- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-452-372/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03844-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Įžanginė dalis
Civilinė byla Nr. 2A-452-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03844-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.20.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.(S)
2017 m. birželio 6 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-650/2017 pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Kauno technologijos universitetas“ ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė VšĮ „Kauno technologijos universitetas“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama iš skolininko L. B. priteisti: 1) 348,20 Eur skolą, susidariusią dėl nesumokėtos įmokos už studijas; 2) 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo).
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. teismo įsakymu kreditorės VšĮ „Kauno technologijos universitetas“ pareiškimą tenkino ir nutarė išieškoti iš skolininko L. B. 348,20 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas. Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo L. B. 348,20 Eur skolos, 2) 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pateikė prašymą priimti į Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą, šio prašymo pagrindu buvo pasirašyta Studijų sutartis. Pažymėjo, jog atsakovas už suteiktas mokymo paslaugas neatsiskaitė, savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl jai priklausančių pinigų išieškojimo.
Atsiliepdamas į pareikštą ieškinį atsakovas L. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, Studijų sutarties nėra gavęs, apie tai, kad buvo priimtas į universitetą, informuotas nebuvo, todėl ieškovės ieškinį prašė atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei iš atsakovo 174,10 Eur skolą, 2) 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3) priteisė valstybei iš atsakovo 23,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl Studijų sutartyje aptartos paslaugos (studijų) apmokėjimo laikytinas tik iš dalies pagrįstu. Byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su pačios ieškovės nepakankamu atsakingumu ir rūpestingumu, vykdant jai patikėtų priėmimo į mokslo studijas procedūras, atsakovui iš esmės ginčijant patį studijų suteikimo faktą, esant neaiškioms studijų sutarties nuostatoms dėl priėmimo procedūrų sekos ir Studijų sutarties nuostatoms neatitinkant ieškovės priėmimo taisyklėse įtvirtintų priėmimo nuostatų, lėmė teismo sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, lygiomis dalimis paskirstant sutarties šalims riziką dėl tokios atlygintinės paslaugos vykdymo, todėl ieškovės reikalaujama priteisti suma sumažinta pusiau, taip tarp šalių paskirstant sutartinę atsakomybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tam tikras aplinkybes: jog ieškovė jokių paslaugų pagal Studijų sutartį atsakovui nesuteikė; jog sutarties egzempliorius atsakovui nebuvo įteiktas; jog ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, numatytos studijų sutartyje; jog ieškovė, sulaukusi semestro pabaigos, nutraukė Studijų sutartį, neinformavusi atsakovo. Apeliantas (atsakovas) pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Studijų sutarties 18 p. atitikimo sąžiningumo kriterijams, kadangi sutartyje ieškovei suteikta teisė negrąžinti atsakovui iš šio gautų sumų, kai jis nusprendžia sutarties nevykdyti, tačiau tokia teisė atsakovui nenumatyta, kai sutartis vienašališkai nutraukiama ne jo iniciatyva (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.188 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad atsakovui paslaugos pagal Studijų sutartį buvo teikiamos, tačiau atsakovas jomis nesinaudojo, turėjo teisę Studijų sutartį nutraukti, tačiau to nepadarė; ieškovė išnaudojo visus galimus būdus susisiekti su atsakovu, tačiau atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų Studijų sutartį turėjo nutraukti savo iniciatyva. Pažymėjo, kad byloje pateikta pakankamai duomenų apie tai, jog atsakovas prisijungė prie universiteto informacinės sistemos ir susipažino su visa studentui pateikiama informacija. Akcentavo, jog Studijų sutartis gali būti kvalifikuojama kaip paslaugų sutartis, o ne kaip vartojimo sutartis, kaip teigia atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (atsakovo) L. B. apeliacinis skundas atmestinas.
9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. atsakovo L. B. prašymo (1 t., b. l. 9) pagrindu 2015 m. rugsėjo 18 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Studijų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 3). Studijų sutarties 1 punkte numatyta, jog sutartis sudaroma visam studijų laikotarpiui; 2 punkte numatyta, kad studijų pradžia – 2015 m. rugsėjo 18 d.; 4 punkte nurodyta, kad, sudaręs studijų sutartį, studentas per 5 dienas turi sumokėti registracijoms studijoms įmoką – 35 Eur; 10.2. punkte nustatyta, jog universitetas įsipareigoja suteikti studentui prieigą prie universiteto akademinės informacijos sistemos ir universiteto elektroninio pašto adresą ir siųsti į jį su studento studijomis universitete susijusią informaciją; 11.1. punkte nurodyta, kad studentas įsipareigoja pradėdamas studijas savarankiškai susipažinti su universiteto tinklapyje paskelbtais studijų proceso organizavimą reglamentuojančiais ir kitais aktualiais teisės aktais, studijų metu nuolat jais domėtis; 11.6. punkte nurodyta, jog studentas įsipareigoja reguliariai tikrinti ir naudotis universiteto suteiktu elektroniniu paštu ir prieiga prie universiteto akademinės informacinės sistemos, laikantis universiteto nustatytų taisyklių, studentas, nevykdantis šio įsipareigojimo, negali reikšti pretenzijų, kad negavo pranešimų; 11.7. punkte nustatyta, kad studentas įsipareigoja kas semestrą sumokėti šios sutarties 12 ir 14 punktuose nustatytą studijų kainą arba pagal atskirą susitarimą perleisti šią prievolę vykdyti trečiajam asmeniui, o šiam to nepadarius, įvykdyti prievolę pačiam; 12. punkte nustatyta, kad vieno semestro mokestis už studijas apskaičiuojamas atsižvelgiant į studento tą semestrą pasirinktų studijų modulių kreditų skaičių, universiteto tarybos patvirtinta kredito kaina yra 20,08 Eur; 15. punkte nurodyta, jog studentas įsipareigoja sumokėti už kiekvieno semestro studijas į sutartyje nurodytą universiteto banko sąskaitą 40 procentų studijų įmokos iki semestro antro mėnesio 10 dienos, o likusią sumą – 60 procentų studijų įmokos iki semestro ketvirto mėnesio 10 dienos; 16. punkte nurodyta, jog su nesumokėjusiu už studijas studentu per sutarties 15 punkte nustatytą terminą universitetas turi teisę nutraukti sutartį arba su studentu sudaryti skolos grąžinimo sutartį, pašalinimas iš universiteto neatleidžia studento nuo skolos ir susidariusių netesybų sumokėjimo; 22 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos (1 t., b. l. 3). Studijų sutartis pasirašyta Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanės D. Ž. ir atsakovo L. B.. Pagal 2015/2016 m. 3 semestro studijų planą (1 t., b. l. 10) atsakovui 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo išrašytos sąskaitos: (duomenys neskelbtini) 120,48 Eur sumai (40 proc. studijų įmokos), (duomenys neskelbtini) 180,72 Eur sumai (60 proc. studijų įmokos), (duomenys neskelbtini) 35 Eur sumai (registracijos studijoms įmoka) ir (duomenys neskelbtini) 12 Eur sumai (stojamoji studijų įmoka) (1 t., b. l. 5–8). Į bylą pateikta pažyma apie atsakovo semestro studijų kainos apskaičiavimą (1 t., b. l. 147). Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovo L. B. prisijungimo prie Kauno technologijos universiteto akademinės informacinės sistemos identifikavimą (1 t., b. l. 122–133) bei „Studentų priėmimo į Kauno technologijos universitetą 2015 m. taisyklės“, patvirtintos Kauno technologijos universiteto senato 2015 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. V3-S-2 (1 t., b. l. 89–121).
