- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- 2-74-650/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03844-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- VšĮ „Kauno technologijos universitetas“
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.20.1Atlygintinų paslaugų teikimas (paslaugų sutartis)
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Kauno technologijos universitetas“ ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas VšĮ Kauno Technologijos universitetas (toliau tekste – KTU) pateikė ieškinį atsakovui L. B., kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 348,20 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015-09-18 atsakovas L. B. pateikė KTU rektoriui prašymą priimti į Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą ištęstine forma studijuoti bakalauro (pirmosios pakopos) studijų programą „Industrinių technologijų vadyba“. Remiantis šiuo prašymu, tarp šalių 2015-09-18 buvo pasirašyta Studijų sutartis Nr. MSB-2015/6530, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės nefinansuojamą vietą, ištęstine forma Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultete studijuoti pirmos pakopos studijų programą „Industrinių technologijų vadyba“, kurios valstybinis kodas yra 62INI20003 bei atsakovui buvo sudarytas studijų planas 2015/2016 mokslo metams. Ieškovas įvykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovas iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs su ieškovu už kokybiškai suteiktas mokymo paslaugas. Atsakovui, elektroniniu paštu ir naudojantis Lietuvos pašto paslaugomis, buvo siunčiami priminimai ir raginimai padengti esamą įsiskolinimą, tačiau atsakovas 348,20 eurų skolos už studijas nepadengė. 2015-12-18 buvo pasirašytas Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanės D. Ž. įsakymas Nr. R1320150136 dėl atsakovo šalinimo iš Universiteto dėl nesumokėto mokesčio už studijas, tačiau atsakovui išlieka pareiga sumokėti 348,20 Eur skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, iš esmės teikdama paaiškinimus, analogiškus ieškinio argumentams.
Atsakovas L. B. atsiliepime į ieškinį su reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad studijų sutartį jis vienašališkai pasirašė nuvykęs į KTU Panevėžio fakultetą. Individualiai su sutarties sąlygomis jis supažindintas nebuvo, pasirašant sutartį universiteto atstovo parašo nebuvo, todėl savo sutarties egzemplioriaus negavo. Kadangi jau buvo praleidęs priėmimo į universitetą terminus, jam buvo paaiškinta, kad jei bus priimtas į universitetą, pasirašytą sutarties egzempliorių gaus paštu ir galės detaliau susipažinti su sutarties sąlygomis. Savo sutarties egzemplioriaus jis nebuvo gavęs ir nebuvo informuotas, kad apskritai buvo priimtas į universitetą studijuoti. Apie tai sužinojo, kai gavo raštą apie pašalinimą iš universiteto. Nurodė, kad universitete lankėsi vienintelį kartą, kai pasirašė sutartį, todėl ieškovo teiginys apie kokybiškai suteiktas paslaugas yra nepagrįstas. Iš ieškovo nėra gavęs jokių raginimų susimokėti skolą nei elektroniniu paštu, nei paprastojo pašto būdu (28 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje teiktų šalių paaiškinimų, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas L. B. ir ieškovas Kauno technologijos universitetas pasirašė 2015-09-18 studijų sutartį Nr. MSB-2015/6530 (3 b. l.), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į antrą kursą ištęstine forma studijuoti Universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto pirmosios pakopos studijų programą – Industrinių technologijų vadybą. 2015-12-18 Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanės įsakymu L. B. buvo pašalintas iš universiteto dėl nesumokėto mokesčio už studijas (13 b.l.).
