Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.4.;1.1.8.1.1.;1.2.14.5.1.;2.1.15.1.1.;2.1.15.1.2.;2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2.;2.3.6.6.;

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012m. liepos 25 d.

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) staliumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A. 2010-08-07, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas bute. esančiame (duomenys neskelbtini), apgaule, tai yra melagingai žadėdamas nukentėjusiems L. B. ir P. M. pagaminti virtuvės baldus ir paimdamas už tai iš jų 800 Lt, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2010-08-11 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimdamas iš nukentėjusiųjų dar 500 Lt baldų gamybai, iki 2011-09-13 baldų nepagamino, sumokėtų 1300 Lt, negrąžino tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą-nukentėjusiems L. B. ir P. M. priklausančius 1300 Lt,.

Apklaustas kaltinamuoju V. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 metų rugpjūčio mėnesį jam P. pasiūlęs atlikti langų apdailos darbus bei virtuvės remontą pas nukentėjusiuosius L. B. ir P. M.. Bedirbdamas, jis pasiūlęs šeimininkams pagaminti virtuvės baldus už 1900Lt. P. M. ir L. B. pasiūlymu susidomėjo, tačiau iš pradžių norėję įsitikinti baldų kokybe, todėl jis nusivedęs juos pas A. N. į namus, kuriuose P. M. ir L. B. apžiūrėjo jo pagamintus baldus. Tuo metu jis su savimi turėjo plokščių bei stalviršių paletes, iš kurių nukentėjusieji išsirinko tamsaus riešuto spalvą baldų korpusui ir šviesesnę spalvą durelėms. Vėliau jis parodęs baldų projektą ir gavęs 800Lt avanso, vėliau dar 500Lt. Už gautus pinigus jis nusipirkęs plokštes iš Rolando, kuris turi savo įmonę „Verpsto“ kieme ir išpjauna reikiamo dydžio plokštes. Baldus žadėjo padaryti pusantros savaitės bėgyje. Plokštes parsivežęs pas savo tėvus, adresu Gegužių 83-63, Šiaulių m. Medžiagų įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi. Nurodo, jog visos plokštės, reikalingos baldams pagaminti yra supirktos, tik juos reikia surinkti. Baldų nebesurinkęs, nes nukentėjusiems nebepatiko jų spalva. Jis nukentėjusiųjų neapgaudinėjo, nes moka ir sugeba gaminti baldus.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. A. neigia savo kaltę, teismas mano, jog ji yra įrodyta nukentėjusiųjų: P. M., L. B. , apklaustų liudytojų parodymais, byloje surinkta medžiaga.

Apklaustas nukentėjęs P. M. parodė, jog 2010 metų rugpjūčio mėnesį, V. A. jų bute, esančiame Ivinskio g. 4-42, Kuršėnuose, padėjo Paulauskui daryti apdailos darbus po langų pakeitimo. V. A. pasisiūlęs pagaminti virtuvės baldų komplektą už 2100Lt, bei pasiūlęs atvažiuoti į Šiaulius pas A. N., pažiūrėti jo pagamintų baldų. Jie su žmona nuvykę pas N., apžiūrėję sekciją, kurią kaip patvirtino A. N., jam pagaminęs kaltinamasis. Jie su žmona sutikę, jog V. A. pagamintų jiems virtuvės baldus, sutarę dėl kainos, t.y. 1900Lt todėl V. A. parodęs spalvas, kurias jie išsirinkę bei nubraižęs brėžinį, kuris jiems tikęs. 2010-08-07 jie sumokėję kaltinamajam 800Lt avansą. Po keturių dienų jis paprašęs dar pinigų, todėl jie sumokėję dar 500Lt furnitūrai nupirkti. Jie užsisakė penkias pakabinamas spinteles pilkos spalvos, tris pastatomas spinteles pilkos spalvos, du stalviršius juodos-baltos spalvos ir stalą juodos-baltos spalvos. Buvo sutarę, kad baldus pagamins per dvi savaites nuo 2010-08-11, nors V. A. pradžioje siūlė pagaminti net per savaitę laiko, tačiau nei per savaitę, nei per dvi savaites V. A. baldų nepagamino. Vėliau V. A. nurodė, kad baldus pagamino, tačiau neturi transporto jiems atvežti, po to sakė, kad serga vairuotojo žmona, negali patekti į garažą, kuriame sudėti baldai. Jiems su žmona kilo įtarimas, jog V. A. juos apgaudinėja ir jokių baldų nėra pagaminęs. Jie išsiaiškinę kaltinamojo tėvų gyvenamąją vietą ir nuvažiavę pas juos. V. A. tėvas nustebo sužinojęs, jog sūnus pažadėjęs pagaminti baldus, o motina apsiverkė, sakydama jog sūnus susidėjo su blogais draugais, girtauja. Tuomet jie supratę, jog yra apgauti ir išsiuntė kaltinamajam pretenziją kad grąžintų pinigus, tačiau jokio atsakymo iš kaltinamojo negavo, pinigų negrąžino, baldų nepadarė. Dėl tokio kaltinamojo elgesio jie buvo priversti kreiptis į teisėsaugos organus, patyrė didelį stresą, nes jie yra meno žmones ir labai jautriai reaguoja į kitų žmonių netinkamą elgesį. Prašo priteisti 1300Lt turtinės ir 6000Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusioji L. B. parodė, jog kaltinamasis atliko apdailos darbus jų bute ir pasisiūlė pagaminti naujus virtuvės baldus. Jie su vyru sutikę ir sutarę dėl kainos, t.y. 1900Lt, taip pat išsirinkę baldų spalvą. Kaltinamasis paprašė iš pradžių 800 Lt medžiagoms nupirkti, vėliau dar 500 Lt furnitūrai, ir tuos pinigus jie sumokėjo. Jie užsisakė penkias pakabinamas spinteles pilkos spalvos, tris pastatomas spinteles pilkos spalvos, du stalviršius juodos-baltos spalvos ir stalą taip pat juodos-baltos spalvos. Buvo sutarę, kad baldus V. A. pagamins per dvi savaites nuo 2010-08-11, tačiau sutartu laiku V. A. baldų nepagamino, nurodinėjo įvairias priežastis, dėl kurių jis negali atvežti baldų, pradėjo išsisukinėti ir slapstytis. Jie susiradę jo tėvų adresą ir su P. M. 2010-09-02 nuvažiavę pasiaiškinti. Kaltinamojo namuose nebuvo, tačiau jie kalbėjosi su jo tėvu, kuris pranešė, kad V. A. jokių baldų negamino, todėl jie supratę, kad yra apgauti. Jie kartu su sutuoktiniu patyrė 1300Lt turtinę žalą bei 6000Lt neturtinę žalą. Neturinę žalą prašo priteisti todėl, kad dėl kaltinamojo elgesio jie turėjo kreiptis į įvairias teisėsaugos institucijas, gaišti laiką ir dėl to pablogėjo sveikata, atsirado galvos skausmai, teko kreiptis į medikus.

Liudytojas A. N. parodė, jog 2010 metų rugpjūtį kartu su draugu V. A. atliko apdailos darbus pas L. B. ir P. M.. Kadangi V. A. užsiiminėjo baldų gamyba, jis pasiūlė nukentėjusiems pagaminti virtuvės baldus. Jie sutikę ir sutarę dėl baldų kainos-1900Lt. L. B. ir P. M. buvo atvykę pas jį į namus apžiūrėti V. A. pagamintų baldų –virtuvinės spintelės, komodos, sekcijos. Medžiagoms pirkti V. A. avansu iš pradžių gavo 800 Lt, po to dar 500 Lt. Nurodė, jog V. A. baldų plokštes pirko ir jas pjaustė įmonėje, esančioje „Verpsto" kieme. Baldai faktiškai buvo pagaminti, tik juos reikėjo surinkti, tačiau nukentėjusiems nepatiko jų spalva, todėl atsisakė juos imti.

