Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjai Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, Eidivaldai Meškienei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tuo pačiu atstovaujančios Lietuvos valstybę, atstovui Algiui Adomavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą dėl administracinio akto dalies panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu dalyje ir restitucijos taikymo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. O., K. S., D. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims byloje A. J., L. U., notarei D. A., R. G.-B., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2.7-79-18217 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. O.“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl 1,86 ha žemės sklypo Nr. 1919-1, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn; 2) pripažinti negaliojančia 2009 m. lapkričio 10 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. DA-4638, dalį dėl 1,86 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas); 3) taikyti restituciją natūra – žemės sklypą grąžinti valstybės nuosavybėn; 4) priteisti K. S. ir D. S. iš valstybės už žemės sklypą sumokėtus 3 550 Lt (1 028,15 Eur) (1 t., b. l. 1–5, 130–134).

Pareiškėja pareiškime ir jo patikslinime, be kita ko, teigė, kad panaikinus Sprendimą dalyje ir pripažinus negaliojančia minėtą pirkimo–pardavimo sutartį dalyje, ginčo žemės sklypas grąžintinas valstybei, o iš valstybės priteistini K. S. ir D. S. 3 550 Lt (1 028,15 Eur), kuriuos jie sumokėjo ginčo sandoriu S. O..

Atsakovai S. O., K. S., D. S. atsiliepime (1 t., b. l. 42–45), be kita ko, nurodė, kad šiai dienai nėra teisėto pagrindo iš K. ir D. S. išreikalauti sąžiningai pirkimo–pardavimo sutartimi įgyto žemės sklypo, nes taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, apsauganti sąžiningus turto įgijėjus.

Atsiliepime į patikslintą pareiškėjos pareiškimą (1 t., b. l. 153) S. O. nurodė, jog 2007 m. lapkričio 8 d. tarp jo ir A. J. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo, pagal kurią pardavė tik jam priklausančią pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2003 m. sausio 24 d. išvadą Nr. 6113 2,16 ha žemės. Pasak atsakovo, į kokią vietovę ji buvo perkelta, nebuvo informuotas, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) natūroje nėra matęs. Nurodo, kad 2007 m. lapkričio 8 d. pasirašė įgaliojimą A. J., kad galėtų susitvarkyti visus su sklypo įforminimu susijusius dokumentus. Tvirtina, kad po 2007 m. lapkričio 8 d. daugiau su pastaruoju piliečiu nebuvo susitikęs. Apie šio žemės sklypo pardavimą K. S. ir D. S. nebuvo informuotas ir apie tai nieko nežinojo. Jokių piniginių sandorių su pastaraisiais nesudarė.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), tuo pačiu atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškimą (1 t., b. l. 49–54), be kita ko, prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotais asmuo L. U. atsiliepime (1 t., b. l. 92–93) į pareiškimą, be kita ko, prašė panaikinti Sprendimą dalyje dėl 1,86 ha žemės sklypo Nr. 1919-1, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti Trakų rajono žemėtvarkos skyrių iš šiuo metu K. S. ir D. S. priklausančio ginčo žemės sklypo sugrąžinti jai priklausančios nusavintos 0,5 ha žemės, bei panaikinti suformuotą kelią, kuris realiai ten negali būti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo A. J. atsiliepime (1 t., b. l. 149–151) į patikslintą pareiškėjos pareiškimą, be kita ko, nurodė, kad šiai dienai nėra teisėto pagrindo iš K. ir D. S. išreikalauti sąžiningai pirkimo–pardavimo sutartimi įgyto žemės sklypo, nes taip būtų pažeista CK 4.96 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, apsauganti sąžiningus turto įgijėjus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2631-426/2016 (2 t., b. l. 89–97) pareiškėjos Vilniaus apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą tenkino iš dalies: 1) panaikino Sprendimo dalį dėl 1,86 ha žemės sklypo Nr. 1919-1, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn; 2) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. lapkričio 10 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtiną Trakų raj. 2-ojo notarų biuro notarės D. A., notarinio registro Nr. DA-4638, dalyje dėl 1,86 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) taikė restituciją natūra – 1,86 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžino valstybės nuosavybėn. Teismas pareiškėjos reikalavimą priteisti K. S. ir D. S. iš valstybės už žemės sklypą sumokėtus 3 550 Lt (1 028,15 Eur) atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-32-492/2018 (2 t., b. l. 201–212) atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo patenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos pareiškimo dalis dėl kompensacijos priteisimo yra atmesta, ir perdavė bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti. LVAT likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

LVAT minėtoje administracinėje byloje atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje taikė vienašalę restituciją ir grąžino ginčo žemės sklypą valstybei, tačiau nepagrįstai nesprendė teisingo atlyginimo savininkui už paimamą turtą klausimo. LVAT taip pat pažymėjo, kad byloje iš esmės nėra jokių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima teisingai nustatyti kompensacijos dydį už valstybei nuosavybėn grąžinamą 1,86 ha žemės sklypą.

Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgęs į LVAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi (3 t., b. l. 1–2) pasiūlė pareiškėjai Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, ir atsakovams K. S. bei D. S. iki 2018 m. gegužės 31 d. pateikti duomenis, pagrindžiančius žemės sklypo vertę, kuri turėtų būti kompensuojama taikant restituciją.

Pareiškėja, vykdydama teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį, pateikė teismui papildomus duomenis (3 t., b. l. 5–6), kuriuose paaiškino, jog byloje ginčijama 2009 m. lapkričio 10 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. JK-5698, pardavėjas A. J., atstovaujantis S. O., pardavė pirkėjams K. S. ir D. S. 1,86 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 550 Lt (1 028,15 Eur). Sutarties 3 punkte nurodyta, kad 3 550 Lt (1 028,15 Eur) <...> pardavėjas gavo pilnai iš pardavėjo prieš pasirašant šią sutartį. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 782 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2009 m. spalio 27 d. VĮ Registro centro duomenimis, 2018 m. gegužės 23 d. ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 519 Eur. Kadangi didžiausia žemės sklypo vertė yra nurodytoje ginčijamoje 2009 m. lapkričio 10 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyje – 3 550 Lt (1 028,15 Eur), ši vertė turėtų būti kompensuojama taikant restituciją.

Atsakovai K. S. bei D. S. teismo nustatytu terminu jokių duomenų, pagrindžiančių žemės sklypo vertę, kuri turėtų būti kompensuojama taikant restituciją, teismui nepateikė.

NŽT atstovas teismo posėdžio metu pritarė pareiškėjos prašymui priteisti K. S. ir D. S. iš valstybės už žemės sklypą sumokėtus 3 550 Lt (1 028,15 Eur).

Atsakovai S. O., K. S., D. S., tretieji suinteresuoti asmenys D. A., L. U., A. J., R. G.-B., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką tinkamai pranešta, neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti K. S. ir D. S. iš valstybės už žemės sklypą sumokėtus 3 550 Lt (1 028,15 Eur) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Sprendimu S. O. atkurtos nuosavybės teisės į 2,16 ha žemės dalį buvo atkurtos perduodant neatlygintinai 5 žemės sklypus, tame tarpe ir 1,86 ha žemės sklypą Nr. 1919-1, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12–14). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas liudija, kad šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2009 m. liepos 22 d. buvo įregistruotos S. O. nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 14–15).

Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarė D. A. 2009 m. lapkričio 10 d. patvirtino žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria S. O. žemės sklypą perleido K. S. ir D. S. už 3 550 Lt (1 028,15 Eur) (1 t., b. l. 29–33). Minėtos sutarties 3 punkte nurodyta, kad 3 550 Lt (1 028,15 Eur) <...> pardavėjas (S. O.) gavo pilnai iš pardavėjo (K. ir D. S.) prieš pasirašant šią sutartį. Nurodytos sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos K. S. ir D. S. nuosavybės teisė į žemės sklypą (3 t., b. l. 8–9).

Minėta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2631-426/2016 (2 t., b. l. 89–97) pareiškėjos Vilniaus apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą tenkino iš dalies: 1) panaikino Sprendimo dalį dėl 1,86 ha žemės sklypo Nr. 1919-1, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn; 2) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. lapkričio 10 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtiną Trakų raj. 2-ojo notarų biuro notarės D. A., notarinio registro Nr. DA-4638, dalyje dėl 1,86 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) taikė restituciją natūra – 1,86 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžino valstybės nuosavybėn. Teismas pareiškėjos reikalavimą priteisti K. S. ir D. S. iš valstybės už žemės sklypą sumokėtus 3 550 Lt (1 028,15 Eur) atmetė.

LVAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-32-492/2018 (2 t., b. l. 201–212) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos pareiškimo dalis dėl kompensacijos priteisimo yra atmesta, ir perdavė bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti. LVAT likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Vadinasi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas dalyje, kurioje panaikinta Sprendimo dalis dėl 1,86 ha žemės sklypo Nr. 1919-1, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. lapkričio 10 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinta Trakų raj. 2-ojo notarų biuro notarės D. A., notarinio registro Nr. DA-4638, dalyje dėl 1,86 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyta restitucija natūra – 1,86 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžintas valstybės nuosavybėn, įsiteisėjo 2018 m. gegužės 3 d.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė vienašalę restituciją ir grąžino ginčo žemės sklypą valstybei, tačiau nesprendė teisingo atlyginimo savininkui už paimamą turtą klausimo.

Dėl kompensacijos dydžio nustatymo yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, todėl ja būtina remtis ir šioje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-92/2015). Byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (§ 66) Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pažymėjo, kad panašių bylų aplinkybėmis teisinga interesų pusiausvyra paprastai nustatoma, kai asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu. Pagal EŽTT praktiką, jeigu priteisiama mažesnė negu turto rinkos vertė, disproporcija negali būti pernelyg didelė.

Vadovautis vidutine žemės sklypo rinkos verte pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie pateikti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę nustatant Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1 523, pagrindu, sprendžiant kompensacijos dydžio klausimą tokiais, kaip šis atvejais, būtų pagrindas tuomet, jei šalys atsisakytų teikti žemės sklypo vertę patvirtinančius įrodymus arba jų pateiktais žemės sklypo vertę patvirtinančiais įrodymais nebūtų pagrindo remtis taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias taisykles (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis). Pažymėtina, kad ginčo specifika suponuoja, jog teismas turi būti aktyvus tiek siūlydamas šalims teikti įrodymus dėl žemės sklypo rinkos vertės turto grąžinimo valstybei metu, tiek ir padėdamas šalims juos rinkti (ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju tiek LVAT, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas siūlė pareiškėjai ir atsakovams K. S. ir D. S. (2 t., b. l. 159–168, 3 t., b. l. 1–2) pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius ginčo žemės sklypo vertę, kuri turėtų būti kompensuojama taikant restituciją.

Pareiškėja, vykdydama teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį, pateikė teismui papildomus duomenis (3 t., b. l. 5–6), kuriuose prašė priteisti S. S. ir D. S. 3 550 Lt (1 028,15 Eur), t. y. didžiausią – 2009 m. lapkričio 10 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą žemės sklypo vertę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose padarė rašymo apsirikimo klaidas, klaidingai nurodydama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro numerį bei ginčo žemės sklypo kadastro ir unikalųjį numerį. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pati pareiškėja, todėl laikytina, jog teismui pateiktuose papildomuose dokumentuose pareiškėja turėjo omenyje 2009 m. lapkričio 10 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios notarinio registro numeris yra DA-4638, ir ginčo žemės sklypą, kurio kadastro numeris yra – (duomenys neskelbtini), unikalus numeris – (duomenys neskelbtini).

Susipažinus su pareiškėjos teismui pateiktais duomenimis bei papildomais dokumentais, iš jų matyti, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2009 m. spalio 27 d. buvo 2 700 Lt (782 Eur) (3 t., b. l. 8–9). Vidutinės rinkos vertės nustatymo būdas – masinis vertinimas. Pagal 2009 m. lapkričio 10 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DA-4638, pardavėjas A. J., atstovaujantis S. O., pardavė pirkėjams K. S. ir D. S. ginčo žemės sklypą už 3 550 Lt (1 028,15 Eur) (1 t., b. l. 29–33), t. y. už daugiau, negu buvo nustatyta masinio vertinimo metu. VĮ Registro centro duomenimis, 2018 m. gegužės 23 d. ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 519 Eur (3 t., b. l. 7), t. y. mažesnė, negu nustatyta masinio vertinimo ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytą bei vadovaudamasi aukščiau nurodyta teismų praktika, laiko, kad K. S. ir D. S. turėtų būti kompensuojama 3 550 Lt (1 028,15 Eur) ginčo žemės sklypo vertė taikant restituciją, kadangi būtent šią sumą minėti asmenys sumokėjo S. O.. Teismo vertinimu, priteisiant S. S. ir D. S. turto nusavinimo (praradimo) metu esančią vertę – 519 Eur, nebūtų užtikrinta teisinga interesų pusiausvyra, kadangi, kaip minėta, S. S. ir D. S. už žemės sklypą 2009 m. lapkričio 10 d. sumokėjo 3 550 Lt (1 028,15 Eur).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas priteisti K. S. ir D. S. iš valstybės už žemės sklypą sumokėtus 3 550 Lt (1 028,15 Eur) tenkinamas visiškai, priteisiant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, K. S. 514,07 Eur, o D. S. – 514,08 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą dalyje dėl reikalavimo priteisti K. S. ir D. S. iš valstybės už žemės sklypą sumokėtus 3 550 Lt (1 028,15 Eur) tenkinti.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 188704927), K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 514,07 Eur (penkis šimtus keturiolika eurų ir septynis euro centus) ir D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 514,08 Eur (penkis šimtus keturiolika eurų ir aštuonis euro centus).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.