Konstatuotina, kad atsakovas ginče nesutinka su ieškovo reikalavimais, iš esmės teigdamas argumentus, jog nesupratęs, kad yra priimtas studijuoti, nes jam pasirašant ant 2015-09-18 sutarties nebuvo ieškovo parašo, todėl manęs, kad aplinkybė dėl jo priėmimo studijuoti paaiškės tik gavus ieškovo pasirašytą sutarties egzempliorių ir tada atsakovas galėsiantis detaliau susipažinti su sutarties sąlygomis. Taip pat atsakovas teigia, kad nebuvo gavęs nei sutarties, nei pranešimų dėl įmokų už studijas mokėjimo, todėl jam nekilo ir pareiga sumokėti už nelankytas mokslo studijas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad teismui nėra pagrindo manyti, jog studijų sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Visų pirma, ieškovas pateikė 2015-09-18 sudarytą studijų sutartį Nr. MSB-2015/6530, kurią pasirašė atsakovas L. B. bei ieškovės atstovė fakulteto dekanė D. Ž., ši sutartis patvirtinta ieškovo antspaudu. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad ant sutarties yra jo parašas ir pasirašymo data (2015-09-18). Atsakovo valią sudaryti sutartį taip pat patvirtina byloje esantis atsakovo pasirašytas 2015-09-18 prašymas priimti jį į Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto ištęstinių bakalauro studijų industrinių technologijų valdybos studijų programos II kurso 3 semestrą (9, b.l.). Taigi tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Atmestini atsakovo deklaratyvūs teiginiai, kad jis manęs, jog su sutartimi detaliau susipažins tik gavęs antrąjį ieškovo atstovo pasirašytą sutarties egzempliorių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2004 metais baigė Kauno verslo kolegijos neuniversitetinės teisės studijų Teisės studijų programą ir jam suteikta teisininko kvalifikacija (154-156 b.l.), todėl, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai žinių suprasti kokias teisines pasekmes sukelia studijų sutarties pasirašymas. Jau vien iš studijų sutarties bendrosios dalies pradžios matyti, kad sutartis sudaroma visam studijų laikotarpiui, joje aiškiai aptarta kokio pobūdžio studijoms atsakovas yra priimamas ir kad studijų pradžia 2015-09-18; taip pat sutartimi ieškovas įsipareigojo užtikrinti studijų pagal pasirinktą programą kokybę, suteikti studentui prieigą prie universiteto akademinės informacinės sistemos ir vykdyti kitus universiteto statute ir kitose universiteto teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus, o atsakovas įsipareigojo sudarius studijų sutartį sumokėti registracijos studijoms įmoką (35,00 Eur), universiteto nustatyta tvarka mokėti studijų kainą ir t.t. Sutarties 22 punkte nustatyta, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Be to teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog šią sutartį vėlesne nei atsakovas data būtų pasirašęs ieškovo atstovas. Liudytoja R. L., dirbanti KTU ir būdana atsakinga už pretenduojančių studijuoti prašymų registraciją ir studijų sutarčių projektų sudarymą, teismo posėdyje paaiškino, kad tiksliai neatsimena atsakovo prašymo gavimo ir registravimo aplinkybių, nes dirba su šimtais studentų, tačiau darė prielaidą, kad būtent atsakovo prašyme nurodytos datos (2015-09-18) buvo suklaidinta ir galimai šią neteisingą datą įrašė ir studijų sutartyje, nes pats prašymas su priedais universiteto dokumentų valdymo sistemos registruose buvo registruotas po savaitgalio - 2015-09-21. Tačiau atsakovas kategoriškai neigė suklydęs prašymo datą, ir teismo nuomone, ieškovo darbuotoja galimai pati aplaidžiai atliko registravimo pareigą, šio prašymo nustatyta tvarka neįregistravo būtent jo gavimo dieną, nes atsakovo prašymas buvo gautas dokumento pdf formatu universiteto dokumentų valdymo sistemoje būtent 2015-09-18, ką patvirtina paties ieškovo pateikti papildomi rašytiniai duomenys (148-149, 151-156 b.l, ). Be to ieškovas pateikė paaiškinimus ir rašytinius įrodymus dėl atsakovo L. B. prisijungimo prie KTU akademinės informacinės sistemos identifikavimo (122-133 b.l.), iš kurių matyti, kad vartotojui L. B. paskyra buvo sukurta 2015-09-21 (naudotojo vardas – „laibut“). 2015-09-24 vartotojas prisijungė prie KTU informacinės sistemos, autentifikavo save kaip naudotojas „laibut“. 