Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-12-01 · Administracinė byla Nr. I1-6131-583/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-12-01Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
I1-6131-583/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01520-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-6131-583/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01520-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui D. B. (vaizdo konferencijos būdu),

2020 m. lapkričio 5 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 2-19), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovė, pataisos namai), priteisti 12 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2020 m. kovo 31 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje, nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio 22 d. – Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje nežmoniškomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. 6-iems mėnesiams buvo iš paprastos grupės perkeltas į drausmės grupę ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 27 d. buvo laikomas 21 būrio 1 brigados kameroje. Teigia, kad kameroje buvo 18 miegamųjų vietų ir bausmę atliko 17 nuteistųjų, nuo 2018 m. sausio 3 d. liko 16 miegamųjų vietų ir bausmę atliko 16 nuteistųjų. Teigia, kad 2017 m. sausio mėnesį pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuteistiesiems, atliekantiems bausmę drausmės grupėje kamerų tipo patalpose, minimaliai turėtų atitekti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Nurodo, kad kameros didelę dalį užėmė baldai ir kitas inventorius, todėl nebuvo galimybės laisvai judėti ir teko gulėti lovoje ar sėdėti prie stalo. Pažymi, kad 22 valandas per parą buvo rakinamas kameroje. Teigia, kad kameroje nuolat jautėsi nemalonus kvapas, trūko šviesos, nebuvo galimybės tinkamai vedinti patalpą, buvo įvairių parazitų. Čiužinyje, antklodėje ir pagalvėje buvo blakių, kurios kandžiodavo, vėliau čiužinys, pagalvė ir antklodė buvo pakeisti. Žiemos metu drabužiai buvo džiaunami kameroje, nes tam skirtos patalpos nebuvo, buvo tik lauke ištempta virvė, tačiau žiemos metu ten drabužiai neišdžiūdavo. Vienoje skundo vietoje (t. 1, b. l. 6) nurodo, kad 16 nuteistųjų 4 kv. m sanitarinio mazgo patalpoje, kitoje skundo vietoje (t. 1, b. l. 11) nurodo, kad 15-20 nuteistųjų 6 kv. m sanitarinio mazgo patalpoje, buvo 1 prausyklė, 1 klozetas, 1 pisuaras. Teigia, kad praustuvių, klozetų ir pisuarų skaičius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, neatitiko teisės aktų nustatytas normas. Dėl privatumo trūkumo su nuteistaisiais kildavo konfliktų, nes tualeto patalpa tuo pačiu metu naudojosi keli nuteistieji, tai jį žemindavo.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. 10-čiai parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Pravieniškių PN-AK 2018 m. birželio 27 d. nutarimu 4-iems mėnesiams taip pat buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Nurodytais laikotarpiais bausmę atliko 3, 5 ir 14 kamerose, kuriose buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų.

Teigia, kad laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 10 d. ir nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2020 m. kovo 31 d. buvo laikomas 3 lokalinio sektoriaus 10 būrio 4 brigadoje kartu su dar 21 nuteistuoju ir 9 būrio 2 brigadoje kartu su 13 nuteistųjų (nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio – buvo laikoma 10-12 nuteistųjų) bei 4 brigadoje kartu su dar 19-23 nuteistaisiais. Pabrėžia, kad nebuvo užtikrinamas minimalus 3,1 kv. m gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ir pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus. Taip pat nurodo, kad gyvenamųjų patalpų didelį plotą užėmė baldai ir kitas inventorius, nors baldų kiekis neatitiko nustatytus teisės aktų normų reikalavimus. 4 brigadoje buvo 1 spinta, 1 šaldytuvas, 4 spintelės, 5 taburetės, 4 staliukai, 2 užuolaidos, 1 skalbimo mašina, nuo 2019 m. birželio 1 d. 2 brigadoje buvo 1 spinta, 1 šaldytuvas, 3 staliukai, 4 kedės, 1 užuolaida, 4 spintelės. Teigia, kad 1 spintos tokiam žmonių skaičiui yra permažai, 1 spintelė reikėjo dalintis su kitais asmenimis, todėl didžioji dalis daiktų buvo laikoma ant grindų po lovomis, tai trukdė valyti patalpas. 9 būryje buvo laikoma 75-94 nuteistieji, prausykloje buvo 8 kriauklės, 4 kojų plautuvės, sanitariniame mazge buvo 6 unitazai ir 4 pisuarai. Mano, kad tai neatitiko teisės aktais nustatytą kiekį.

Nurodo, kad 21 sektoriaus 2 būrio 7 kameroje buvo 9 miegamosios vietos, kalinamų asmenų skaičius nuolat kito, buvo 1 praustuvė, 1 klozetas, stalas, 2 suoliukai, 4 dviaukštės spintelės, 1 spintelė, nebuvo spintos drabužiams, užuolaidų, kėdžių, neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, buvo prastas apšvietimas, sulaužyti langai, buitinių atliekų konteineris stovėjo 5 m atstumu nuo langų, todėl nuolat sklido nemalonus kvapas.