Liudytojas R. K. parodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius ir įmonė yra adresu „V.“ teritorijoje. Įmonė užsiima-baldų gamyba, be to, klientams teikia ir medienos plokščių pjovimo paslaugas, tačiau baldų plokštėmis jie neprekiauja, jų nesandėliuoja. Klientas, atvykęs išsipjauti plokštės, ją išpjovus, išsiveža. V. A. yra buvęs jo įmonėje ir pjovęs baldus prieš du-tris metus, tačiau 2010 metų rugpjūčio, rugsėjo bei spalio mėnesiais įmonė jokių paslaugų V. A. nesuteikė. R. K. parodė, kad šią aplinkybę jis gerai atsimena, nes V. A. pažįsta, jį dažnai sutinka savo namo kieme, todėl yra tikras, kad V. A. per šiuos paskutinius metus pas jį įmonėje nesilankė.

Iš Pinigų priėmimo kvito matyti, jog 2010-08-07 L. B. sumokėjo, o V. A. gavo dalį sumos, t.y. 800Lt už virtuvės baldų komplekto pagaminimą. Tame pačiame kvite taip pat yra įrašas, jog L. B. 2010-08-11 dar sumokėjo, o V. A. gavo papildomai 500Lt. (B.l.5, T.1).

Iš Pretenzijos, įspėjimo, matyti, jog 2010-09-03 L. B. raštu kreipėsi į V. A. reikalaudama grąžinti sumokėtą 1300Lt avansą, nes jis nepristatė virtuvės baldų komplekto, kurį buvo įsipareigojęs pagaminti (B.l.6,T.1).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2010-11-12 bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtos baldinės tamsios spalvos įvairaus dydžio plokštės (B.l.28-29,T1).

Iš 2011-07-20 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog V. A. pateikė Virtuvės baldų komplekto brėžinius (B.l.143-148, T.1)

Iš Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog V. A. parodė vietą, kur „Verpsto“ teritorijoje esančioje įmonėje buvo išpjautos baldų plokštės, gaminami baldai, kurie po to nuvežti į jo tėvų namus Gegužių g., Šiaulių r.(B.l.175-179, T1)

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytojas R. K. 2011-09-12 atpažino V. A., kaip asmenį, kuris prieš du ar daugiau metų jo įmonėje buvo pjovęs baldus.(B.l.187-189,T1)

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Svetimo turto įgijimas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančių kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų, pinigų, vertybinių popierių ir pan., o turtinės teisės įgijimas – tai teisės valdyti ir (ar) naudotis ir (ar) disponuoti tokiu turtu, taip pat prievolinės teisės ar teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, įgijimas panaudojant apgaulę. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas, panaudojant apgaulę. Apgaulė siekiant išvengti turtinės prievolės nėra tapati apgaulei įgyjant turtą ar turtinę teisę, nes apgaulė išvengiant prievolės naudojama siekiant išvengti situacijos, sudarančios prielaidas kaltininkui būti priverstam įvykdyti prievolę (pvz., tyčia tampant beturčiu, turtą perleidžiant kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, t. y. tyčia sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės), o ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį. Apgaulė, kaip sukčiavimo nusikaltimo padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį visais atvejais turi būti nustatoma. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą taip suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, kad jis, būdamas suklaidintas savo valia kaltininko, veikiančio savo ar kitų asmenų naudai, perduotų (perleistų) turtą ar turtinę teisę manydamas, kad jis ar asmenys, kurio interesais kaltininkas veikė, turi teisę jį gauti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad esminis sukčiavimo požymis yra apgaulė, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą reikšmę asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. liepos mėn. 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349/2012 )

Sukčiavimas - tai apgaule savo ar kitų naudai įgijimas svetimo turto ar turtinės teisės, išvengimas turtinės prievolės arba jos panaikinimas. Iš tikrųjų apgaulė sukčiaujant dažniausiai naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343/2012, ).

Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182str., turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1)objektyvios tiesos iškraipymas, 2)tikslas- suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą), 3) tyčia- kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusieji dėl panaudotos apgaulės, suklaidinti netenka turto ar teisės į turtą, negaudami už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe.

Svarbus sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyvinis požymis yra apgaulė ir jos subjektyvus suvokimas. Veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą būtina įrodyti, kad savo ketinimą nesilaikyti sutarties sąlygų ir užvaldyti turtą asmuo maskuoja apgaule suklaidindamas kitą asmenį dėl savo ketinimų. Sukčiavimas padaromas tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad turtas įgyjamas neteisėtai panaudojant apgaulę ir turto savininkas dėl to patirs turtinę žalą, numato tokius padarinius ir jų nori.

Nors kaltinamasis V. A. neigia savo kaltę, t.y. nepripažįsta apgaule užvaldęs nukentėjusiųjų turto - 1300Lt, tačiau teismas mano, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, apgavo nukentėjusiuosius, pažadėdamas padaryti pastariesiems virtuvės baldų komplektą, pats žinodamas, jog tokios paslaugos jis suteikt negali. Nukentėjusiųjų L. B. ir P. M., liudytojo R. K. parodymai bei paties kaltinamojo elgesys po sutarties sudarymo, rodo, jog kaltinamasis gavęs pinigus ir pažadėjęs pagaminti virtuvės baldų komplektą realiai tokios galimybės neturėjo, nes jokių baldų negamino, neturėjo tam nei įrankių nei sąlygų, nei galimybių. V. A. teismui pateikta Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma bei Prašymas Šiaulių apskrities VMI patvirtina tik tą aplinkybę, jog 2005m. V. A. vykdė individualią veiklą- prekybą, bet ne baldų gamybą. Kaltinamojo aiškinimą, jog jis nupirkęs plokštes baldams gaminti R. K. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ paneigia liudytojo R. K. parodymai. Liudytojas patvirtino, jog 2010m. rugpjūčio- spalio mėnesiais jo įmonė V. A. jokių paslaugų nesuteikė, be to jie neprekiauja plokštėmis ir neteikia jų saugojimo paslaugos. Ta aplinkybė, jog kaltinamojo tėvų bute yra sudėtos įvairių matmenų baldų plokštės, nepatvirtina aplinkybės, kad tai yra pagaminti baldai nukentėjusiems, nes plokštės yra vienos spalvos, prie šių plokščių nėra baldų furnitūros. Kaltinamojo elgesys- melavimas nukentėjusiems, jog baldai padaryti, tik nėra galimybės juos pristatyti, išgalvojant įvairias priežastis, dėl ko negali pristatyti baldų, vengimas bendrauti su nukentėjusiais, pinigų negrąžinimas, patvirtina jog V. A. sudarydamas sutartį su nukentėjusiais dėl baldų gamybos ir paimdamas pinigus, turėjo tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą.

Kaltinamojo V. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182str.1d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nėra.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo V. A. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, jauno amžiaus, dirba, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Dėl nukentėjusiųjų L. B. ir P. M. pareikštų civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusieji L. B. ir P. M. pareiškė 1300Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Teismas mano, jog šis civilinis ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas visiškai.

Nukentėjusieji taip pat pareiškė 6000Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydami, jog jie dėl V. A. netinkamo elgesio, sukčiavimo, melavimo, turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, ir ši jiems neįprasta veikla ne tik sukėlė stresines situacijas, bet ir pakenkė jų sveikatai, dėl ko teko dažniau lankytis pas gydytojus. Be to jiems buvo sutrikdytas normalus gyvenimas, darbas ir kūrybinė veikla.

LR CK 6.283str,1d. nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl teismas atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, mano, jog nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 306 str., 307 str., 308 str., 313 str.,

nusprendė:

V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182str.1d. ir paskirti jam 25MG / 3250Lt/ baudą.

Priteisti iš kaltinamojo V. A. 1300Lt/ vieną tūkstantį tris šimtus litų/ turtinei ir 600Lt / šešis šimtus litų/ neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.