2015-09-24 atsakovas, naudodamasis jam sukurta paskyra KTU informacinėje sistemoje atliko sekančius veiksmus: peržvelgė pradinį studento savitarnos langą, patikrino ar yra aktyvių stipendijų konkursų, patikrinta kiek yra neperskaityta pranešimų, atverta ir patvirtinta sąžiningumo deklaracija, atvertas įsakymas dėl L. B. priėmimo į pirmosios pakopos studijas, peržiūrėtas individualus 2015/16 metų studijų planas, atvertas užsirašymo į užsiėmimus puslapis, tačiau į juos neužsirašyta, peržiūrėtas tvarkaraštis, informacija apie „pradžios mentorių“, informacija apie detalesnę įmokų informaciją. Be to ieškovas per šią paskyrą informavo atsakovą apie išrašytas sąskaitas ir suformuotus mokėjimo nurodymus dėl studijų apmokėjimo ( 5-8 b.l.). Tai leidžia teismui atmesti atsakovo teiginius, kad jam nebuvo aišku, ar yra priimtas studijuoti, bei padaryti išvadas, jog abi šalys pasirašė 2015-09-18 studijų sutartį ir atsakovui buvo žinomos aplinkybės, kad yra priimtas studijuoti universitete ir turi pareigą sumokėti už pasirinktas studijų kreditus. Atsakovas, būdamas rūpestingas, apdairus ir turėdamas teisinį išsilavinimą, privalėjo pasirūpinti dėl tolesnių savo pareigų pagal sutartį vykdymo.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Vertinant ginčo sutartį atlygintinių paslaugų aspektu, atsakovas, turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad ieškovas, kaip paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Tokiu atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Be to skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). 2015-09-18 studijų sutarties 23 punkte numatyta, kad studentas turi teisę bet kada nutraukti sutartį Universitetą raštu įspėjęs ne mažiau kaip prieš keturiolika dienų. Tačiau atsakovas jokių veiksmų, siekdamas nutraukti pasirašytą studijų sutartį, neatliko. Būtent ieškovo iniciatyva atsakovas buvo pašalintas iš universiteto 2015-12-18 Kauno technologijos universiteto rektoriaus įgaliotos dekanės įsakymu dėl nesumokėto mokesčio už studijas.
Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad faktiniai šalių veiksmai sudarant sutartį nukrypo nuo studentų priėmimo į KTU 2015 m. taisyklių, patvirtintų KTU senato 2015-01-18 nutarimu Nr. V3-S-2 (toliau tekste – Priėmimo taisyklės) (89-121 b.l.). Pagal aptariamų Priėmimo taisyklių I dalies 4 punktą priėmimo procedūrų seka yra sekanti: stojamosios studijų įmokos, jei ji numatyta, mokėjimas; prašymo dalyvauti konkurse pateikimas; dokumentų registravimas; stojamųjų egzaminų (jei jie numatyti) laikymas; studijų sutarties pasirašymas ir registracijos mokesčio sumokėjimas. Taisyklių 44 punkte nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas ir visos priėmimo procedūros pradedamos Universitetui gavus iš banko pranešimą apie stojamosios įmokos (12,00 Eur) sumokėjimą. Taisyklių 52 punkte nustatyta, kad pakviestieji studijuoti privalo sumokėti registracijos studijoms įmoką (35,00 eurus).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas studijoms prašymą pateikė nesumokėjęs 12,00 eurų stojamosios studijų įmokos, taip pat per sutarties 4 dalyje nustatytą terminą nesumokėjo registracijos studijoms kainos (35,00 Eur). Ieškovas pats pateikė duomenis, kad sąskaitos registracijos studijų įmokai, stojamajai studijų įmokai ir už pačias studijas atsakovui buvo suformuotos vienu metu 2015-09-21 dieną, t.y. jau po studijų sutarties pasirašymo. Tokios aplinkybės iš esmės rodo, kad šiuo atveju buvo nukrypta nuo tuo metu galiojusių studentų priėmimo į KTU taisyklių.
Teismo nuomone, tarp šalių sudaryta sutartis gali būti kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis (CK 6.716 str. 1, 2 d.). Paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 str. 1 d. nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas pasirašė studijų sutartį, kurioje nustatyta, kad studijos prasideda 2015-09-18. Studijų sutartis buvo sudaryta atsakovui nesumokėjus stojamosios studijų įmokos, nors tokia procedūros dalis yra numatyta Priėmimo taisyklėse. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas vieną kartą ( 2015-09-24) buvo prisijungęs prie KTU informacinės sistemos, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų laiku sumokėjęs stojamąją studijų įmoką, registracijos studijoms įmoką, pradėjęs lankyti paskaitas bei kitus užsiėmimus. Atsakovas nurodė, kad faktiškai daugiau nebuvo apsilankęs universitete, nedalyvavo paskaitose ir kituose užsiėmimuose, ieškovas šių argumentų nepaneigė, todėl teismas negali daryti išvados, kad atsakovas, kaip studentas, apskritai ketino vykdyti studijų sutartį.