Pažymi, kad nei vienoje brigadoje nebuvo termometro, laikrodžio, dėžių daiktams laikyti ir lentynų knygoms, nei viename iš būrių paprastoje grupėje nebuvo poilsio kambario ir patalpos rūbams ir batams džiovinti. Teigia, kad baldai seni, aplūžę, trūksta detalių. Lovos 1959 m. gamybos, įdubusios ir girgžda, jose nepatogu miegoti, apsiversti, tai trukdo gerai išsimiegoti. Teigia, kad gyvenamosios patalpos niekada nebuvo dezinfekuojamos, todėl veisėsi blakės, tarakonai, pelės, vasaros metu – musės, uodai, širšės, o pagal pasirašytas sutartis naikinami tik blakės ir tarakonai. Teigia, kad atliekami naikinimai buvo neefektyvūs. Tvirtina, kad brigadų budintieji, kurie netinkamai atlieka savo pareigas, ir kurių darbo kontrolę turi vykdyti pareigūnai, niekada nebuvo nubausti už netinkamą budėtojo pareigų atlikimą. Tai vertina kaip pareigūnų neveikimą. Nurodo, kad buitinės atliekos yra atviros ir 10-15 m atstumu nuo gyvenamųjų patalpų stovi ant žemės, nuo jų sklinda nemalonus kvapas ir bėga skysčiai. Po konteinerius naršo katinai, paukščiai. Pažymi, kad buitinių atliekų konteineriai nebuvo plaunami ir dezinfekuojami. Taip pat nurodo, kad iš kanalizacijos šulinių ir netoli esančių valymo įrenginių pastoviai sklinda nemalonus kvapas.

Tvirtina, kad dėl kalinimo minėtomis sąlygomis jis patyrė neigiamus išgyvenimus, žeminantį garbę ir orumą elgesį, emocinį sukrėtimą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, tai neigiamai paveikė jo psichologinę ir psichinę būseną, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, prašo priteisti patirtą neturtinę žalą. Pažymi, kad dėl blogų laikymo sąlygų, prasto apšvietimo, blogos medicininės pagalbos, įvairių parazitų, sugadintų langų rašė skundus Pravieniškių PN-AK, tačiau laikymo sąlygos nebuvo pagerintos. Dėl psichologinių išgyvenimų kreipėsi į psichologus ir psichiatrą, šeimos gydytoją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad palaiko skundą, prašė jį patenkinti iš esmės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Pravieniškių PN-AK atsiliepime (t. 1, b. l. 107-114) į pareiškėjo skundą nurodo, kad nepalaiko skunde pateiktų argumentų, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas buvo laikomas sekančiose gyvenamosiose patalpose:

2 sektoriaus gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose: laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 23 d. 4 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 52,01 kv. m, kurioje įrengta 16 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,25 kv. m gyvenamojo ploto), laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. liepos 21 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. 21 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 51,58 kv. m, kurioje įrengta 16 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,22 kv. m gyvenamojo ploto), laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 10 d. 10 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 48,43 kv. m, kurioje įrengta 15 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,23 kv. m gyvenamojo ploto), laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 27 d. 21 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 51,58 kv. m, kurioje įrengta 16 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,22 kv. m gyvenamojo ploto), laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2019 m. sausio 15 d. 9 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 66,25 kv. m, kurioje įrengta 21 miegamoji vieta (vienam nuteistajam tekdavo 3,15 kv. m gyvenamojo ploto), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d. 13 būrio 9 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 16,27 kv. m, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 5,42 kv. m gyvenamojo ploto), laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2020 m. kovo 31 d. 9 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 32,20 kv. m, kurioje įrengta 10 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,22 kv. m gyvenamojo ploto).

2 sektoriaus kamerų tipo patalpose: laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 31 d. 14 kameroje, kurios bendras plotas 6,02 kv. m, kurioje įrengta 1 miegamoji vieta (pareiškėjui teko 6,02 kv. m gyvenamojo ploto); laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 23 d. 3 kameroje, kurios bendras plotas 14,78 kv. m, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 3,70 kv. m gyvenamojo ploto); laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. 5 kameroje, kurios bendras plotas 13,57 kv. m, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 4,52 kv. m gyvenamojo ploto); laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. 10 kameroje, kurios bendras plotas 8,29 kv. m, kurioje įrengtos 2 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 4,15 kv. m gyvenamojo ploto); laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. spalio 27 d. 5 kameroje, kurios bendras plotas 13,57 kv. m, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 4,52 kv. m gyvenamojo ploto).

1 sektoriaus gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose: laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio 2 d. 2 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 30,65 kv. m, kurioje įrengtos 9 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 3,41 kv. m gyvenamojo ploto); laikotarpiu nuo 2020 m.. birželio 2 d. iki 2020 m. birželio 25 d. 2 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 22,08 kv. m, kurioje įrengtos 6 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 3,68 kv. m gyvenamojo ploto).

