- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1-3069-1057/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42663-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- D. R.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. R. 2019 m. spalio 6 d., apie 03.35 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.95 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d.
Kaltinamasis D. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir labai gailėjosi. Parodė, kad 2019-10-06 apie 19.00 val. išvažiavo iš namų ir susitiko su draugu. Paskui su taksi nuvažiavo į miestą. Mieste pavartojo alkoholio. Paskui nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) . Ten nusipirko alkoholio ir norėjo su taksi grįžti, bet pamatė (duomenys neskelbtini). Pavažiavo gal 100 metrų ir sustabdė pareigūnai. Savo veiksmus vertina labai blogai ir gailisi. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad dirba nuo rugpjūčio mėn. Rugsėjo mėn. uždirbo apie (duomenys neskelbtini). Sportas yra hobis ir ši veikla yra neapmokama. Tėvai už tokį poelgį tikrai nepagyrė. Pas tetą gyvena nuo rugpjūčio vidurio, kai pradėjo dirbti. Labai gėda prieš visus, kad taip pasielgė. Toliau sportuos profesionaliai, kitais metais ketina studijuoti, po šio įvykio nebevartoja alkoholio. Kiekvieną dieną važinėja į treniruotes, nuveža arba tetos vyras arba į treniruotes (duomenys neskelbtini) važiuoja autobusu. Įmonėje dirba krovėju. Šiuo metu turi nedarbingumą. Dėl klausimo apie asmenį, pateikusį prašymą būti laiduotoja atsakė, kad teta yra tėčio sesuo. Labai gerai su ja sutaria. Ji yra labai jaunatviška, į ją gali kreiptis bet kokiu klausimu. Yra ryšys, dėl to mano, kad ji gali padaryti įtaką.
Ikiteisminio tyrimo metu D. R. apklausos metu parodė, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, jo vardu yra išduotas vairuotojo pažymėjimas. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“. 2019-10-05 laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 2019-10-06 02.00 val. buvo svečiuose pas draugą M. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, kur vartojo alkoholį, asmeniškai išgėrė apie tris litrus alkoholinio alaus. Po ko su minėtu draugu, taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią naktinę parduotuvę, kurios tikslaus pavadinimo ir adreso nežino. Parduotuvėje nusipirko dar kelias skardines alaus ir pradėjo eiti link minėto draugo namų. Pakeliui, (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, gatvėje pamatė „(duomenys neskelbtini)“ įmonei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi tingėjo eiti pėsčiomis, jis savo telefone esančia „(duomenys neskelbtini)“ programėle rezervavo šį automobilį. Automobilis automatiškai atsidarė, automobilio užvedimo rakteliai gulėjo automobilio viduje, per vidurį prie porankio. Po ko, jis šį automobilį užkūrė, draugas atsisėdo į priekinę keleivio vietą, ir netrukus jie pradėjo važiuoti link draugo namų, automobilį vairavo jis (D. R.). Pravažiavus apie 300 metrų, apie 03.35 val. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnų reikalavimu jis kelis kartus prapūtė į alkoholio kiekio matuoklį, jam buvo nustatytas 1.95 promilės girtumas, po ko buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį neblaivus, nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs. (b.l. 29-30)
Galima laiduotoja R. Z.-Ž. posėdžio metu paaiškino, kad savo sūnėnui turi daryti pačią geriausią įtaką, jis turi būti jos priežiūroje. Jei pasikartotų tokie jo veiksmai, supranta, kad pasekmės bus jam. Mano, kad daugiau tai tikrai nepasikartos. D. R. užaugino, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Padėjo jam mokytis. Įvykio dieną nesulaukusi D. R. 23 val., paskambino jo draugui ir viską sužinojo. Jis pasakė, kad bijojo jai skambinti vakare. Yra pasiryžusi D. R. kontroliuoti. Nevartoja alkoholio, gyvena visai kitokį gyvenimo būdą. Namuose alkoholio nėra. Jeigu vyras norėtų išgerti alaus, jis žino, esant vaikui, to daryti negalima. Paėmusi D. R. iš areštinės, pasakė, kad ne taip jį mokino. Jis atsakė, kad taip, tikrai. Jis mato visai kitokį gyvenimą. D. R. pas mus vertinamas kaip auksinis vaikas. Į teisėjos klausimus dėl užstato taikymo atsakė, kad tam lėšų nėra. Su vyru turi būsto paskolą, pilnai išlaiko D. R., taupo pinigus jo mokslams.