11. Pirmosios instancijos teismas teisingai tarp šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip paslaugų sutartį, nes šia sutartimi viena šalis – ieškovė (paslaugos teikėja) įsipareigojo sudaryti studentui sąlygas vykdyti studijų programą, užtikrinti dėstomos studijų programos kokybę ir sudaryti studentui sąlygas įgyti atitinkamos krypties išsilavinimą, o studentui visiškai įvykdžius studijų programą ir už ją visiškai atsiskaičiusiam – išduoti tai patvirtinantį diplomą ir diplomo priedėlį, t. y. suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis – atsakovas (paslaugos gavėjas, klientas) įsipareigojo vykdyti studijų programoje numatytus reikalavimus, laiku mokėti mokestį už studijas, t. y. atsiskaityti už suteiktas paslaugas; šalių nesaistė darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai (CK 6.716 straipsnio 1, 2 dalys). Pagrindinė paslaugų teikėjo pareiga – teikti tinkamos kokybės paslaugas (CK 6.717, 6.718 straipsniai). Teikiant paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Paslaugos teikėjas privalo paslaugas teikti pagal sutarties sąlygas ir kliento teisėtus nurodymus, nusistovėjusią praktiką ir atitinkamos profesijos standartus (CK 6.718 straipsnio 2, 3 dalys). Pagrindinė kliento pareiga yra kainos sumokėjimas (CK 6.720 straipsnis). Kaina mokama sutartyje numatyta tvarka ir terminais.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių buvo sudaryta Studijų sutartis, ji pasirašyta ieškovės atstovės D. Ž. ir atsakovo L. B., sutartis patvirtinta ieškovės antspaudu. Duomenų apie tai, kad ieškovas šią sutartį ginčytų, byloje nėra. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad ant sutarties yra jo parašas ir pasirašymo data, atsakovo valią sudaryti sutartį patvirtina ir jo 2015 m. rugsėjo 18 d. prašymas priimti jį į Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto ištęstinių bakalauro studijų industrinių technologijų valdybos studijų programos II kurso 3 semestrą. Atsakovo pasirašytos Studijų sutarties turinys patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma visa esminė informacija, susijusi su būsimomis studijomis: kad sutartis sudaroma visam studijų laikotarpiui, aptarta, kokio pobūdžio studijoms atsakovas yra priimamas, nurodyta studijų pradžia, sutartimi ieškovė įsipareigojo užtikrinti studijų pagal pasirinktą programą kokybę, suteikti studentui prieigą prie universiteto akademinės informacinės sistemos ir vykdyti kitus universiteto statute ir kitose universiteto teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus, o atsakovas įsipareigojo sudarius studijų sutartį sumokėti registracijos studijoms įmoką, universiteto nustatyta tvarka mokėti studijų kainą ir t.t. Ieškovė (paslaugos tiekėja) Studijų sutartimi įsipareigojo sudaryti studentui sąlygas vykdyti studijų programą ir savo įsipareigojimus vykdė – parengė atsakovui studijų planą, išrašė studijų ir stojimo kainas atitinkančias sąskaitas, tačiau atsakovas savo pareigos vykdyti studijų programoje numatytus reikalavimus – laiku mokėti mokestį už studijas nevykdė. Iš pateiktų rašytinių įrodymų apie atsakovo prisijungimo prie akademinės informacinės sistemos identifikavimą matyti, kad vartotojui L. B. paskyra buvo sukurta 2015 m. rugsėjo 21 d. (naudotojo vardas – „(duomenys neskelbtini)“); 2015 m. rugsėjo 24 d. vartotojas prisijungė prie Kauno technologijos universiteto akademinės informacinės sistemos, autentifikavo save kaip naudotojas „(duomenys neskelbtini)“, ir, naudodamasis jam sukurta paskyra, atliko tokius veiksmus: peržvelgė pradinį studento savitarnos langą, patikrino, ar yra aktyvių stipendijų konkursų, patikrino, kiek yra neperskaityta pranešimų, patvirtino sąžiningumo deklaraciją, peržiūrėjo įsakymą dėl L. B. priėmimo į pirmosios pakopos studijas, peržiūrėjo individualų 2015/2016 metų studijų planą, peržiūrėjo užsirašymo į užsiėmimus puslapį, tvarkaraštį, informaciją apie „pradžios mentorių“, apie detalesnę įmokų informaciją. Per universiteto akademinę informacinę sistemą atsakovas buvo informuotas apie išrašytas sąskaitas ir suformuotus mokėjimo nurodymus dėl studijų apmokėjimo. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei į bylą pateiktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas buvo informuotas ir atsakovui buvo žinoma, kad jis yra priimtas studijuoti universitete ir turi pareigą sumokėti už studijas; pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas privalėjo pasirūpinti dėl tolesnių savo pareigų pagal sutartį vykdymu.
13. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą. Paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju paslaugų teikėjas privalo visiškai atlyginti kliento patirtus nuostolius (CK 6.721 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad Studijų sutartyje buvo nustatyta studento teisė bet kada nutraukti sutartį įspėjus universitetą raštu ne mažiau kaip prie 14 dienų (Studijų sutarties 23 punktas). Atsakovas, tokia teise nepasinaudojo. Vienašalį Studijų sutarties nutraukimą iniciavo ieškovė, 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymu atsakovas buvo pašalintas iš Kauno technologijos universiteto dėl nesumokėto mokesčio už studijas (1 t., b. l. 13). Apie pašalinimą atsakovas buvo informuotas (1 t., b. l. 12).
14. Iš į bylą pateiktų „Studentų priėmimo į Kauno technologijos universitetą 2015 m. taisyklių“ I dalies 4 punkte nurodytų priėmimo procedūrų matyti, kad priėmimo procedūros turi būti vykdomos tokia seka: stojamosios studijų įmokos, jei ji numatyta, mokėjimas; prašymo dalyvauti konkurse pateikimas; dokumentų registravimas; stojamųjų egzaminų (jei jie numatyti) laikymas; studijų sutarties pasirašymas ir registracijos mokesčio sumokėjimas. Minėtų taisyklių 44 punkte nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas ir visos priėmimo procedūros pradedamos universitetui gavus iš banko pranešimą apie stojamosios įmokos (12,00 Eur) sumokėjimą. Analizuojant bylos duomenis, nustatyta, kad sąskaita (duomenys neskelbtini) 12 Eur sumai (stojamoji studijų įmoka) buvo išrašyta 2015 m. rugsėjo 21 d. – jau po studijų sutarties pasirašymo, tad šiuo atveju buvo nukrypta nuo tuo metu galiojusių studentų priėmimo į Kauno technologijos universiteto taisyklių nustatyto reglamentavimo. Studijų sutartis buvo sudaryta atsakovui nesumokėjus stojamosios studijų įmokos, nors tokia procedūros dalis buvo numatyta minėtose priėmimo taisyklėse. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovė, sudarydama sutartį su atsakovu, nukrypstant nuo priėmimo taisyklėse nustatytos sekos, turėjo būti apdairi ir rūpestinga, imtis priemonių, kad visos nustatytos ir būtinos procedūros būtų atsakovo įvykdytos nedelsiant po studijų sutarties pasirašymo. Ir nors atsakovas nesumokėjo nei priėmimo prašymo svarstymui būtinos įmokos, nei registracijos studijoms įmokos, ieškovė sutiko su atsakovu pasirašyti studijų sutartį, suformavo atsakovui individualų studijų tvarkaraštį.
15. Įvertinus nustatytų bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog abi šalys nesilaikė jų sudarytos Studijų sutarties sąlygų ir nėra pagrindo konstatuoti vien tik atsakovo atsakomybę, todėl ieškovės reikalavimą dėl sutartyje aptartos paslaugos (studijų) apmokėjimo laikė tik iš dalies pagrįstu.
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.