Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-08-29 · Civilinė byla Nr. e2-1061-302/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-29
Bylos Nr.
e2-1061-302/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00501-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gatas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Biseris“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1061-302/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00501-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gatas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gatas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gatas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Biseris“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gatas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu 2019 m. kovo 18 d. atsakyme į pretenziją įtvirtintą atsakovės sprendimą nenagrinėti ieškovės pretenzijos dalyje dėl UAB „Biseris“ neatitikties kvalifikacijos reikalavimams, 2) pripažinti, kad UAB „Biseris“ kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygų 31.1, 31.2 punkto reikalavimų ir dėl to UAB „Biseris“ pasiūlymas turi būti atmestas, 3) jei paaiškėtų, kad atsakovė, 2019 m. kovo 18 d. iš dalies tenkinusi ieškovės pretenziją, nepanaikino atsakovės 2019 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. A39-122/19(3.10.15-UK) dėl UAB „Biseris“ pripažinimo Pirkimo 1–os dalies laimėtoju, panaikinti atsakovės 2019 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. A39-122/19(3.10.15-UK) dėl UAB „Biseris“ pripažinimo Pirkimo 1–os dalies laimėtoju, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį su UAB „Biseris“, o jei tokia sutartis sudaryta – sustabdyti sutarties vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, efektyvumo principus bei užtikrina viešąjį interesą, kadangi perkančiajai organizacijai, tiek ir visiems gyventojams kyla grėsmė už atliekamas paslaugas mokėti brangiau. Taip pat nurodo, kad dalis Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų šiuo metu yra teikiamos pagal Perkančiosios organizacijos ir UAB „Biseris“ 2017 m. vasario 22 d. sudarytą sutartį Nr. A62-12/17(3.10.22-TD2), todėl taikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeistas visuomenės interesas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neabejotinai kils grėsmė būsimojo teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl ir ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Susipažinęs su ieškinio turiniu bei kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais, teismas darė išvadą, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas, nes ieškinio reikalavimai nesudarė pagrindo teigti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas.

5. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, teismas nurodė, kad nei ieškovė nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas.

6. Teismas pažymėjo, kad pirkimo objektas 1–oje Pirkimo dalyje – automobilių kelių atitvarų, priešakinančių segmentų, smūgio slopintuvų ir santvarų įrengimo darbai, todėl vertino, kad perkamas objektas neabejotinai turi didelę visuomeninę reikšmę, yra susijęs su eismo dalyvių saugumo užtikrinimu, t. y. viešuoju interesu, todėl pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.

7. Teismas sutiko, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei, tačiau ieškovė savo teises galės apginti pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo.

8. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šioje proceso stadijoje nėra tikslingas, nes perkančioji organizacija pirkimo procedūrą grąžino į dalyvių kainų vertinimo stadiją, todėl pirkimo procedūros užsitęs ir Pirkimo sutartis artimiausiu metu nebus sudaryta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Ieškovė UAB „Gatas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones niekaip nebus pažeistas visuomenės interesas dėl Pirkimo objekto bei jo teikiamos naudos. Priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas be jokios abejonės pažeistų viešąjį interesą, ekonomiškumo, proporcingumo, efektyvumo principus (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Šiuo metu visuomenės interesas dėl Pirkimo objekto ir jo teikiamos naudos yra tenkinamas, nes Vilniaus mieste yra įtaisyti ir savo funkciją atlieka sumontuoti kelio atitvarai, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nesusiklostys situacija, kad atitinkamos kelių vietos liks be atitvarų ir taip bus pažeidžiamas visuomenės interesas.

9.2. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei su UAB „Biseris“ sudarius Pirkimo sutartį, ieškovė bus priversta inicijuoti atskirą teisminį procesą dėl žalos iš atsakovės atlyginimo. Susiklosčius tokiai situacijai, atsakovei reikėtų sumokėti UAB „Biseris“ už sutarties vykdymą – 1 208 620,60 Eur, UAB „GATAS“ galimą žalą (1 420 981,72 Eur) – iš viso 2 629 602,32 Eur.

9.3. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš ieškovės bus atimta teisė varžytis Pirkime dėl Pirkimo sutarties sudarymo, t. y. nepagrįstai suvaržoma konkurencija tarp tiekėjų. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla pagrįsta grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasunkės, bet ir pasidarys neįmanomas, nes šalių grąžinimas į pradinę padėtį iki galimo teisės pažeidimo ir tolesnis ieškovės dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose užtikrinimas, pasidarytų neįmanomu.

