracija
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 16.5.10Oro erdvės naudojimo ir skrydžių taisyklių pažeidimas (ANK 394 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. B. Lietuvos transporto saugos administracijos vedėja V. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 1 d. Žukų k. Pagėgių sav., nuo 16.21 val. iki 16.31 val., orlaiviu šaukiniu (DUOMENYS NESKELBTINI), tipas Cesna-152, skrisdamas maršrutu Klaipėda (EYKL) – Aleksotas (EYKS), įskrido į pasienio zoną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Orlaivis skrido be skrydžio plano, radijo ryšio pažeidimo metu su Palangos skrydžių valdymo bokštu nepalaikė, taip pat neturėjo karinių oro pajėgų (toliau – KOP) vado ar jo įgalioto karininko leidimo skrydžiui pasienio zonoje. Antras įskridimas į pasienio zoną fiksuotas 16.27 val. koordinatėse 55 07 23N 022 30 22E Jurbarko r., Smalininkų k., ribose, kryptis 103 laipsnių, greitis 110 mazgų, aukštis 400 pėdų, išskrido 13.31 val. koordinatėse 55 06 07N 022 41 14E. Tokiais veiksmais A. B. orlaiviu du kartus įskrisdamas į pasienio zoną, neturėdamas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 patvirtintų Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių 5 punkto reikalavimus. Tokie A. B. veiksmais įvertinti kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 394 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
2. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas R. S. S. 2021 m. sausio 8 d. nutarimu A. B. pripažino kaltu pagal ANK 394 straipsnio 7 dalį ir paskyrė jam 425 Eur baudą. A. B. nubaustas už tai, kad 2019 m. lapkričio 1 d. Žukų k. Pagėgių sav., nuo 16.21 val. iki 16.31 val., orlaiviu šaukiniu (DUOMENYS NESKELBTINI), tipas Cesna-152, skrisdamas maršrutu Klaipėda (EYKL) – Aleksotas (EYKS), įskrido į pasienio zoną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi neturėdamas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo skrydžiui pasienio zonoje. Antras įskridimas į pasienio zoną fiksuotas 16.27 val. koordinatėse 55 07 23N 022 30 22E Jurbarko r., Smalininkų k., ribose, kryptis 103 laipsnių, greitis 110 mazgų, aukštis 400 pėdų, išskrido 13.31 val. koordinatėse 55 06 07N 022 41 14E. Tokiais veiksmais A. B. orlaiviu du kartus įskrisdamas į pasienio zoną, neturėdamas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 patvirtintų Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių (galiojusi redakcija nuo 2019-04-01 iki 2020-01-01) 6.4. punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi paliko Lietuvos Transporto saugos administracijos 2021 m. sausio 8 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundo netenkino.
3.1. Teismas, be kita ko, motyvavo, jog pažeidimas buvo fiksuotas pagal Lietuvos kariuomenės KOP OESKV III Radiolokacinio posto (toliau – RLP) radiolokatoriaus (toliau – RLS) LANZA, II RLO TRML3D RLS. VI RLP TRML3D/32 RLS radiolokacines atžymas. Iš Karinių oro pajėgų operatyvinio budėtojo 2019 m. lapkričio 1 d. tarnybinio pranešimo nustatė, kad atsiradus radijo ryšiui su orlaiviu, jo pilotas buvo informuotas, kad susisiektų su karinių oro pajėgų operatyviniu budėtoju. 17.07 val. su budėtoju susisiekė orlaivio pilotas A. B. ir apgailestaudamas informavo, kad galimai buvo įskridęs į pasienio zoną, nes skrisdamas virš miškingos vietovės nematė orientyrų. Nors A. B. tvirtino, kad jis į pasienio zoną neįskrido, tačiau jo parodymus paneigia Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų pateikti dokumentai. Jie patvirtina, kad administracinėn patrauktas asmuo 2019 m. lapkričio 1 d., nuo 16.21 val. iki 16.31 val. du kartus įskrido į pasienio zoną su Rusijos Federacijos sritimi, neturėdamas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo.