Pažymi, kad nurodytų patalpų plotai pateikti pagal patalpos plotą, kuris buvo paskyrimo į būrį dieną, o ne pagal dabartinį šių patalpų plotą, kaip nurodo pareiškėjas. Pastebi, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Nurodo, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos ir vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pabrėžia, kad pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN-AK, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas. Savo esme kalinimas pataisos namuose skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo tuo, jog pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, nustatytu laiku gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t.t. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Gyvenamosios patalpos – bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis.

Pažymi, kad pataisos namai užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 37 punkto reikalavimo vykdymą. Įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Nuteistiesiems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką jose. Švarą ir tvarką nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, akivaizdžius higienos normų pažeidimus fiksuoja trūkumų pašalinimo sudaryta komisija, kuri informuoja atsakingus įstaigos struktūrinių padalinių vadovus. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų būti pelėsio ar parazitų. Pagal 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. 76-203 apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, atsižvelgiant į poreikį ar gavus nusiskundimų. Ginčo patalpose, ginčo laikotarpiu kenkėjų kontrolė buvo atliekama.

Nurodo, kad nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimais. Įstaiga užtikrina tinkamą sanitarinių mazgų įrengimą pagal numatytus teisės aktų reikalavimus. 4 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai, 4 pisuarai, 6 praustuvės, 9 būrio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 10 būrio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 13 būrio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, 3 praustuvės, 21 būrio sanitariniame mazge – 3 klozetai, kiekvienoje patalpoje įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra po 1 klozetą, 1 pisuarą, 1 plautuvę. Pažymi, kad 1 sektoriaus 2 būrio patalpose ir 2 sektoriaus uždarosios zonos patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, esant poreikiui patalpas galima vėdinti ir per langus, 2 sektoriaus patalpos vėdinamos per langus, užkaltų langų nėra. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą langų būklę. Nuteistųjų išdaužyti ar šiltajam metų laikotarpiui išimti langų stiklai nedelsiant įstiklinami. Pravieniškių PN-AK užtikrina HN 134:2015 gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 2 būrio nuteistiesiems atskiroje patalpoje įrengta patalpa skalbinių džiovinimui. 2 sektoriuose veikiančioje džiovykloje yra sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. 2 sektoriaus kamerų tipo patalpose surenkami nešvarūs drabužiai bei patalynė ir priduodami į įstaigoje esančią skalbyklą. Išskalbti ir išdžiovinti skalbiniai grąžinami nuteistiesiems. Pataisos įstaigos 2 sektoriaus 4, 9,10 būriuose poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. 2 sektoriaus 13, 21 būrių patalpose laisvalaikio kambariai nuteistiesiems įrengti. 1 ir I2 sektoriuose įrengtos bibliotekos, kuriose gali lankytis visi nuteistieji. Nurodo, kad pareiškėjas į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, atliekant bausmę pataisos namuose, nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, ginčo laikotarpiu, nusiskundimų susijusių su blakių sukandžiojimu neužfiksuota. Nuteistasis per minėtą laikotarpį į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi dėl narkotikų vartojimo, nemigos, nerimo, rankos traumos, peršalimo ir pūlingo bėrimo. Taip pat buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo, kuomet savanoriškai badavo.

Pravieniškių PN-AK akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta nei viena iš trijų privalomų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių objektyvių duomenų apie dėl kalinimo sąlygų pažeidimų, kurios būtų pripažintinos neturtine žala arba lemtų neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus ar teisėtus pareiškėjo interesus. Todėl, mano, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas D. B. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinės žalos, jo teigimu, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimą.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.

Nagrinėjamoje byloje aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami kalinamam asmeniui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98, ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių: elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei jo sveikatos būklės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiškia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; atsižvelgus į tai, toliau nėra būtina tirti kitus kalinimo sąlygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą kildina iš to, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2020 m. birželio 22 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamasis plotas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, pagal 11¹.2. punktą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Nuo 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos naujos redakcijos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (akto redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.). Pažymėtina, jog naujoje Vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje nenumatyta, koks vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose turėtų tekti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl Didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (akto redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) 2.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, pagal 2.2. punktą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Remiantis Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 13 d. pažyma (t. 1, b. l. 119), 2020 m. liepos 15 d. pažyma (t. 1, b. l. 120) ir 2020 m. liepos 21 d. pažyma (t. 1, b. l. 124-125) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2 sektoriaus gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose buvo laikomas laikotarpiais nuo: 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 23 d. 4 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 52,01 kv. m, kurioje įrengta 16 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,25 kv. m gyvenamojo ploto); 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. liepos 21 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. 21 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 51,58 kv. m, kurioje įrengta 16 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,22 kv. m gyvenamojo ploto); 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 10 d. 10 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 48,43 kv. m, kurioje įrengta 15 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,23 kv. m gyvenamojo ploto); 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 27 d. 21 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 51,58 kv. m, kurioje įrengta 16 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,22 kv. m gyvenamojo ploto); 2018 m. spalio 27 d. iki 2019 m. sausio 15 d. 9 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 66,25 kv. m, kurioje įrengta 21 miegamoji vieta (vienam nuteistajam tekdavo 3,15 kv. m gyvenamojo ploto); 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d. 13 būrio 9 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 16,27 kv. m, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 5,42 kv. m gyvenamojo ploto); 2019 m. vasario 19 d. iki 2020 m. kovo 31 d. 9 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 32,20 kv. m, kurioje įrengta 10 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,22 kv. m gyvenamojo ploto). 1 sektoriaus gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose buvo laikomas laikotarpiais nuo: 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio 2 d. 2 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 30,65 kv. m, kurioje įrengtos 9 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 3,41 kv. m gyvenamojo ploto); 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. birželio 5 d. 2 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 22,08 kv. m, kurioje įrengtos 6 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 3,68 kv. m gyvenamojo ploto); nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. birželio 20 d. 2 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 30,65 kv. m, kurioje įrengtos 9 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 3,41 kv. m gyvenamojo ploto).