Kadangi D. R., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. V. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu pareigose. 2019-10-06 apie 03 val. 35 min. dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu D. K. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtartinai važiavo per dvi važiavimo juostas, vingiavo per kelią. (duomenys neskelbtini), įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, anksčiau minėtą automobilį, sustabdė. Jis (R. V.) išėjo patikrinti automobilį ir jo vairuotoją, buvo nustatyta, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. R.. Patikrinimo metu nustatė, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, kalba nerišli, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesterio „Alkotest 7510“, Nr. ARFM-0210 pagalba vairuotojui buvo nustatytas 1.95 promilių girtumas. Nustačius vairuotojui girtumą, kuris viršija 1.50 promilės, apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, automobilis paliktas pažeidimo vietoje, o vairuotojas pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą( b.l. 15-16)
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
VŠĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad vidutinė „Toyota Auris 1.8 Hybrid Active Aut.“, 2015-2019 m. gamybos, rinkos kaina Lietuvoje yra 12346 eurai (be PVM), 14940 Eurų su PVM. (b. l. 11)
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 13).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu 7510 Nr. ARFM-0210 2019 m. spalio 6 d. 03.43 val. D. R. nustatyta 1,95 promilių girtumas, 2019 m. spalio 6 d. 04.04 val. nustatytas 1,96 promilių girtumas (b. l. 38-39).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. R. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. D. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. spalio 6 d., apie 03 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo parodymais, alkoholio matuoklio rodmenimis, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. D. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. R. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, D. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių, žala nepadaryta. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – jauno amžiaus, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 43), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 44), bauda sumokėta, teismo vertinimu, D. R. nusikalstamos veikos padarymą sąlygojo jaunas amžius, nebrandumas, o ne piktybiškas požiūris į teisės normų nesilaikymą, taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo paaiškinimus ir matomą požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis D. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo tetą R. Z. – Ž., kuri yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, neteista. Bylos duomenimis kaltinamasis ir jo teta gyvena kartu, artimai bendrauja. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo teta R. Z. – Ž. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato, laiduotoja 1 metams paskiriant R. Z. – Ž., o baudžiamoji byla D. R. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad D. R. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis D. R. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis D. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija D. R. iškvėptame ore (1,95 promilės) viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų teisme ir teismui pateiktų dokumentų, jis yra profesionalus sportininkas, į treniruotes (duomenys neskelbtini) važinėja kiekvieną dieną, išklausė 4 akademinių valandų programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, kas rodo asmens teigiamą požiūrį į norą pasikeisti ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes D. R. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 6 d. (b. l. 33). Šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą, be to yra labai artimas minimaliam terminui.
Prokuroras prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą - 14 940 eurų. Kaltinamojo gynėja prašė neskirti automobilio vertės atitinkančios sumos konfiskavimo, o paskirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui o UAB „(duomenys neskelbtini)“. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas , nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018; 2K-195-788/2019 ).
Kaltinamasis D. R. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“(b. l. 13). VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė „Toyota Auris 1.8 Hybrid Active Aut.“, 2015-2019 m. gamybos, rinkos kaina Lietuvoje yra 12 346 eurai (be PVM). Visgi vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl automobilių, kuriais buvo padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje padaryti nusikaltimai, konfiskavimo atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018), teismas turi pagrindo teigti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, juo labiau, kad kaltinamojo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, kaltinamasis šiai įmonei, išnuomojusiai jam automobilį, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, turės sumokėti 2000 EUR baudą pagal 2019-11-12 PVM sąskaitą-faktūrą.
Minėta, kad D. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis baustas vieną kartą, bauda sumokėta, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, D. R. yra padaręs tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dirbantis, profesionaliai sportuojantis, charakterizuojamas teigiamai, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad D. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. R. taip pat paskyrė 2000 eurų bauda už vairavimą neblaiviam, todėl esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio vertės atitinkančios sumos, t. y. 12 346 eurų konfiskavimas būtų nesuderinama su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius suderinamumą ir galimybes taisomai veikti asmenį gali būti skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Šiuo atveju atsižvelgtina kaltinamojo individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį ir pajamas, nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasacinis teismas yra akcentavęs, jog atgrasymo tikslas, siejamas su turto vertės konfiskavimu, turi būti pernelyg nesuabsoliutintas, atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį, siektinas kompromisas, teisinė santarvė ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacija. Todėl teismo vertinimu, šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – skyrimas D. R. būtų suderinamas su kita D. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų taisomai veikti D. R., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko D. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 40 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 2000 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir atsižvelgus į jo finansines galimybes, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį sumokant ne mažiau kaip 165 EUR.
Daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2019 m. sausio 31 d. VĮ Regitra) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. (b. l. 35)
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 33-34- paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinama.
Kaltinamajam paskirta karodomi priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama (b. l. 33-34)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71, 72 straipsniais, baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
D. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą R. Z. – Ž. be užstato, nustatant 1(vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą D. R. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti D. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 6 d.
Skirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL, t. y. 2000 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį sumokant ne mažiau kaip 165 EUR. Įmoka turi būti sumokėta per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
D. R. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2019 m. sausio 31 d. VĮ Regitra) – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
D. R. paskirtas kardomasias priemones – specialios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti D. R., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.