3.2. Skundžiamame nutarime motyvuojamoje dalyje buvo pakeistas taisyklių punktas ir nurodytas administracinio nusižengimo padarymo metu galiojęs taisyklių 6.4 punktas, patikslinant jo redakciją (2019 m. balandžio 1 d. – 2020 m. sausio 1 d.). Tiek administracinio nusižengimo metu, tiek ir protokolo surašymo bei nutarimo priėmimo metu galiojantys teisės aktai numatė draudimą skristi į pasienio zoną, neturint karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo. Nurodant protokole pažeisto teisės akto punktą buvo suklysta, tai yra nurodyta ne pažeidimo padarymo metu, o protokolo surašymo metu galiojantis teisės akto punktas. Todėl yra pagrindas teigti, kad bylą išnagrinėjęs pareigūnas nutarime pagrįstai pakeitė nuorodą iš taisyklių 5 punkto į 6.4. punktą, nurodė tinkamą, aktualią (galiojančią) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių redakciją ir tokiais veiksmais ANK 617 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju norminio akto punkto kaltinime pakeitimas, būtų iš esmės pažeidęs A. B. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir nuo to kaltinimo gintis. Nustatyta, kad pakeitus teisės akto punktą, kaltinimo apimtis sumažėjo.
3.3. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad A. B. veikė pagal būtinojo reikalingumo nuostatas. ANK 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio, negu įprasta, pavojaus sąlygomis, negali pareigos neatlikimo pateisinti būtinojo reikalingumo nuostatomis. Prieš skrydį A. B. privalėjo įvertinti šias oro sąlygas, nes jos pasikeitė ne staiga skrydžio metu, o buvo nuo skrydžio pradžios iki pabaigos. Nuo suplanuoto maršruto galima nukrypti tik dėl ypatingų aplinkybių, kurių negalima buvo numatyti ir išvengti. A. B. nurodė, kad skrydžio metu turėjo galimybę sugrįžti atgal į Klaipėdą, tačiau to nedarė. Jis 2019 m. lapkričio 1 d. pilotuodamas orlaivį maršrutu Klaipėda – Aleksotas, dėl nepalankių oro sąlygų nusprendęs pakeisti suplanuotą skrydžio maršrutą ir skrisdamas arčiau Nemuno numatė, ar turėjo numatyti, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti ANK 394 straipsnio 7 dalyje numatyti padariniai, tai yra gali įskristi į pasienio zoną neturėdamas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Taigi, jo nusižengimas buvo padarytas ne dėl būtinojo reikalingumo, o dėl neatsargumo, tai yra nepagrįsto pasitikėjimo. A. B. privalėjo suplanuoti skrydį taip, kad nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės, o jeigu tai neįmanoma, priimti sprendimą neskristi tokiomis oro sąlygomis.
3.4. 2020 m. lapkričio 13 d. šaukimas A. B.i dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo išsiųstas jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš siunčiamo dokumento istorijos nustatyta, kad šaukimas minėtu elektroniniu paštu E. B. buvo išsiųstas 2020 m. lapkričio 13 d., 12:38:14 val. (b. l. 64-66). Įteiktas 2020 m. lapkričio 16 d. (pagal ANK 573 straipsnio 5 dalį, įteikiant procesinį dokumentą elektroniniu paštu, jo įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena). Registruotas laiškas gyvenamojoje vietoje A. B. buvo įteiktas 2020 m. gruodžio 4 d. (b. l. 67). Nors registruotu laišku šaukimas A. B. buvo įteiktas 2020 m. gruodžio 4 d., tai yra jau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, tačiau jam šaukimas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre nurodytu elektroniniu paštu buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 16 d. A. B. šaukimas įteiktas tinkamai, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Jis šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą, iki nurodytos datos – 2020 m. lapkričio 30 d. nepateikė jokių prašymų, todėl institucija pagrįstai administracinio nusižengimo protokolą surašė A. B. nedalyvaujant.
3.5. A. B. veikoje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl jam pagrįstai skirta sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti bauda.
Šalies argumentai
4. Apeliantas skundu teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį, Lietuvos Transporto saugos administracijos 2021 m. sausio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 394 straipsnio 7 dalyje, požymių.