Iš Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 14 d. pažymos (t. 1, b. l. 121) ir 2020 m. liepos 21 d. pažymos (t. 1, b. l. 124-125) nustatyta, kad pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuobaudas atliko 2 sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpose laikotarpiais nuo: 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 31 d. 14 kameroje, kurios bendras plotas 6,02 kv. m, kurioje įrengta 1 miegamoji vieta (pareiškėjui teko 6,02 kv. m gyvenamojo ploto); 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 23 d. 3 kameroje, kurios bendras plotas 14,78 kv. m, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 3,70 kv. m gyvenamojo ploto); 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. 5 kameroje, kurios bendras plotas 13,57 kv. m, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 4,52 kv. m gyvenamojo ploto); 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. 10 kameroje, kurios bendras plotas 8,29 kv. m, kurioje įrengtos 2 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 4,15 kv. m gyvenamojo ploto); 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. spalio 27 d. 5 kameroje, kurios bendras plotas 13,57 kv. m, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 4,52 kv. m gyvenamojo ploto).

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. iš paprastos grupės buvo perkeltas į drausmės grupę ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 27 d. buvo laikomas 21 būrio 1 brigados kameroje. Teigia, kad kameroje buvo 18 miegamųjų vietų ir bausmę atliko 17 nuteistųjų, nuo 2018 m. sausio 3 d. liko 16 miegamųjų vietų ir bausmę atliko 16 nuteistųjų. Teigia, kad 2017 m. sausio mėnesį pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuteistiesiems, atliekantiems bausmę drausmės grupėje kamerų tipo patalpose, minimaliai turėtų atitekti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto.

Minėta, kad iš atsakovės atstovo duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. liepos 21 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas buvo laikomas 21 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 51,58 kv. m, kurioje įrengta 16 miegamųjų vietų (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 31 d. nuobaudą atliko 14 kameroje). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 27 d. pareiškėjas taip pat buvo laikomas 21 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 51,58 kv. m, kurioje įrengta 16 miegamųjų vietų.

Iš Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 2020 m. liepos 8 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (t. 1, b. l. 116-118) nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 23 d., 2018 m. sausio 10 d. už nepaklusimą teisėtiems administracijos reikalavimams perkeltas iš paprastos grupės į drausmės grupę.

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų, nustatyta, kad jis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. nutarimais dėl nuteistojo nubaudimo (t. 1, b. l. 81, 89) 6 mėnesiams perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę ir 10 parų perkeltas į kamerų tipo patalpas, 2018 m. sausio 10 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo (t. 1, b. l. 79) 9 mėnesiams perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, 2018 m. birželio 27 d. nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo (t. 1, b .l. 76) 4 mėnesiams perkeltas į kamerų tipo patalpas.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 4/07-68 „Dėl Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų patvirtinimo“ (neteko galios 2020 m. liepos 14 d.) 7 punktą pataisos namų ir kalėjimo drausmės grupei gali būti priskiriami paprastosios grupės nuteistieji, sistemingai pažeidinėjantys arba itin piktybiškai pažeidę režimą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenurodo, kad drausmės grupei priskiriami nuteistieji bausmę atlieka tik kamerų tipo patalpose, todėl laikytina, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji bausmę gali atlikti tiek bendrabučio tipo, tiek kamerų tipo patalpose. Atsižvelgiant į nurodytą, vertintina, kad drausmės grupės bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Pareiškėjas teigia, kad 2017 metais 21 būrio 1 brigados kameroje buvo 18 miegamųjų vietų ir bausmę atliko 17 nuteistųjų. Iš byloje esančios Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 13 d. pažymos (t. 1, b. l. 119) nustatyta, kad 2017 m. birželio 23 d. ir 2018 m. sausio 10 d. 21 būrio 1 brigadoje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė nuteistųjų skaičių ir esant atsakovės atstovo pažymai, kurios duomenimis teismas neturi pagrindo abejoti, teismas remiasi pateikta pažyma ir vertina, kad 2017 metais 21 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų.