Teismo nuomone, ieškovas, sudarydamas sutartį su atsakovu, nukrypstant nuo Priėmimo taisyklėse nustatytos sekos, turėjo pats būti apdairus ir rūpestingas ir imtis priemonių, kad visos Priėmimo taisyklėse būtinos procedūros būtų atsakovo įvykdytos nedelsiant po studijų sutarties pasirašymo, t.y. sumokėtos stojamoji ir registracijos studijoms įmokos. Šalių pasirašytoje sutartyje nėra aptarta stojamosios įmokos (12,00 Eur) sumokėjimo terminas, jei ji turi būti mokėtina nukrypstant nuo Priėmimo taisyklių tvarkos, nėra numatytos pasekmės, nesumokant registracijos studijoms kainos (35,00 Eur), todėl konstatuotina, kad pačios sutarties nuostatos, reglamentuojančios visą priėmimo procedūrą, yra neaiškios ir neatitinkančios tuo metu galiojusių Priėmimo taisyklių nustatytos tvarkos. Nepaisant to, kad atsakovas nesumokėjo nei priėmimo prašymo svarstymui būtinos įmokos, nei registracijos studijoms įmokos, ieškovas sutiko su atsakovu pasirašyti studijų sutartį, ir atsakovui suformavo individualų studijų tvarkaraštį. Tiek nukrypimas nuo Priėmimo taisyklėse aptartos priėmimo veiksmų sekos, tiek aplinkybės, jog atsakovas daugiau nesilankė universitete ir nedalyvavo studijose, turėjo sąlygoti didesnį ieškovo rūpestingumą šios sutarties vykdymo atžvilgiu.
Apibendrindamas tai, kas nustatyta, teismas galutinai sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl sutartyje aptartos paslaugos (studijų) apmokėjimo laikytinas tik iš dalies pagrįstu. Byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su paties ieškovo nepakankamu atsakingumu ir rūpestingumu, vykdant jam patikėtų priėmimo į mokslo studijas procedūras, atsakovui iš esmės ginčijant patį studijų suteikimo faktą, esant neaiškioms studijų sutarties nuostatoms dėl priėmimo procedūrų sekos ir sutarties nuostatoms neatitinkant ieškovo priėmimo taisyklėse įtvirtintų priėmimo nuostatų, įpareigoja teismą ieškinį tenkinti iš dalies, lygiomis dalimis paskirstant sutarties šalims riziką dėl tokios atlygintinės paslaugos vykdymo. Todėl tikslinga ieškovo reikalaujamą priteisti sumą mažinti pusiau, priteisiant iš atsakovo 174,10 Eur įsiskolinimą ieškovui, ir taip tarp šalių paskirstyti sutartinę atsakomybę.
Iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 174,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkinto ieškinio reikalavimo daliai, – 20,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas CPK 83 straipsnio 1 d. dalies 10 punkto pagrindu. Proceso metu susidarė 7,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus pusę ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina 3,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovas taip pat pateikė prašymą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 152,20 Eur, kurias sudaro: ieškovo atstovės teisininkės V. K. komandiruotės išlaidos – 26,70 Eur, specialisto K. P. komandiruotės išlaidos – 117,65 Eur, ir R. L. (apklaustos kaip liudytojos) komandiruotės išlaidos - 7,85 Eur (177 – 190 b.l.). Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių pasirašytos studijų sutarties 31 punkte yra nustatytas ginčų teismingumas pagal Universiteto registruotos buveinės adresą, kuris yra Kaune, t.y. remiantis sutartinio teismingumo taisykle, ieškovas turėjo teisę kreiptis su reikalavimu į Kauno apylinkės teismą, dėl ko galėjo išvengti vykimo į Šiaulius išlaidų. Ieškovas tokiais veiksmais pats prisiėmė riziką dėl didesnių galimų bylinėjimosi išlaidų, ir vertinant CPK 88 str. prasme ieškovo nurodytos kelionės išlaidos nebuvo būtinos, susidarė paties ieškovo pasirinkimu, todėl teismo nuomone, neturi būti atlygintos atsakovo. Todėl ieškovo reikalavimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 284 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui VšĮ Kauno technologijos universitetui (juridinio asmens kodas 111950581) iš atsakovo L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 174,10 Eur (vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų, 10 centų) skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą 174,10 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,90 Eur (dvidešimt trijų eurų, 90 centų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.