4.1. Teigia, jog Lietuvos Transporto saugos administracijos 2021 m. sausio 8 d. nutarime nepagrįstai pakeistas administracinio nusižengimo protokole nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 patvirtintų Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių 5 punkto reikalavimo pažeidimas į šių taisyklių 6.4 punktą. Toks pakeitimas pažeidė apelianto teises reglamentuotas ANK 577 straipsnyje. Administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama tik administracinio nusižengimo protokolu apibrėžtose kaltinimo ribose, todėl nutarimu negalima pakeisti nuorodos į kito teisės akto pažeidimą. Minėtosios taisyklės administracinės atsakomybės nenustato, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo vadovautis ANK 617 straipsnio 2 dalimi ir pakeisti taisyklių 5 punkto į 6.4. punktą. Priešingas apylinkės teismo išvadas vertina kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Orlaivyje buvo įrengtas radiolokacinis atsakiklis bei radijo ryšio aparatūra, kurios pagalba buvo vedamas radijo ryšys ir su Kauno skrydžių valdymo bokštu. Todėl administracinio nusižengimo protokolu jam nepagrįstai inkriminuotas taisyklių 5 punkto pažeidimas, t. y. jog jis skrido orlaiviui be radijo ryšio.
4.2. Aptariamas nusižengimas nustatytas remiantis vien Karinių oro pajėgų 2019 m. lapkričio 7 d. pranešimu ir Karinių oro pajėgų operatyvinio budėtojo 2019 m. lapkričio 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl oro erdvės pažeidimo. Jokių kitų, techninio ar pan. pobūdžio duomenų, kurie būtų leistini ir patikimi apelianto kaltės įrodymai byloje nėra. Taip pat nėra įrodymų, kurie paneigtų apelianto kategorišką ir nuoseklią poziciją, jog į pasienio zoną jis nebuvo įskridęs ir negalėjo būti įskridęs, nes visą laiką maždaug 10 kilometrų atstumu matė Nemuną, nuo kurio prasideda pasienio zona. Nėra įrodymų, jog orlaivis buvo toje vietoje, kurioje teigiama, kad jis buvo. Nėra jokių patikimų duomenų, jog ta vieta, tos koordinatės, yra pasienio zonoje. Nėra metrologinės patikros liudijimų, kurie galėtų patvirtinti, jog kažkokie prietaisai, kuriais nustatytos koordinatės yra metrologiškai patikrinti, taigi šių prietaisų duomenys yra teisingi ir patikimi (ANK 569 straipsnis).
4.3. Karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo gavimo procedūra yra formali ir susijusi su skrydžio plano, kuris teikiamas prieš skrydį arba skrydžio metu, radijo ryšiu, patvirtinimu. Skrendant nekontroliuojama oro erdve, kaip šiuo atveju buvo, skrydžio plano pateikimas nėra privalomas ir (ar) būtinas (VĮ „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-74). Prieš nuarimo priėmimą byloje buvo duomenys, jog apeliantas 2019 m. lapkričio 1 d. 17.07 val. telefonu informavo Karinių oro pajėgų operatyvinį budėtoją, kad pilotuodamas orlaivį galimai buvo įskridęs į pasienio zoną. Tačiau fakto, jog buvo įskridęs į pasienio zoną apeliantas niekada nepripažino ir nepripažįsta. 2020 m. gruodžio 2 d. paaiškinime apeliantas nurodė, jog dėl skrydžio metu nepalankiai pasikeitusių oro sąlygų – blogo matomumo, žemų debesų, siekdamas užtikrinti skrydžio saugą, privalėjo nukrypti nuo tiesiausio maršruto tarp Klaipėdos ir Kauno, skristi link Nemuno, kur matėsi žemesnis reljefas ir prošvaistės tarp žemės ir debesų, o palaikyti radijo ryšio tuo metu objektyviai negalėjo dėl mažo skrydžio aukščio ir didelio atstumo nuo Palangos bei retransliatoriaus toje vietoje nebuvimo, todėl nebuvo galimybės gauti įspėjimą apie artėjimą prie pasienio zonos. Tačiau duomenų apie hidrometeorologines sąlygas nutarimą priėmusi institucija nerinko, juos jai pateikė apeliantas. Iš susirašinėjimo 2019 m. balandžio 7-9 dienomis su VĮ „Oro navigacija“ laikinai einančia generalinės direktorės pareigas R. Č. matyti, jog toje vietoje iš tiesų nebuvo techninės galimybės palaikyti radijo ryšį dėl retransliatoriaus tose apylinkėse nebuvimo. Taigi apeliantas skrydžio metu objektyviai negalėjo gauti formalaus suderinimo dėl įskridimo į pasienio zoną, todėl jo neatliko, be to, jis nei įskrido nei skrido pasienio zona. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymos matyti, jog tuo metu aktualiu laiku ir vietoje debesuotumas buvo praktiškai didžiausias iš įmanomo (7-8 oktantai), dangus buvo pilnai užtrauktas debesimis (didžiausia reikšmė, apibūdinanti debesuotumą oktantais yra 8 oktantai). Debesys buvo labai žemi (100 - 290 m. arba 328 - 951 pėdų). Taigi, siekiant užtikrinti skrydžio saugą buvo neišvengiamai būtina išvengti šio debesuotumo, kuriame nėra ir matomumo. Nežymiai nukrypti nuo tiesiausio maršruto, siekiant užtikrinti skrydžio saugą, buvo neišvengiamai būtina ir tokiu nukrypimu jokio nusižengimo nepadarė.
4.4. Aptartos aplinkybės, priešingai nei motyvavo apylinkės teismas, leidžia konstatuoti, jog apeliantas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 16 straipsnis). Aktuali rutininė, formali skrydžio situacija net negalėjo sukelti jokios žalos, nekilo ir jokia grėsmė. Formalus teisinis reglamentavimas negali būti svarbesnis už skrydžių saugą. Siekdami formaliai nepažeisti skrydžio taisyklių, pilotai neturėtų būti verčiami rizikuoti skrydžio sauga. Minėti hidrometeorologiniai duomenys patvirtina, jog šiuo atveju buvo kilusi grėsmė skrydžio saugai ir ši grėsme buvo pašalinta nežymiai ir labai trumpam nukrypstant nuo tiesiausio skrydžio maršruto. Net jeigu iš tikrųjų apeliantas būtų nežymiai įskridęs į pasienio zoną, kuo abejoja pareigūnas T. S. (2021 m. sausio 6 d. elektorinio laiško turinys), jis nepadarė jam inkriminuoto nusižengimo, nes veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teismo teiginiai, jog oro sąlygos pasikeitė ne staiga, o buvo nuo skrydžio pradžios iki pabaigos, yra nepagrįsti. Prieš skrydį apeliantas skrido priešinga kryptimi ir tuo metu, toje vietoje, tokių oro sąlygų nebuvo.
Atsiliepimas
5. Lietuvos transporto saugos administracija, atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, jame nurodytus argumentus vertina kaip nepagrįstus. Teismas ištyrė visus įrodymus, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, juos detaliai aprašė, palygino tarpusavyje ir tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Mano, jog teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
5.1. Pažymi, jog apeliantas prieš skrydį privalėjo išanalizuoti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informaciją apie oro sąlygas, žinoti, kad tam tikrose vietose nėra radijo ryšio ir suplanuoti skrydį taip, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių reikalavimai, o jeigu tai įmanoma, priimti galutinį sprendimą, neskristi tokiomis oro sąlygomis. Šios taisyklės nenumato išimčių, leidžiančių be karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo skraidyti pasienio zonoje. Todėl vien faktas, kad orlaivis buvo įskridęs į pasienio zoną, leidžia daryti išvadą, jog buvo padarytas aktualus administracinis nusižengimas.