Taip pat pareiškėjas skunde teigia, kad laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 10 d. ir nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2020 m. kovo 31 d. 3 lokalinio sektoriaus 10 būrio 4 brigadoje buvo laikomas kartu su dar 21 nuteistuoju ir 9 būrio 2 brigadoje kartu su 13 nuteistųjų (nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio – buvo laikoma 10-12 nuteistųjų) bei 4 brigadoje kartu su dar 19-23 nuteistaisiais. Minėta, kad nustatyta, jog 2 sektoriaus (ne 3 lokalinio sektoriaus, kaip teigia pareiškėjas) nurodytose brigadose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo: 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 10 d. 10 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 48,43 kv. m, kurioje įrengta 15 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,23 kv. m gyvenamojo ploto); 2018 m. spalio 27 d. iki 2019 m. sausio 15 d. 9 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 66,25 kv. m, kurioje įrengta 21 miegamoji vieta (vienam nuteistajam tekdavo 3,15 kv. m gyvenamojo ploto); 2019 m. vasario 19 d. iki 2020 m. kovo 31 d. 9 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 32,20 kv. m, kurioje įrengta 10 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,22 kv. m gyvenamojo ploto). Iš byloje esančios Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 13 d. pažymos (t. 1, b. l. 119) nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 23 d. 10 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 15 miegamųjų vietų, 2018 m. spalio 27 d. 9 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 21 miegamoji vieta, 2019 m. vasario 19 d. 9 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė nuteistųjų skaičių ir esant atsakovės atstovo pažymai, kurios duomenimis teismas neturi pagrindo abejoti, teismas remiasi pateikta pažyma ir vertina, kad ginčo laikotarpiu 10 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 15 miegamųjų vietų, 9 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 21 miegamoji vieta, 9 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų.

Iš aptartų aplinkybių matyti, jog ginčo laikotarpiais pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose tekdavo daugiau nei 3,1 kv. m ploto ir kamerų tipo patalpose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, todėl kaip nepagrįstas atmestinas skundo argumentas, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose trūko teisės aktais atitinkamai nustatyto 3,1 kv. m ir 3,6 kv. m ploto.

Dėl kitų buitinių kalinimo sąlygų

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą taip pat kildina iš to, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpio laikotarpiais nuo buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. 21 būrio 1 brigados kameroje, po perkėlimo iš paprastos į drausmės grupę, 22 valandas per parą buvo rakinamas kameroje, kurioje nuolat jautėsi nemalonus kvapas, trūko šviesos, nebuvo galimybės tinkamai vėdinti patalpą, buvo įvairių parazitų (blakių), nebuvo drabužiams džiauti skirtos patalpos; sanitarinio mazgo patalpoje praustuvių, pisuarų, unitazų skaičius neatitiko teisės aktais nustatyto kiekio, trūko privatumo. 2 lokalinio sektoriaus 10 būrio 4 brigadoje, 9 būrio 2 brigadoje ir 4 brigadoje baldų kiekis neatitiko nustatytus teisės aktų normų reikalavimus. 9 būrio sanitarinio mazgo patalpoje praustuvių, pisuarų, unitazų skaičius neatitiko teisės aktais nustatyto kiekio. 1 sektoriaus 2 būrio 7 kameroje taip pat baldų ir praustuvių, pisuarų, unitazų kiekis neatitiko nustatytus teisės aktų normų reikalavimus, nebuvo spintos drabužiams, užuolaidų, kėdžių, neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, buvo prastas apšvietimas, sulaužyti langai, buitinių atliekų konteineris stovėjo 5 m atstumu nuo langų, todėl nuolat sklido nemalonus kvapas. Nei vienoje brigadoje nebuvo termometro, laikrodžio, dėžių daiktams laikyti ir lentynų knygoms, nei viename iš būrių paprastoje grupėje nebuvo poilsio kambario ir patalpos rūbams ir batams džiovinti. Baldai seni (lovos 1959 m.), sulužę, trūksta baldų detalių, gyvenamosios patalpos nebuvo dezinfekuojamos, veisėsi parazitai (blakės, tarakonai, pelės), vasaros metu – musės, uodai, širšės. Buitinių atliekų konteineris 10-15 m atstumu nuo gyvenamųjų patalpų stovėjo atviras ant žemės, konteineriai neplaunami ir nedezinfekuojami, nuo jų ir iš kanalizacijos bei iš netoli esančių valymo įrenginių pastoviai sklido nemalonus kvapas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 75 straipsnio 2 dalį drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. liepos 6 d. minėta dalis buvo pakeista ir nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti. Vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą ginčo laikotarpiu atsakovės atstovui kilo pareiga, pareiškėją, priskirtą prie drausmės grupės nuteistųjų, laikyti užrakintoje gyvenamojoje patalpoje, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis 22 valandas buvo užrakintas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.7 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Taisyklių 16.9 punkte numatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Taisyklių 16.10 punktas). Kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema (Taisyklių 16.11 punktas). Pagal Taisyklių 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos tame tarpe laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui) (Taisyklių 5.8 punktas), drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui) (Taisyklių 5.9 punktas). Taisyklių 6 punkte pažymėta, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Pagal Taisyklių 8 punktą atvirose kolonijose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami tame tarpe laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui) (Taisyklių 8.7 punktas) bei drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui) (Taisyklių 8.8 punktas).

