- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2S-1108-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15244-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Stela Nova“, uždarajai akcinei bendrovei „Trucklita“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Apstela“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Apstela“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Stela Nova“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Trucklita“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) „Apstela“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stela Nova“ (šiuo metu bankrutuojančios) atliktą 3 654,20 Eur sumos mokėjimo pavedimą UAB „Trucklita“ nuo sudarymo momento; pripažinti negaliojančia UAB „Apstela“, UAB „Stela Nova“ ir UAB „Trucklita“ 2016-10-21 trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 1 nuo sudarymo momento; taikyti restituciją, priteisiant solidariai iš atsakovų ieškovei 3654,20 Eur sumą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės BUAB „Apstela“ ieškinį atsakovams UAB „Stela Nova“ ir UAB „Truclita“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
3. Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi atsakovei UAB „Stela Nova“ iškelta bankroto byla, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl visi bankrutuojančiai įmonei reiškiami turtiniai reikalavimai yra nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme – šiuo atveju Vilniaus apygardos teisme. Pažymėjo, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 41 straipsnį kreditoriai savo reikalavimus turi teikti paskirtam nemokumo administratoriui. Teismo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl atsisakytinas priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantė (ieškovė) pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės ieškinį priimti. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:
4.1. Ieškinys buvo pateiktas iki Vilniaus apygardos teismui iškeliant BUAB „Stela nova“ bankroto bylą, t. y. 2020 m. gegužės 26 d., todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar ieškinys buvo teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui jo pateikimo metu ir išsprendus šį klausimą, turėjo spręsti dėl galimo ieškinio perdavimo nagrinėti BUAB „Stela Nova“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
4.2. Įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d. JANĮ 29 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino specialias teismingumo taisykles, pagal kurias visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikšti bankrutuojančiai įmonei ar juos pareiškė bankrutuojanti įmonė, būtų sprendžiami nemokumo bylą iškėlusiame teisme. Tačiau JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamu (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Todėl nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos jau esančios teismuose bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020). Kadangi nagrinėjamu atveju keliamas ginčas ne dėl kreditorinio reikalavimo, o dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, byla pagal ieškovo ieškinį dar nepradėta ir sprendžiamas tik ieškovo ieškinio priėmimo klausimas, todėl ieškovo ieškinys šiuo atveju turėjo būti paduotas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, o ne pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys atsisakytas priimti kaip paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Ieškovė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi JANĮ 29 straipsnyje nustatyta, jog nemokumo bylą iškėlusiame teisme sprendžiami visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikšti bankrutuojančiai įmonei ar juos pareiškė bankrutuojanti įmonė, o nagrinėjamu atveju tik sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas.
9. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamoje byloje aktualios JANĮ nuostatos. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis.
10. Nuo 2020-01-01 įsigaliojusio JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
11. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020).
12. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2020-05-21 nutartimi BUAB „Stela Nova“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020-05-29 (Vilniaus apygardos teismo 2020-05-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3156-258/2020). Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos bylos Nr. e2-20624-1014/2020 kortelėje nurodyta, kad ieškovės BUAB „Apstela“ ieškinys gautas 2020-05-26.
13. Kadangi nagrinėjamu atveju yra keliamas ginčas ne dėl finansinio reikalavimo, o ginčijamas sandoris, reiškiant reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, byla pagal ieškovės ieškinį dar nepradėta, o sprendžiamas tik ieškovės ieškinio priėmimo klausimas, todėl ieškovės ieškinys šiuo atveju turėjo būti paduotas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, o ne pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. pagal atsakovės buveinę (CPK 29 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinys šiuo atveju yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
14. Pažymėtina tai, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3360-258/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020; ir kt.)
15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
16. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė ir aiškino JANĮ įstatymo nuostatas, nesilaikė bendrųjų teismingumo taisyklių įtvirtintų CPK, kas sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą nutartį. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (ieškovės) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Apstela“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį, kuria ieškinys atsisakytas priimti, ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.