5.2. Leidžiama nukrypti nuo suplanuoto maršruto tik dėl ypatingų aplinkybių, kurių negalima buvo numatyti ir išvengti (Skrydžių saugos pavojaus įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Prieš skrydį įgulos vadovas susipažįsta su visa skrydžiui atlikti reikalinga turima informacija, jis turi atidžiai išanalizuoti turimus naujausius pranešimus apie orus ir orų prognozes, atsižvelgti į degalų poreikį ir alternatyvų kursą, kurių reikėtų skristi, jei skrydžio nebūtų galima baigti taip, kaip numatyta. Šiuo atveju akivaizdu, jog apeliantas įskrido į pasienio zoną ne dėl staiga pasikeitusių oro sąlygų, bet dėl pastarojo, turinčio daugiametę piloto patirtį, minėtų pareigų nevykdymo. Todėl apeliantas nepagrįstai remiasi būtinojo reikalingumo institutu.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškintos visos A. B. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės. Byloje surinkti visi duomenys, svarbūs bylos baigčiai, kurie leido daryti pagrįstas išvadas dėl A. B. kaltės. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. A. B. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 394 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu, teigdamas, jog jam inkriminuotas nusižengimas neįrodytais leistinais ir patikimais įrodymais, nutarime neteisėtai pakeistas į kitą nei protokole nurodytas taisyklių punktas ir galiausiai jo veiksmai nepagristai nevertinti kaip būtinasis reikalingumas. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus. Apylinkės teismo nutartyje išsamiai, remiantis byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais faktiniais duomenimis ir jų visuma, motyvuotai atskleista aktualaus nusižengimo sudėtis apelianto veiksmuose.
8. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodytas pažeistas minėtų taisyklių 5 punktas, priimant nutarimą pakeistas į taisyklių 6.4. punktą, tačiau toks apelianto veiksmų kvalifikavimo pakeitimas apelianto teisės į gynybą nesuvaržė. Kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, tiek aktualaus administracinio nusižengimo padarymo metu, tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu bei nutarimo priėmimo metu, galiojantys teisės aktai numatė draudimą skristi į pasienio zoną, neturint karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo.
8.1. Pažymėtina, jog ANK 394 straipsnio 7 dalies norma yra blanketinė ir nukreipia į Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą, kurio 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisykles rengia Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA) ir kariuomenės vadas, tvirtina Vyriausybė (žr. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 94-2918; TAR, 2019-08-02, Nr. 2019-12796), teisės akto redakcija galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2020-01-01). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 patvirtino Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisykles ir būtent šių taisyklių 6.4. punktą, galiojusį nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu. LTSA pagrįstai pakeitė nuorodą nutarime. Taisyklių 6.4. punktas nustatė, jog „Orlaivių skrydžiai pasienio zonoje galimi, jeigu: skrydžiui gautas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimas, išduotas Lietuvos kariuomenės vado nustatytomis sąlygomis ir tvarka (netaikoma tarptautiniams skrydžiams ir valstybės orlaivių skrydžiams).“ (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 285 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (žr. Žin., 2004, Nr. 42-1379; TAR, 2019-12-18, Nr. 2019-20437, teisės akto redakcija galiojusi nuo 2019-04-01 iki 2020-01-02). Į iš esmės analogišką teisinį reguliavimą nukreipia ir taisyklių 5 punktas – „Orlaivių skrydžiai pasienio zonoje galimi, jeigu laikomasi Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų.“, o Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, jog „Orlaivių skrydžiai pasienio zonoje galimi, jeigu skrydžiui gautas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimas, išduotas kariuomenės vado nustatytomis sąlygomis ir tvarka <...>“.
8.2. A. B. nubaustas už tai, kad orlaiviu du kartus įskrido į pasienio zoną, neturėdamas karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimo. Taigi matyti, jog iš administracinio nusižengimo protokolu apeliantui inkriminuotų veiksmų liko tik šis vienas pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog jis nepagrįstai nubaustas už tai, jog skrido orlaiviui be radijo ryšio, vertinamas kaip nepagrįstas. Kaltinimo apimčiai sumažėjus iki minėto leidimo neturėjimo pažeidimo, o kitoms veikos faktinėms aplinkybėms išlikus toms pačioms, nėra pagrindo įžvelgti apelianto teisių ar teisėtų interesų pažeidimo ar jo teisės į gynybą suvaržymo ar manyti, jog nutarimu jis nubaustas už kitą nei protokolu inkriminuotą veiką.
9. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog aktualaus nusižengimo padarymo faktas nustatytas remiantis vien Karinių oro pajėgų 2019 m. lapkričio 7 d. pranešimu ir Karinių oro pajėgų operatyvinio budėtojo 2019 m. lapkričio 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl oro erdvės pažeidimo. Apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog A. B. nusižengimas užfiksuotas pagal Lietuvos kariuomenės KOP OESKV III Radiolokacinio posto radiolokatoriaus LANZA, II RLO TRML3D RLS. VI RLP TRML3D/32 RLS radiolokacines atžymas. Taigi pranešime ir tarnybiniame pranešime atskleistos radiolokatoriaus užfiksuotos apelianto skrydžio koordinatės. Jokio pagrindo abejoti radiolokatoriaus duomenimis LTSA, kaip institucija kompetentinga rinkti saugos informaciją ir atlikti jos analizę, pagrįstai neturėjo. Tokių abejonių dėl veikiančio radiolokatoriaus fiksuotų duomenų patikimumo, nekyla ir apygardos teismui. Skunde nurodyto R. S. elektroniniame laiške V. Ž. išreikšta tik asmeninė nuomonė, jog jam įdomu, ar ginčo skrydžio koordinatės nustatytos tiksliai. Todėl ši aplinkybė nekeičia patikimai nustatytų skrydžio koordinačių ir savaime nesudaro pagrindo jas vertinti kaip prieštaringas ar nepatikimas. Todėl apelianto argumentai dėl aptariamos techninės priemonės panaudojimo leistinumo ir ja nustatytų skrydžio koordinačių teisingumo atmestini.
10. LTSA atsiliepime pagrįstai teigia, jog A. B. prieš skrydį privalėjo išanalizuoti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informaciją apie oro sąlygas, žinoti, kad tam tikrose vietose nėra radijo ryšio ir suplanuoti skrydį taip, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių reikalavimai, o jeigu tai įmanoma, priimti galutinį sprendimą, neskristi tokiomis oro sąlygomis. Elgdamasis lengvabūdiškai, patyręs pilotas A. B. vis tik pasirinko skristi sudėtingomis saugiam skrydžiui oro sąlygomis. Akcentuotina, jog A. B. ne skrydžio metu, o būtent prieš skrydį, įvertinęs minėtas skrydžio sąlygas, privalomai turėjo pasirūpinti ginčo leidimo gavimu. Skrydžio metu jam nepavyko išvengti įskridimo į pasienio zoną. Nors apeliantas neigia įskridęs į pasienio zoną, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai paneigia tokią jo versiją. Remdamasis būtinojo reikalingumo institutu, apeliantas nepagrįstai neįvertina savo iš tiesų lengvabūdiško elgesio prieš skrydį. Jis nepasirūpino gauti ginčo leidimo, be to, po įskridimo į pasienio zoną apie tai pranešė tik paragintas budėtojo, o ne savo iniciatyva.
11. Apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog asmuo, kuris dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio, negu įprasta, pavojaus sąlygomis, negali pareigos neatlikimo pateisinti būtinojo reikalingumo nuostatomis (ANK 16 straipsnio 3 dalis). Todėl ilgamečio piloto patirtį turinčio apelianto pozicija, jog jis nesukėlė grėsmės, nepadarė žalos, o galimai įskridimu į pasienio zoną išvengė pavojaus ir taip aplenkė skrydžio trajektorijoje buvusias sudėtingas oro sąlygas, vertinama kaip nepaneigianti teismo išvados, jog jis nusižengimą padarė ne dėl būtinojo reikalingumo, o dėl neatsargumo, t. y. nepagrįsto pasitikėjimo. Nors realių neigiamų pasekmių šiuo atveju nekilo, tačiau nėra pagrindo pritarti apeliantui, jog tai savaime pašalina jo veiksmų pavojingumą oro transporto saugumui ir kartu jo administracinę atsakomybę.
12. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Skundžiama nutartis nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos, įrodymų vertinimo ar kitų teisės principų ir yra pagrįsta bei teisėta. Todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir teiseną apeliantui nutraukti, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.