Pažymėtina, kad Taisyklių 7 punktas reglamentuojantis Pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamą, laisvalaikio kambario bei drabužių ir avalynės džiovyklos įrengimas nenumatytas.

Iš atsakovės atstovės atsiliepimo (t. 1, b. l. 107-114) ir Turto valdymo skyriaus 2020 m. liepos 21 d. pažymos Nr. 77-1460 (t. 1, b. l. 124-125) nustatyta, kad įstaiga užtikrina HN 134:2015 gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę (dieninę, naktinę) apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant pakeičiamos naujomis. 1 sektoriaus 2 būrio patalpose ir 2 sektoriaus uždarosios zonos patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. 2 sektoriaus patalpos vėdinamos per langus. Užkaltų langų įstaigoje nėra. Įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę. Nuteistųjų išdaužyti ar šiltajam metų laikotarpiui išimti langų stiklai nedelsiant įstiklinami. Įstaigos 1 sektoriaus 2 būrio nuteistiesiems atskirojo patalpoje įrengta patalpa skalbinių džiovinimui, 2 sektoriuje veikiančioje džiovykloje yra sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais. 2 sektoriaus kamerų tipo patalpose surenkami nešvarūs drabužiai bei patalynė ir priduodami į įstaigoje esančią skalbyklą. Išskalbti ir išdžiovinti skalbiniai grąžinami nuteistiesiems.

Iš pareiškėjo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. spalio 29 d. rašto (t. 1, b. l. 23-25) nustatyta, kad operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 21 būrio 1 brigados gyvenamosios patalpos langai techniškai netvarkingi (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas). Techniškai netvarkingi langai buvo rasti ir 3 ir 5 kamerose. Laikytina, kad pareiškėjui 2018 metais, atliekant bausmę nurodytose patalpose, galėjo būti pažeista teisė į tinkamą langų kokybę, kuri galėjo įtakuoti tinkamą mechaninį patalpų vėdinimą.

Nors nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo laikotarpiu 2019-2020 metais vykdė gyvenamųjų patalpų, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, patikrinimą dėl kitų higienos normų reikalavimų atitikties, tačiau vertinant pareiškėjo abstrakčius teiginius dėl jo subjektinių teisių pažeidimo, teismui nekyla abejonių dėl atsakovės atstovo pateiktame atsiliepime ir kituose rašytiniuose įrodymuose nurodytų teiginių tikrumo, todėl pareiškėjo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų netinkamo apšvietimo, vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini ir pareiškėjo teiginiai dėl drabužių ir avalynės džiovyklos nebuvimo.

Iš atsakovės atstovės atsiliepimo (t. 1, b. l. 107-114) ir Turto valdymo skyriaus 2020 m. liepos 21 d. pažymos Nr. 77-1460 (t. 1, b. l. 124-125) nustatyta, kad pataisos įstaigos 2 sektoriaus 13, 21 būrių patalpose laisvalaikio kambariai nuteistiesiems įrengti, 2 sektoriaus 4, 9,1 0 būriuose poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti. Nors atsakovės atstovas teigia, kad laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, kad 1 ir 2 sektoriuose įrengtos bibliotekos, kuriose gali lankytis visi nuteistieji, tačiau šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (akto redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 15 d. 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Normos) buvo nustatyta, kad metalinės lovos naudojimo laikas yra 10 metų, taip pat buvo nustatytas kitų baldų bei inventoriaus naudojimo laikas. Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu teisės aktai nereglamentavo lovų bei kitų baldų ir inventoriaus naudojimo laiko. Teismas pažymi, kad net ir esant galiojančiam teisiniam reglamentavimui šiuo klausimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką iš nurodyto laiko savaime negalima daryti išvadą, jog suėjus šiam laikui lova buvo netinkama naudoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-556/2016). Šiame kontekste svarbu yra tai, kad nors ir pareiškėjas nurodo, jog lova buvo netinkamos būklės, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl šių sąlygų, būtų prašęs išduoti naują lovą, nurodant, jog sena lova nėra tinkama miegoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl baldų senumo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą taip pat siejo su netinkamu gyvenamųjų patalpų aprūpinimu baldais ir kitu inventoriumi bei sanitarinio mazgo patalpos aprūpinimu praustuve, klozetu ir pisuaru.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti tame tarpe spintelė prie lovos kiekvienam asmeniui, taburetė ir/arba kėdė ir/arba suolai pagal poreikį, 1 stalas, sieninė pakaba (ne mažiau kaip po 2 kabliukus 1 asmeniui) arba spinta. Bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (t. 1b.l. 107-114) ir Turto valdymo skyriaus 2020 m. liepos 21 d. pažymoje Nr. 77-1460 (t. 1, b. l. 124-125) nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. nuteistųjų gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Aprūpinimo normų reikalavimais. Tačiau atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kokie konkretūs baldai ir inventorius buvo ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose, kuriuose pareiškėjas atliko bausmę. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu t.t. gyvenamosiose patalpose galėjo kilti nepatogumų dėl Aprūpinimo normose nurodytų baldų ir kito inventoriaus netinkamo aprūpinimo. Tačiau

byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl baldų ir kito inventoriaus trūkumo, o šis būtų atsisakęs tokį jo prašymą tenkinti. Taip pat pareiškėjas teigė, kad nebuvo laikrodžio, termometro, dėžių daiktams susidėti, lentynų knygoms. Aprūpinimo normos nenumato, jog bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje privalo būti laikrodis, termometras, lentynos knygoms, dėžės daiktams susidėti, todėl pareiškėjo argumentai dėl šio inventoriaus trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovės atstovo atsiliepime (t. 1, b.l. 107-114) ir Turto valdymo skyriaus 2020 m. liepos 21 d. pažymoje Nr. 77-1460 (t. 1, b. l. 124-125) nurodyta, jog 9 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės; 10 būrio sanitariniame mazge – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės; 21 būrio sanitariniame mazge – 3 klozetai, 3 praustuvės, kiekvienoje patalpoje įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra po 1 klozetą, 1 pisuarą, 1 plautuvę. Atstovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kiek ginčo laikotarpiu nurodytuose būriuose buvo laikoma nuteistųjų. Nors atsakovės atstovas nurodo, kad įstaiga užtikrina tinkamą sanitarinių mazgų įrengimą pagal numatytus teisės aktų reikalavimus, tačiau nesant byloje duomenų apie tai, kiek ginčo laikotarpiu nurodytose būriuose bausmę atliko nuteistųjų, vertintina, kad pareiškėjo teisė į tinkamą (pakankamą) sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo įstaigoje galėjo būti pažeista. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu trūko privatumo, tačiau nenurodė jokių argumentų ir nekonkretizavo aplinkybių, kaip jo privatumas buvo pažeidinėjamas – ar dėl nepakankamo sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusios sanitarinio mazgo patalpos erdvės, ar, pavyzdžiui, kad jį galėjo stebėti kiti asmenys. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentas dėl privatumo trūkumo naudojantis sanitariniu mazgu tam skirtoje patalpoje, kuri atskirta nuo gyvenamosios patalpos, vertintinas kritiškai. Atsižvelgiat į nurodytą pareiškėjo argumentas dėl privatumo trūkumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 punktas). Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (toliau – ir Aprašas), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).

Iš byloje esančios kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo 2016 m. lapkričio 23 d. sutarties Nr. 76-203 (t. 1, b. l. 132-135) nustatyta, kad atsakovės atstovė su UAB „Utenos deratizacija“ sudarė minėtą sutartį, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Iš atsakovės atstovo pateiktų darbo atlikimo aktų (t. 1, b. l. 127-131) ir Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalo kopijos duomenų (t. 1, b. l. 126) nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 11 d., 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 23 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. spalio 28 d., 2020 m. sausio 21 d, 2020 m. sausio 27 d. buvo atlikti ginčo patalpų kenkėjų naikinimo darbai. Pagal sutarties 1.1 punktą kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos atliekamos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Pagal atsakovės atstovo duomenis, darbai yra atliekami tose patalpose, kuriose kenkėjai pastebėti. Objektyvių duomenų, jog ginčo būriuose kenkėjų naikinimo darbai buvo atlikti kitais ginčo laikotarpio mėnesiai, atsakovės atstovas nepateikė (jei kenkėjų naikinimo darbai nebuvo atlikti, nepateikė dokumentų pagal sutarties 3.2.9 punktą – kenkėjų stebėjimo forma, kenkėjų kontrolės žurnalas ir pan.). Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl buitinių parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose laikomos nenuneigtomis. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog atsakovės atstovas 2017 m. birželio – rugpjūčio, 2017 m. lapkričio – 2019 m. liepos, 2019 m. rugsėjo, 2019 m. lapkričio – gruodžio, 2020 m. vasario – birželio mėnesiais neužtikrino HN 134:2015 20 punkto reikalavimų, todėl vertintina, kad kenkėjų kontrolė buvo vykdoma nepakankamai gerai ir pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ir pareiškėjas privalėjo laikytis higienos reikalavimų, imtis priemonių, kad neatsirastų buitinių kenkėjų, tačiau tai nepaneigia atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Tokios pat pozicijos laikosi ir LVAT, nurodydamas, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieš epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-l 374-624/2017). Laikytina, kad sprendžiant klausimą dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, turi būti įvertinti pareiškėjo veiksmai (neveikimas).