9.4. Teismas neanalizavo ieškovės pateiktų duomenų, kad atsakovė 2019 m. gegužės 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė 2019 m. gegužės 17 d. CVP IS priemonėmis informavo tiekėjus apie tai, kad UAB „Biseris“ yra pripažinta Pirkimo laimėtoja, todėl neteisėta pirkimo sutartis bus netrukus sudaryta ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina.

Atsiliepimas

10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti 2019 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė nepateikė racionalių argumentų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Ieškovės argumentai šioje dalyje yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, grįsti prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys, jog pareikštas ieškinys ipso facto neturi sąlygoti viešo pirkimo procedūrų sustabdymo, atvirkščiai, tai turi būti išimtis, kurios taikymą ieškovė visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti.

10.2. Priešingai nei teigia ieškovė, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis viešąjį interesą, ekonomiškumo, proporcingumo, efektyvumo principus, nes yra perkami darbai tiesiogiai yra susiję su visų eismo dalyvių saugumu. Atitvarinių sistemų įrengimas, tinkama jų priežiūra, remontas gali padėti išvengti daugybės nelaimių keliuose ir apsaugoti eismo dalyvius nuo žalos jų turtui ir sveikatai, sumažinti avaringumą. Vilniuje šie darbai nėra atliekami, nes ankstesnė apsauginių atitvarinių sistemų įrengimo ir priežiūros sutartis jau yra pasibaigusi, todėl yra tikslinga naują sutartį pasirašyti kuo greičiau, dėl eismo saugumo.

10.3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės teisių gynimas jai palankaus teismo sprendimo atveju nenukentėtų, tuo tarpu sustabdžius Pirkimo procedūras, viešajam interesui būtų padaryta žala. Ieškovė neparastų teisės varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo, nes tai yra tęstinis darbų pirkimas, darbus planuojama atlikti per 36 mėnesius.

10.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokiu atveju suformuotų netinkamą teismų praktiką, neatitiktų šio instituto tikslų, leistų tiekėjams piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeistų viešąjį interesą, nes būtų trukdoma įgyvendinti visam miestui svarbius projektus.

10.5. Ieškovė pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį ir taip piktnaudžiauja savo teisėmis siekdama bet kokiomis priemonėmis trukdyti įgyvendinti Pirkimo procedūras.

11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad viešojo pirkimo procedūros yra baigtos ir su UAB „Biseris“ 2019 m. birželio 18 d., todėl vien ši aplinkybė suteikia pagrindą ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Žemesnės instancijos teismas

15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2019 m. birželio 18 d. sutarties Nr. A62-109/19, pasirašytos tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Biseris“, kopiją. Šiais duomenimis grindžiami atsakovės papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, kad Pirkimo procedūros yra baigtos.

16. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra vieši, tačiau jie yra susiję su nagrinėjamu klausimu ir turi įtakos sprendžiamo klausimo baigčiai, taip pat į tai, kad naujų rašytinių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes bylos šalys dalyvaudamos viešojo pirkimo konkurse, turėjo teisę susipažinti su 2019 m. birželio 18 d. sutartimi Nr. A62-109/19, todėl nauji rašytiniai įrodymai prijungiami prie bylos ir vertintini visų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo / neteisėtumo

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

18. Viešųjų pirkimų bylose spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas taip pat turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgti į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).

19. Kaip minėta, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinys yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovės poziciją pagrindžiančiais įrodymais, teisiniais pagrindais ir atitinkantis jam keliamus CPK 423³ straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje apeliantė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

21. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016).

22. Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. e2-3048-340/2019, pagal apeliantės UAB „Gatas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo, 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu apeliantės ieškinį atmetė. Sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau pagal bylos duomenis ir aukščiau nurodytą teismų praktiką egzistuoja abejonės dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje byloje ir, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.

23. Vis dėl to, vien tik pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris nėra įsiteisėjęs, negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertinus kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl šiuo atveju taip pat yra būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstas išvadas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo.

24. Viešieji pirkimai neabejotinai yra susiję su viešuoju interesu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas, pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005 ir kt.). Taigi visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti, ar tam tikros rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (CPK 145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2287/2014 ir kt.).

25. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja tai, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad pirkimo procedūrų metu, nustatant konkurso laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012) ir kt. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2113/2012 ir kt.).

26. Ginčo viešojo pirkimo objektas (toliau – Pirkimo objektas) – apsauginių atitvarinių sistemų įrengimas ir priežiūra (pirkimo Nr. 408747). Pirkimo objektas skaidomas į 4 dalis: pirmoji objekto dalis – Automobilių kelių atitvarų, priešakinančių segmentų, smūgio slopintuvų ir santvarų įrengimo darbai; antroji objekto dalis – Pėsčiųjų atitvarų ir metalinio tinklo skydų tvorų įrengimo darbai; trečioji objekto dalis – Kelio atšvaitų įrengimo darbai; ketvirtoji objekto dalis – Apsauginių stulpelių ir dviračių stovų įrengimo darbai. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, darė išvadą, kad pirmumas taikytinas viešajam interesui, susijusiam su eismo dalyvių saugumo užtikrinimu, o ne apeliantės interesų tenkinimui.

27. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai vertino situaciją, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, visuomenės interesas nebus pažeistas, o jų netaikymas, priešingai nei vertino teismas, pažeistų viešąjį interesą, ekonomiškumo, proporcingumo, efektyvumo principus (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad viešojo intereso apsauga, sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik perkančiajai organizacijai, tačiau ir visuomenei, įskaitant ir Vilniaus miesto gyventojus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamos bylos atveju neabejotinai pirmenybė turi būti suteikiama viešajam interesui – siekiui užtikrinti eismo dalyvių saugumą įrengiant automobilių kelių atitvarų, priešakinančių segmentų, smūgio slopintuvus ir santvaras. Visuomenės intereso svarbą nagrinėjamos bylos atveju nulemia ir tai, jog Vilniaus mieste eismo intensyvumas yra didelis, nuolat įvyksta eismo įvykiai, tam tikruose kelio ruožuose yra nustatytas didesnis nei miesto teritorijoje leistinas greitis, todėl siekiant kuo efektyviau ir operatyviau užtikrinti eismo dalyvių teisėtus lūkesčius, prioritetas turi būti skiriamas viešajam interesui, susijusiam su eismo dalyvių saugumo užtikrinimu.

30. Pažymėtina, kad kilus ginčui dėl viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo, apeliantė prašė stabdyti viešojo pirkimo procedūrą bei uždrausti atsakovei sudaryti sutartį su viešojo pirkimo konkurso laimėtoju. Pirmosios instancijos teismui 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, viešojo pirkimo procedūros buvo tęsiamos, o iki šios nutarties teisėtumo klausimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad viešojo pirkimo procedūros yra baigtos ir tarp atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei trečiojo asmens UAB „Biseris“ 2019 m. birželio 18 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. A62-109/19.

31. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas bei įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, kaip laikinosios apsaugos priemonės, yra tiekėjo interesų gynimo priemonės, taikytinos pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol šios procedūros dar nėra pasibaigusios. VPĮ 29 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kai pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, tarp jų vienas iš pagrindų, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pasibaigus pirkimui išnyksta teisinis pagrindas taikyti viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, o tuo atveju, jei viešasis pirkimas pasibaigia pirkimo sutarties sudarymu, taip pat išnyksta teisinis pagrindas taikyti ir įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1922/2011; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-868/2013, 2015 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1856-236/2015, 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-354-302/2016; 2016 m sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-381/2016).

32. Tai reiškia, kad pirkimo sutarties sudarymas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų byloje, kurių dalyką sudaro viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas arba įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-178/2015).

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, prieina išvados, kad pasibaigus pirkimo procedūroms, keisti ar naikinti teismo nutartį ir taikyti prašomas laikinąsias priemones nėra nei pagrindo, nei tikslo. Taikymas laikinųjų apsaugos priemonių nesukels jokių realių teisinių padarinių, nes viešojo pirkimo procedūros pasibaigusios.

34. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, sutartis su laimėtoju dar nebuvo sudaryta, todėl teismas prašymo dėl sutarties sustabdymo nenagrinėjo, o kadangi apeliacijos objektas yra skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, todėl dėl sutarties sustabdymo, nenagrinėjus šio klausimo pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo reikalavimų bei panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė