- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- A-32-492/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02728-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- K. S., S. O., D. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- A. J., L. U., notarei D, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Vilniaus apygardos prokuratūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl administracinio akto dalies panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu dalyje ir restitucijos taikymo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. O., K. S., D. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims byloje A. J., L. U., notarei D. A., R. G.-B., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2.7-79-18217 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. O.“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl 1,86 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn; 2) pripažinti negaliojančia 2009 m. lapkričio 10 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 1,86 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas); 3) taikyti restituciją natūra – žemės sklypą grąžinti valstybės nuosavybėn; 4) priteisti K. S. ir D. S. iš valstybės už žemės sklypą sumokėtus 3 550 Lt (1 028,15 Eur).Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ežeras, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 1268) (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 192,4 ha). Šiuo Vyriausybės nutarimu Nr. 1268 (duomenys neskelbtini) ežeras yra įtrauktas į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, o žemės sklypas yra minėtame (duomenys neskelbtini) ežere. Todėl, pareiškėjas teigė, kad ginčijamas Sprendimas dalyje dėl 1,86 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – ir Vandens įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra neteisėtas, pažeidžia viešąjį interesą, todėl pripažintinas negaliojančiu. Jo pagrindu sudaryta 2009 m. lapkričio 10 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl žemės sklypo, sudaryta kaip neteisėto administracinio akto realizavimo pasekmė, todėl irgi pripažintina negaliojančia. Atsakovai S. O., K. S., D. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti.Atsakovai nurodė, jog žemės sklypas suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-8962-(79). 2007 m. birželio 1 d. patikslintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane, ties (duomenys neskelbtini) ežero pakrante, šviesiai mėlyna spalva buvo pažymėtas laisvos žemes plotas Nr. (duomenys neskelbtini) (1,81 ha). Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2.3-933-79 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto Nr. 2 papildymo plane, parengtame ortofotografinio žemėlapio pagrindu, laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažymėtas tarp L. U. ir R. G. B. bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietinės ribos ir (duomenys neskelbtini) ežero. Žemės sklypas suprojektuotas laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje, iki šio sklypo suprojektuojant privažiavimo kelią. Šis žemės sklypas vietoje buvo paženklintas 2008 m. rugpjūčio 26 d., sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas 2009 m. gegužės 13 d. Atsakovai tvirtino, kad šiuo pagrindu žemės sklypo savininkas S. O. 2009 m. lapkričio 10 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtino Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarė D. A., ir žemės sklypą perleido K. S. ir D. S. už 3 550 Lt (1 028,15 Eur).Pasak atsakovų, žemės sklypas buvo suprojektuotas laisvos valstybinio fondo žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje, taip pat iki šio sklypo suprojektuotas privažiavimo kelias ir tokiu būdu šis žemės sklypo suprojektavimas ir įrašymas į laisvos valstybinės žemės fondo sąrašą pagrindė faktą, kad tokie duomenys teisingi bei teisėti. Atsakovų nuomone, pareiškėjo teiginys, jog vietoj žemės sklypo yra (duomenys neskelbtini) ežeras yra nepagrįstas. Be to, vėlesnį žemės sudėties pakeitimą iš žemės ūkio naudmenų į nenaudojamas žemės plotą laikė nesąžiningu ir pažeidžiančiu S. O. teisėtus lūkesčius.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.NŽT nurodė, kad žemės sklypas suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2.3-8962-(79). Paaiškino, kad šis projektas rengtas pagal Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-11255-(79) patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribas, šios kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotų, kuriuose vykdomi projektavimo darbai, sąrašą bei 2007 metais patikslintus šios kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus.Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės 2007 m. birželio 1 d. patikslintame plane ties (duomenys neskelbtini) ežero pakrante, šviesiai mėlyna spalva buvo pažymėtas laisvos žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini) (1,81 ha). Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2.3-933-79 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto Nr. 2 papildymo plane, parengtame ortofotografinio žemėlapio pagrindu, laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažymėtas tarp L. U. ir R. G. B. bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietinės ribos ir (duomenys neskelbtini) ežero. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suprojektuotas laisvos žemės fondo žemes ploto Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje, iki šio sklypo suprojektuojant privažiavimo kelią. Remiantis žemės sklypo nuosavybės teisės juridinės techninės dokumentacijos byloje esančiais dokumentais, nustatė, kad žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro ne žemės ūkio naudmenos, kaip nurodyta Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-11255-(79) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotų sąraše, o nenaudojamas žemės plotas (pelkės).Patikrinęs bei įvertinęs (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 896, NŽT konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) ežeras pažymėtas valstybės išperkamu vandens telkiniu (13-1-2), o valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės eksplikacijos 16 eilutėje įrašyta, kad šio ežero plotas 192 ha. Taip pat pažymėjo, kad valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose ir eksplikacijose (duomenys neskelbtini) ežero plotas nuo 1999 m. kovo 26 d. iki 2012 m. rugsėjo 6 d. nekito.Trečiasis suinteresuotais asmuo L. U. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė panaikinti Sprendimo dalį dėl 1,86 ha žemės sklypo perdavimo, pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp K. S., D. S. ir A. J..Trečiasis suinteresuotasis asmuo A. J. atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti. Nurodė, jog žemės sklypas suprojektuotas laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje, iki sklypo suprojektuojant privažiavimo kelią. Šis sklypas vietoje paženklintas 2008 m. rugpjūčio 26 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad iš 2014 m. liepos 28 d. UAB „Ramilė“ atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad žemės sklypas nepatenka į ežero teritoriją. Esant tokiai aplinkybei, A. J. manymu, Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.7-79-18217 laikytinas teisėtu, nes žemės sklypas buvo atkurtas tinkamai, todėl jis negali pereiti valstybės nuosavybėn. A. J. nesutiko su prokuroro argumentu, kad, kritus (duomenys neskelbtini) ežero vandens lygiui, paties ežero plotas nepasikeitė. Jo manymu, tai prieštarauja logikai ir protingumo principui. Ežero plotą apsprendžia vandens lygis jame, todėl, sumažėjus vandens lygiui, turėjo pasikeisti ir jo plotas. Atkreipė dėmesį, jog nebuvo nustatyta, kad valstybė ginčo žemės sklypą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, todėl nėra teisėto pagrindo iš K. ir D. S. išreikalauti sąžiningai pirkimo-pardavimo sutartimi įgyto žemės sklypo, nes taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, apsauganti sąžiningus turto įgijėjus.Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) atsiliepime į prokuratūros pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, jog iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukų, teritorijų planavimo dokumentų akivaizdu, jog ginčo sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) ežerą, kuris yra valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys, nes jo plotas didesnis nei 50 ha. Šis ežeras įrašytas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą. Remiantis Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ežeras yra išimtinė valstybės nuosavybė, todėl negali būti privačios nuosavybės objektu. Sklypas yra (duomenys neskelbtini) ežere, todėl Sprendimo dalis dėl žemės sklypo prieštarauja imperatyvioms Atkūrimo įstatymo nuostatoms.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu (II t., b. l. 89–97) pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2.7-79-18217 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. O.“ dalį dėl 1,86 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. lapkričio 10 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Trakų raj. 2-ojo notarų biuro notarės D. A., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 1,86 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), taikė restituciją natūra – 1,86 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), grąžino valstybės nuosavybėn.Teismas nustatė, kad Sprendimu S. O. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,16 ha žemės dalį perduodant neatlygintinai 5 žemės sklypus, tame tarpe ir 1,86 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas paliudijo, kad šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2009 m. liepos 22 d. buvo įregistruotos S. O. nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarė D. A. 2009 m. lapkričio 9 d. patvirtino žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria S. O. žemės sklypą perleido K. S. ir D. S. už 3 550 Lt(1 028,15 Eur). NŽT kreipėsi į prokuratūrą, prašydama inicijuoti Sprendimo dalies, kuria S. O. nuosavybės teisės atkurtos perduodant 1,81 ha žemės sklypą, panaikinimą. Šiame rašte buvo pažymėta, kad didesnė žemės sklypo dalis, t. y. 1,81 ha, patenka į (duomenys neskelbtini) ežero ribas, todėl nuosavybės teisės į šį žemės sklypą atkurtos pažeidžiant Atkūrimo įstatymo, Vandens įstatymo ir Vyriausybės nutarimo Nr. 1268 nuostatas.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vyriausybės nutarimu Nr. 1268 bei Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vertino, ar Sprendimu galėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą, t. y. nagrinėjo ar šis sklypas skundžiamo įsakymo priėmimo metu pateko į (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini), ribas.Teismas pažymėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano ištraukos, patvirtintos Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 896 matyti, kad ežero plotas buvo 192,4 ha. Iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2064-79 (duomenys neskelbtini) ežero plotas buvo 192,4 ha. Pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-11255-(79) ežero plotas buvo 192,4 ha. Pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis, ežero plotas 192,3 ha. Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendė, kad nuo 1999 m. (duomenys neskelbtini) ežero plotas iš esmės nesikeitė ir buvo 192,3 – 192,4 ha. Taip pat atkreipė dėmesį, kad visuose minėtuose žemėlapiuose šiaurinė kranto linija buvo braižoma vienodai su įlanka ties ginčo sklypu. Tačiau ginčo žemės sklypo plane nebuvo pažymėta ežero įlanka, todėl teismas vertino, kad minėtas sklypo planas neatitiko (duomenys neskelbtini) ežero kontūrų, kurie buvo pažymėti ankščiau minėtuose žemėlapiuose.Teismas, įvertinęs viešai prieinamus Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis, sugretinęs 2009–2010 metų ortofotografinį žemėlapį su ežero kontūru, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) ežeras minėtais metais buvo nusekęs. Atitinkamai, kranto linija nesutapo su faktine vandens ir kranto sąlyčio vieta. Sugretinus 2005–2006 ortofotografinį žemėlapį su ežero kontūru, nustatė, kad faktinė kranto linija sutapo su kranto linija. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo planas buvo rengiamas, kai vandens lygis buvo nusekęs. Teismo vertinimu, tai galėjo sąlygoti, kad toje vietoje buvo įbraižytas žemės sklypas, kuris tuo metu buvo faktiškai sausumoje, tačiau pagal teritorijų planavimo dokumentus jis pateko ir šiuo metu patenka į (duomenys neskelbtini) ežero ribas, kadangi byloje nebuvo duomenų, kad ribos buvo keičiamos. Pažymėjo, kad kranto linijos, tame tarpe ir vandens telkinių ribos yra apibrėžtos, o faktinis vandens lygio pakilimas ar nuosmukis nebūtinai reiškia nustatytos kranto linijos pakitimą.Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad žemės sklypo planas iš esmės neatitiko kitų byloje esančių žemėlapių. Byloje nebuvo duomenų, kad skundžiamo įsakymo priėmimo metu buvo perbraižyta (duomenys neskelbtini) ežero kranto linija. Atitinkamai nustatė, kad skundžiamo akto priėmimo metu ginčo sklypas buvo (duomenys neskelbtini) ežero teritorijoje. Teismas sprendė, jog priimant ginčijamo įsakymo dalį buvo pažeistas teisėtumo principas, numatytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte, pripažino, kad ginčijamo įsakymo dalis yra neteisėta iš esmės, t. y. prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Atkūrimo įstatymui, todėl ją panaikino. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijamo Sprendimo dalis, kuria 1,86 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo perduotas neatlygintinai S. O., neteisėta.Įvertinęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad, panaikinus neteisėtus administracinius aktus, žemės sklypo perleidimas S. S. ir D. S. yra niekinis, todėl 2009 m. lapkričio 10 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Trakų raj. 2-ojo notaro biuro notarės D. A., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria perleistas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) pripažino niekine ir negaliojančia ab initio (iš pradžių).Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad restitucijos taikymo šioje byloje ypatumus lemia tai, kad ginčo žemės sklypas buvo perleistas kitiems asmenims. S. O. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi intereso juo disponuoti. Atsižvelgęs į tai, jog S. O. restitucija netaikytina – teismas neįpareigojo grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo procesą pripažino baigtu, nes priešingu atveju, teismo vertinimu, šio asmens padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai (neproporcingai) pablogėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Atsižvelgęs į tai, kad ginčo žemės sklypą niekinės sutarties pagrindu įgijo K. S. ir D. S., todėl jų įgytą turtą teismas įpareigojo natūra grąžinti Lietuvos valstybei. Teismas taip pat konstatavo, kad K. S. ir D. S. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą iš Lietuvos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė ginčijamų administracinių aktų (jų dalies) panaikinimas.
III.
A. K. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 100–107), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė (duomenys neskelbtini) ežero ribas ir todėl padarė klaidingą išvadą, jog 1,86 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) pateko į šio ežero ribas. Pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai sprendė, kad žemės sklypo plane nėra pažymėta ežero įlanka. Nurodo, jog byloje nebuvo pateikta kompetentingo specialisto išvada bei nebuvo atlikti konkretūs grafiniai palyginimai, jog žemės sklypo plane (b. l. 20) pažymėta žemės sklypo riba neatitinka (duomenys neskelbtini) ežero sklypo ribos kontūro. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad buvo pateikti UAB „Ramilė“ 2014 m. birželio 12 d. atlikti pakartotiniai žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriais nustatyta, jog žemės sklypas yra žemėje, o ne ežere. Taigi, kvalifikuotas specialistas (matininkas S. K.) nustatė ir patvirtino, kad žemės sklypas nėra (duomenys neskelbtini) ežero ribose, tačiau dėl šių matavimų reikšmės ir svarbos teismas nepasisakė ir jų neįvertino. Atsakovas pažymi, jog žemės sklypo planas (I t., b. 1. 20) ir jame pažymėtos ribos yra faktinė ištrauka iš Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2.3-8962-(79) patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriuo buvo suprojektuotas žemės sklypas. Šis projektas buvo analogiškas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planui, patvirtintam Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 2.3- 11255-(79) (I t., b. 1. 85), nes žemės sklypas buvo formuojamas laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypo ribose.Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog sklypas buvo (duomenys neskelbtini) ežero teritorijoje. Jis akcentuoja, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko žemėlapyje niekada nebuvo pažymėtos (duomenys neskelbtini) ežero ribos, nes vandens telkinys niekada pagal teisės aktus nebuvo šio kadastro duomenų objektu. Taip pat akcentuoja, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog (duomenys neskelbtini) ežero kaip vandens telkinio ribos skundžiamo įsakymo priėmimo metu buvo išmatuotos ir pažymėtos atitinkamame registre. Atsakovas pažymi, kad byloje nebuvo pateikti nei kompetentingo specialisto išvada, nei atlikti konkretūs grafiniai palyginimai, iš kurių teismas būtų galėjęs padaryti išvadą, jog žemės sklypo planas buvo rengiamas, kai vandens lygis buvo nusekęs. Apeliantui nesuprantama, kaip teismas galėjo teigti, jog (duomenys neskelbtini) ežero plotas nuo 2003 m. iki 2016 m. nesikeitė, nors keitėsi ežero ribos. Ploto dydis, apelianto teigimu, priklauso nuo kraštinės (atkarpos, laužtės ar kreivės) ilgio, todėl, atitinkamai kintant kraštinių ilgiams, kinta ir to objekto plotas. Apeliantas teismo išvadą, kad žemės sklypas buvo rengiamas, kai vandens lygis buvo nusekęs, laiko nepagrįsta, kadangi teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog 2008 m. (duomenys neskelbtini) ežero vandens lygis buvo nusekęs. Taip pat nebuvo pateikta duomenų, jog (duomenys neskelbtini) ežeras buvo reguliuojamas ir jo lygis kito. Todėl teismas, neturėdamas specialių žinių, negalėjo analizuoti 2008 m. (duomenys neskelbtini) ežero ribų kitimo ir atitinkamai vertinti jų pokyčių. Apeliantas teismo sprendimą laiko dviprasmišku, nes jis sprendimu pripažino K. S. ir D. S. teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė ginčijamų administracinių aktų panaikinimas, tuo pačiu teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2.3-8962-(79) patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-11255-(79) (I t., b. 1. 85) patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planas yra teisingi, nors ginčijamą Sprendimą panaikino.Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 121–123), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo K. S. apeliacinį skundą atmesti.Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, kuriame tinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, yra paneigtos byloje esančiais dokumentais, todėl yra nepagrįstos.Pareiškėjas pažymi, kad poįstatyminiu teisės aktu – Vyriausybės nutarimu, buvo patvirtintas valstybinės reikšmės vandens telkinio, (duomenys neskelbtini) ežero plotas, ir jis nėra pakeistas. Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 896 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane bei Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2064-79 patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodyta (duomenys neskelbtini) ežero linija yra analogiška šiuo metu Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtai (duomenys neskelbtini) ežero linijai. Todėl, pareiškėjo nuomone, ginčo dėl (duomenys neskelbtini) ežero šiaurinės dalies linijos ties žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), nėra ir negali būti.Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos, 1999 m. valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plano, teritorijų planavimo dokumento – 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto akivaizdžiai matyti, kad visas ginčo sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) ežero plotą. Pareiškėjas akcentuoja, jog byloje esantys UAB „Ramilė“ 2014 m. birželio 12 d. atlikti pakartotiniai ginčo sklypo kadastriniai matavimai nėra patvirtinti NŽT. Be to, net pagal šiuos kadastrinius matavimus 1/2 ginčo žemės sklypo patenka į (duomenys neskelbtini) ežero ribas.Dėl kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, pareiškėjas nurodo, kad juos atsakovas galėjo pateikti anksčiau, todėl mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalimi jie yra nepriimtini. Atkreipia dėmesį, kad Miškų kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui L. U. priklausantis žemės sklypas nesiriboja su ežeru ir tai reiškia, jog tarp šio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) ežero neva yra žemė, kurioje buvo suformuotas ginčo sklypas, nėra tinkamas įrodymas, nes žemės sklypų ribos yra žymimos ne Miškų kadastre, o Nekilnojamojo turto kadastre, be to, apelianto pateiktoje ištraukoje minėto žemės sklypo konfigūracija skiriasi nuo įregistruoto Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo konfigūracijos.Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į atsakovo K. S. apeliacinį skundą (II t., b. l. 149–153), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Atsakovas, patikrinęs bei įvertinęs (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 896, teigia, kad (duomenys neskelbtini) ežeras pažymėtas valstybės išperkamu vandens telkiniu (duomenys neskelbtini), o valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės eksplikacijos 16 eilutėje įrašyta, kad šio ežero plotas 192 ha. Valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose ir eksplikacijose (duomenys neskelbtini) ežero plotas per laikotarpį nuo 1999 m. kovo 26 d. iki 2012 m. rugsėjo 6 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotai paskiausiai patikslinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-569 2012 m. rugsėjo 6 d. būklei) nekito, todėl atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas. A. S. O. ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. pateikė bendrą atsiliepimą į atsakovo K. S. apeliacinį skundą (II t., b. l. 125–131), prašydami apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti. Pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Nurodo, jog teismas nevertino ir neatsižvelgė į tą faktą, jog ginčo žemės sklypo planą parengė ir suderino bei 2014 m. balandžio 15 d. raštą Nr. 456D-(14.467.)-123 dėl neteisėtų Trakų žemėtvarkos skyriaus veiksmų į Vilniaus apygardos prokuratūrą pateikė tas pats valstybės tarnautojas – NŽT Trakų skyriaus vedėjas A. P.. Todėl teismas, pripažindamas neteisėtais žemės sklypo planą ir Sprendimą, faktiškai pasisakė dėl NŽT Trakų skyriaus vedėjo A. P. veiksmų, nors šio asmens į bylą neįtraukė.Pasisako, jog sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas sprendime neteisingai nustatė (duomenys neskelbtini) ežero ribas ir atitinkamai klaidingai padarė išvadą, jog žemės sklypas pateko į šio ežero ribas. Tvirtina, kad teismo sprendimo klaidingumą patvirtina Lietuvos geologijos tarnybos pateikta (duomenys neskelbtini) durpių telkinio schema ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2.3-8962-(79) patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriuo buvo suprojektuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ištrauka. Papildomai pažymi, kad žemės sklypas 2009 m. teisės aktų nustatyta tvarka Kadastro žemėlapyje buvo pažymėtas nenustačius aplinkybių trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą. A. S. O. ir trečiojo suinteresuoto asmens A. J. nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „Ramilė“ dar 2014 m. birželio 12 d. atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie buvo atliekami pagal Nekilojamojo turto kadastro duomenis, o žemės sklypas paženklintas dar kartą natūroje. Matavimais buvo nustatyta, kad žemės sklypas yra žemėje, o ne ežere. Sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas nepagrįstai atmetė trečiojo suinteresuoto asmens A. J. ir atsakovo K. S. prašymą įpareigoti žemėtvarkos skyrių patikrinti, ar UAB „Ramilė“ atlikti žemės sklypo kadastriniais matavimai atitinka įstatymus ir teritorijų planavimo dokumentus. Taip pat sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas neturėjo teisės remtis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko žemėlapio ištrauka su žemės sklypo ribomis (II t., b. 1. 18) ir kadastro žemėlapio ištrauka sugretinta su ginčo žemės sklypo planu (II t., b. 1. 47). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko žemėlapyje negalėjo būti pažymėtos (duomenys neskelbtini) ežero ribos, nes vandens telkinys niekada pagal teisės aktus nebuvo šio kadastro duomenų objektu. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 142–145), prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Aplinkos ministerija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog žemės sklypo plane nėra pažymėta ežero įlanka ties žemės sklypu ir žemės sklypo planas neatitinka (duomenys neskelbtini) ežero kontūrų. Šią atsakovo nuomonę paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, ir jais remiantis pagrįstai padarytos pirmosios instancijos teismo išvados, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas neatitinka (duomenys neskelbtini) ežero kontūro ribų. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog į bylą pateikti UAB „Ramilė“ atlikti pakartotiniai ginčo sklypo kadastriniai matavimai įrodo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra ne ežere ir, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo jais vadovautis. Šie kadastriniai matavimai, Aplinkos ministerijos teigimu, nėra patvirtinti NŽT ir nėra registruoti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, todėl vadovautis parengtais, bet teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintais kadastriniais matavimais – nėra pagrindo.Dėl kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų naujų įrodymų Aplinkos ministerija pažymi, kad apeliantas juos galėjo pateikti ankščiau. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 138 str. 3 d.). Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, jog ežerai yra Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objektas, kaip, kad miškai yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro objektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje A146-1189/2009 nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys gali nesutapti, tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų objektus sprendžiant dėl miško vadovaujamasi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, analogiškai turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis sprendžiant dėl ežerų.Trečiasis suinteresuotas asmuo L. U. pateikė atsiliepimą į atsakovo K. S. apeliacinį skundą (II t., b. l. 117–119), prašydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. L. U. teigimu, teismas, remdamasis nuosavybės teisės dokumentais, Prokuratūros pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 2.7-79-18217 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. O.“ į 1,86 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir šio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, teisėtumas ir pagrįstumas. Esminiu byloje kilusio ginčo objektu yra aplinkybė, ar minėtas 1,86 ha žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimo metu pateko į (duomenys neskelbtini) ežero, kuris yra Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 įtrauktas į valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 192,4 ha), teritoriją.Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimo metu pateko į ežero plotą, grindė aplinkybe, kad nuo 1999 m. (duomenys neskelbtini) ežero plotas iš esmės nesikeitė, vertino viešai prieinamus Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis, ir sugretinęs 2009–2010 metų ortofotografinį žemėlapį su ežero kontūru, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) ežeras minėtais metais buvo nusekęs, todėl kranto linija nesutapo su faktine vandens ir kranto sąlyčio vieta; sugretinęs 2005–2006 ortofotografinį žemėlapį su ežero kontūru, nustatė, kad faktinė kranto linija sutapo su kranto linija, ir padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas buvo rengiamas tuo metu, kai ežeras buvo nusekęs, todėl jo šiaurinė kranto linija, pažymėta ginčo žemės sklype, neatitinka kitų faktinių duomenų byloje.Atsakovas K. S., apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, teigia, kad byloje nebuvo pateikta nei kompetentingo specialisto išvada, nei atlikti konkretūs grafiniai palyginimai, iš kurių teismas būtų galėjęs padaryti išvadą, jog žemės sklypo planas buvo rengiamas, kai vandens lygis buvo nusekęs. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko žemėlapyje niekada nebuvo pažymėtos (duomenys neskelbtini) ežero ribos. Teismui pateikė papildomus įrodymus – Miško kadastro žemėlapio ištrauką, kuri patvirtina, kad trečiajam suinteresuotajam asmeniui L. U. priklausantis žemės sklypas nesiriboja su ežeru, o tarp miško ir ežero ir yra pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, bei duomenis iš Lietuvos geologijos tarnybos apie (duomenys neskelbtini) durpių telkinį, kurie patvirtina, kad ginčo žemės sklypas patenka į šio telkinio teritoriją, tai reiškia, yra ne ežere, bet sausumoje.Teisėjų kolegija pateiktus įrodymus prideda prie nagrinėjamos bylos, nes jie yra betarpiškai susiję su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę nulėmė apeliantui nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimas, tokiu atveju atsisakymas pridėti naujus įrodymus prie bylos, kuriais jis grindžia apeliacinio skundo argumentus, ir kurių jis neturėjo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepagrįstai apribotų apelianto galimybes įrodinėjimo procese.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas atkuri nuosavybes teises buvo priimtas remiantis galiojančiais administraciniais aktais – Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2.3-8962-(79) patvirtintu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriuo buvo suprojektuotas ginčo žemės sklypas, ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-11255-(79). Ginčo žemės sklypo planas (I t., b. 1. 20) ir jame pažymėtos ribos yra faktinė ištrauka iš žemėtvarkos projekto (I t., b. 1. 85), nes žemės sklypas buvo formuojamas laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypo ribose.Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 52 punkte (red., galiojusi nuo 2008 m. balandžio 30 d.) nustatyta, kad Žemėtvarkos projektas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti šio įstatymo bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka. Preziumuotina, kad galiojančio teritorijų planavimo dokumento pagrindu priimti sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjas, byloje įrodinėdamas priešingai, turi pareigą pateikti faktinius duomenis ir argumentus, specialistų išvadas, kad specialusis teritorijų planavimo dokumentas (jo konkretūs sprendiniai) buvo parengti akivaizdžiai pažeidžiant imperatyvius Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus ir yra neteisingi. Tik nustačius tokius faktus byloje, galėtų būti sprendžiama dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateikiamus prieštaringus duomenis, 2018 m. vasario 1 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės, pasiūlė pareiškėjui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, ir kitiems administracinės bylos procese dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų ar paneigtų aplinkybę, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2.3-8962-(79) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-11255-(79) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane (duomenys neskelbtini) ežero šiaurinė kranto linija ties ginčo sklypu buvo nustatyta neteisingai. Taip pat Pasiūlė atsakovams K. S. ir D. S. pateikti duomenis, pagrindžiančius ginčo žemės sklypo vertę, kuri turėtų būti kompensuojama taikant restituciją.Vykdydami teismo nutartį, pareiškėjas pateikė 2018 m. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapio ištrauką ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, kuri patvirtina, kad ginčo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) ežero teritoriją, kurio automatiškai apskaičiuotas plotas sudaro 192,70 ha, objektas registruotas 2013 m. liepos 1 d. (II t., b. l. 174, 175); VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ duomenis apie skirtingu laikotarpiu GDR 10 LT (Georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys) ir GRPK (erdvinių duomenų rinkinys, nuo 2018 m. sausio 1 d.) duomenų kopijas, kurios buvo teikiamos ir naudotojams, patvirtinančias, kad (duomenys neskelbtini) ežero fiksuojama riba nuo 2007 m. iki 2010 m. kito, po 2010 m. balandžio mėnesį atlikto patikslinimo nebuvo keista, atsižvelgiant į vietovės situaciją matomą 2012–2013 ir 2016 m. ORT 10 LT (Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis); atkreiptas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) ežeras yra pelkėjantis ir tokiais atvejais ežero krantas paprastai neturi aiškiai išreikštos ribos; 2018 m. vasario 27 d. ginčo sklypo teritorija pilnai pateko į (duomenys neskelbtini) ežero, kurio ribos yra įregistruotos GRPK, teritoriją. Be to, pareiškėjas pateikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus 2018 m. kovo 1 d. raštą Nr. ŽŪ-3-10(29.30) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad vandens lygis ežere dirbtinai nereguliuojamas, o svyruoja natūraliai dėl gamtinių sąlygų.Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė papildomus paaiškinimus bei jau anksčiau į bylą pateiktus duomenis, kuriais grindžia savo paaiškinimus (UAB „Traksalis“ 2013 m. sausio 25 d. raštą Nr. J-50, NŽT Trakų skyriaus 2013 m. liepos 11 d. raštą Nr. 46SS-(14.46.104)-349, Aplinkos ministerijos 2016 m. sausio 22 d. raštą Nr. (16-1)-D8-491, Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. sausio 19 d. raštą Nr. (25)-A4-513, 2016 m. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapio ištrauką ir ginčo žemės sklypo planą). Pakartotinai į nagrinėjamą bylą teikiamų duomenų teisėjų kolegija nepriima, nes, minėta jie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir vertinti. Papildomuose paaiškinimuose pareikšto prašymo dėl žemės sklypo dalies sugrąžinimo teisėjų kolegija nesprendžia, nes tai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.A. K. S. pateikė teismui prašymą skirti byloje teismo žemėtvarkos darbų ekspertizę ginčo sklypo kadastriniams duomenims nustatyti, nes pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateikiamų UAB „Ramilė“ atliktų aktualių ginčo sklypo 2014 m. birželio 12 d. kadastrinių matavimų. Tokio prašymo teisėjų kolegija netenkina, nes nagrinėjamos bylos ginčo objektu yra ne žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų nustatymas, bet aplinkybė, ar šis žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) ežero teritoriją.Teisėjų kolegija, darydama išvadas apie tai, ar teisėtai ir pagrįstai nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2.3-8962-(79) patvirtintame VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2007–2008 metais parengtame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme buvo suprojektuotas žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 24–26), kuris laikytinas specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, visų pirma vertina, ar aptariamas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas yra atitinkantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reikalavimus (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 red.) – kad specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti šio įstatymo bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka.Byloje nustatyta, kad į Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 patvirtintą Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą įtrauktas ir (duomenys neskelbtini) esantis 192,4 ha ploto (duomenys neskelbtini) ežeras (inventoriaus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatytas ežero plotas visą laiką išliko nekeičiamas. Šiuo Vyriausybės nutarimu valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašas ir jų plotai buvo patvirtinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 65-1558) ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 4 straipsnio 1 dalimi, tai reiškia, kad šiuo teisės aktu yra privaloma vadovautis tiek rengiant specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus – žemės reformos žemėtvarkos projektus ir formuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, tiek priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.Vandens įstatymo 3 straipsnio 18 dalis (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2194 red.) paviršinį vandens telkinį apibrėžė kaip identifikuotą reikšmingą vandens aplinkos dalį, esančią žemės paviršiuje, tai yra upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpinių ir pakrantės vandenų plotai. Valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai, kurių sąrašą nustato Vyriausybė (Vandens įstatymo 4 str. 1 d.).Vyriausybės nutarimu paviršinio vandens telkinio įtraukimas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą reiškia, kad nuo šio momento visa teisės akte nurodyta teritorija – 192,4 ha yra priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims ir negali būti priskirta laisvai valstybinei žemei. Vandens telkinio plotas kartu reiškia ir to vandens telkinio ribų (ežero krantų) identifikavimą, kai paviršinio vandens telkinio plotas yra nustatytas teisės aktu, rengiant teritorijų planavimo dokumentus nėra teisinio pagrindo buvusias nustatytas vandens telkinio ribas vertinti kitaip, keisti jas pagal tuo metu esamą faktinę padėtį, kurią gali lemti gamtinės sąlygos – klimato veiksniai, sezonas ar kt. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ežero plotas ir jo ribos buvo įbraižytos Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 896 „Dėl valstybinės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano patvirtinimo“ patvirtintame Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtame (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės plane (I t, b. l. 79–85). Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2064-79 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Trakų rajone“ buvo patvirtintas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Žemėtvarkos projekte pažymėtos ežero ribos, nurodytas jo plotas 192,4 ha. (I t, b. l. 27–28).Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2.3-933-79 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto Nr. 2 papildymo plane, parengtame remiantis ortofotografiniu žemėlapiu, nebuvo teisinio pagrindo kitaip nurodyti (duomenys neskelbtini) ežero ribas, negu buvo nurodytos Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2064-79 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nes ežero plotas, nurodytas teisės aktu, nebuvo pakeistas, taip pat nebuvo teisinio pagrindo laisvos žemės fondui priskirti plotą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), jame formuoti žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (II t, b. l. 61–62).Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad ginčo žemės sklypas nepatenka į (duomenys neskelbtini) ežero teritoriją, kad Sprendimo priėmimo metu nebuvo įregistruotos ežero ribos, pažymi, kad nepaisant pastarosios aplinkybės, jog nebuvo nustatyti tikslūs kadastro duomenys ir įregistruotos ežero ribos, buvo nustatytas valstybinės reikšmės vandens telkinio plotas, jis nekito, todėl, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, reikalaujančia be kita ko, kad specialiojo teritorijų planavimo sprendiniai neprieštarautų ir kitiems teisės aktams, nepriklausomai nuo fiksuojamos skirtingais metais vandens ir sausumo sąlyčio linijos svyravimo, teisės aktu nustatyta teritorija negalėjo būti vėlesniu teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektu priskiriama laisvos žemės fondui ir į šioje teritorijoje suformuotą žemės sklypą negalėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės.Byloje pateikiamos GDR 10 LT ir GRPK duomenų kopijos, kurios buvo teikiamos ir naudotojams, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ežero fiksuojama riba nuo 2007 m. iki 2010 m. kito, po 2010 m. balandžio mėnesį atlikto patikslinimo nebuvo keista, atsižvelgiant į vietovės situaciją matomą 2012–2013 ir 2016 m. ORT 10 LT; (duomenys neskelbtini) ežero ribos yra įregistruotos GRPK 2013 m. liepos 1 d., automatiškai paskaičiuotas plotas sudaro 192,7 ha, t. y. nereikšmingai skiriasi nuo nurodyto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2064-79 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme; ginčo žemės sklypo visa teritorija patenka į vandens telkinio užimamą plotą. Apibendrindama byloje išnagrinėtus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo teisinio pagrindo Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2.3—8962-(79) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo teisinio pagrindo priimti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2.7-79-18217 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. O.“ dalį dėl 1,86 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kurio kompetencija yra teisės aktų nustatyta tvarka priimti administracinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atsakomybė už priimto Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą, t. y. atitiktį galiojantiems teisės aktų reikalavimams, yra savarankiška, kyla nepriklausomai nuo to, ar yra nuginčyti priimto Sprendimo pagrindu buvę žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai (Atkūrimo įstatymo 17–19 str.). Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepagrįsto ir neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į 1,86 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta ginčijamo Sprendimo dalis, pripažinta negaliojančia sandorio dalis dėl ginčo žemės sklypo perleidimo ir jis grąžintas valstybės nuosavybėn, palieka nepakeistą.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas S. O. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir laikytinas daugiau neturinčiu intereso ginčo žemės sklypu disponuoti, nuosavybės teisių atkūrimo procesas jam laikytinas baigtu, todėl restitucija jo atžvilgiu nebuvo taikoma pagrįstai. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas byloje taikė vienašalę restituciją ir grąžino ginčo žemės sklypą valstybei, tačiau nepagrįstai nesprendė teisingo atlyginimo savininkui už paimamą turtą klausimo, konstatuodamas, kad nekilnojamojo turto įgijėjams, kurie patyrė žalą dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, pripažįstama teisė reikalauti žalos atlyginimo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija siūlė atsakovams K. S. ir D. S. pateikti įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius ginčo žemės sklypo vertę, kuri turėtų būti kompensuojama taikant restituciją. Atsakovai tokių įrodymų neteikė, duomenų byloje, kuriais remiantis būtų galima teisingai nustatyti kompensacijos dydį už valstybei nuosavybėn grąžinamą 1,86 ha žemės sklypą, iš esmės nėra, todėl ši teismo sprendimo dalis, kaip neatitinkanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos aktualios praktikos, naikintina ir grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti. Pažymėtina, kad ginčo specifika suponuoja, jog teismas turi būti aktyvus tiek siūlydamas šalims teikti įrodymus dėl žemės sklypo rinkos vertės turto grąžinimo valstybei metu, tiek ir padėdamas šalims juos rinkti (ABTĮ 57 str. 4 d.) (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-24-415/2018, 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-151-492/2018).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 145 straipsniu,
nutaria:
atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl kompensacijos priteisimo yra atmesta, ir perduoti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti.
Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.