Pareiškėjui teigiant, kad 1 sektoriaus 2 būrio 7 kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, pažymėtina, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punktus prižiūrėtojo iškvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose ir kamerose. Iš atstovės atstovo duomenų nustatyta, kad 1 sektoriaus 2 būrio 7 brigada yra gyvenamoji patalpa. Minėta, kad pareiškėjas t.t. laikotarpiais buvo iš paprastos grupės perkeliamas į drausmės grupę, kurių gyvenamosiose patalpose pagal nurodytą teisinį reglamentavimą turėjo būti įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas dėl šių aplinkybių duomenų bylai nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai nepaneigti. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų (pvz. 2020 m. birželio 1 d. raštas dėl atsakymo į skundą pateikimo (t. 1, b. l. 49-51)) nustatyta, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema 1 sektoriaus 2 būrio gyvenamosiose patalpose neveikia ir bus suremontuota atlikus viešųjų pirkimų procedūras ir gavus reikiamas prekes. Atsižvelgiant į nurodytą, laikytina, kad ginčo laikotarpiu 1 sektoriaus 2 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kai pareiškėjas buvo priskirtas prie drausmės grupės nuteistųjų, prižiūrėtojo iškvietimo sistema neveikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė abstraktaus pobūdžio teiginį ir skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kada ir dėl kokių aplinkybių buvo iškilusi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, dėl kurios jam būtų reikėję pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo mygtuku.

Pareiškėjui nurodant, kad gyvenamosiose patalpose jautėsi nemalonus kvapas, pažymėtina, kad, esant galimybei patalpas vėdinti per langus, tai yra patalpose gyvenančių asmenų pareiga pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu. Atsižvelgiant į tai, kad vienoje patalpoje gyvena pakankamai nemažai asmenų, kurie gali turėti įvairių higieninių įgūdžių, tiek gyvenamojoje, tiek sanitarinio mazgo patalpoje gali atsirasti t.t. specifiniai kvapai. Taip pat pažymėtina, kad pataisos įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji, kuriems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką jose. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjo argumentai dėl nemalonių kvapų atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad buitinių atliekų konteineriai buvo arti gyvenamųjų patalpų langų, todėl nuo jų ir valymo įrenginių sklido nemalonus kvapas. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas 2020 m. birželio 1 d. raštu dėl atsakymo į skundą pateikimo (t. 1, b. l. 49-51) išsamiai atsakė dėl buitinių atliekų konteinerių stovėjimo prie gyvenamųjų patalpų tvarkos. Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovės atstovo atsakymu turėjo teisę apskųsti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. Teismo vertinimu, neįrodyta, jog dėl sklindančio kvapo iš buitinių atliekų konteinerių, buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013). Pažymėtina, kad pagal LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Apibendrinant konstatuotina, kad ginčo laikotarpiais galėjo būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl būriuose netvarkingų langų, poilsio kambarių neįrengimo, sanitariniuose mazguose praustuvių, klozetų ir pisuarų trūkumo, parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose, prižiūrėtojo iškvietimo mygtuko neveikimo, nepakankamo baldų kiekio gyvenamosiose patalpose.

Pažymėtina, kad LVAT yra pabrėžęs, jog pripažinus pagrįstu pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, turi būti vertinama, ar pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų pasekmių (Žr. LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421- 146/2017).

Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. liepos 14 d. pažymoje (t. 1, b. l. 123) nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2020 m. kovo 31 d. dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kurių atsiradimui įtakos galėjo turėti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės sveikatos priežiūros skyriaus Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 2020 m. liepos 16 d. pažymos (t. 1, b. l. 122) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2020 m. birželio 22 d. nusiskundimų susijusių su blakių sukandžiojimu neužfiksuota, pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi tame tarpe dėl narkotikų vartojimo, nemigos, nerimo ir kt. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko psichinė ar fizinė sveikata.

Pažymėtina, kad byloje tiek pats pareiškėjas, tiek atsakovės atstovas pateikė nemažai prašymų ir skundų adresuotų Pravieniškių PN-AK administracijai. Beveik visi prašymai ir skundai, į kuriuos pakankamai išsamiai buvo atsakyta, susiję su kitomis (ne negarinėjamoje byloje aptariamomis) pareiškėjo kalinimo sąlygomis. Pažymėtina, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus (pareiškėjo patiriamus nepatogumus), ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Taip pat pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

Atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, pareiškėjo skundas dalyje dėl to, kad jam ginčo laikotarpio t.t. laikotarpiais galėjo būti pažeidžiamos teisės dėl netvarkingų langų, poilsio kambarių neįrengimo, sanitariniuose mazguose praustuvių, klozetų ir pisuarų trūkumo, parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose, prižiūrėtojo iškvietimo mygtuko neveikimo, nepakankamo baldų kiekio gyvenamosiose patalpose, laikytinas teisinga ir pagrįsta satisfakcija pareiškėjui; kitoje dalyje skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo D. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas