Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovei Eglei Matonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – E. A. (E. A.), uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys įteiktas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 125 straipsnis).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti K. L. M. gyvenamosios vietos nustatymui su jo motina (ieškove). Ieškovės reikalavimas dėl teikiamo išlaikymo vaikui priteisimo pareikštas vaiko interesais, o nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas. Patikslinus ieškinį pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškinio reikalavimas dėl nepilnametės Z. A. M. tėvystės nuginčijimo neprieštarauja nepilnametės interesams.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė pareikštus reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais.

Nurodė, kad nuo 2014 gyveno kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini). Santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santykiai pablogėjo iškart po vestuvių. 2020 m. naujus metus sutiko atskirai: ieškovė – su vaikais, atsakovas – su draugais. 2020 m. kovo mėnesį atsakovas išsikraustė. Šeimoje visada buvo problemų dėl atsakovo alkoholio vartojimo, vairavimo neblaiviam, ieškovė šeimoje patyrė nuolatinius pažeminimus, įžeidinėjimus. Atsakovas santuokos metu šalių vaiko neprižiūrėjo, prie buities neprisidėdavo, visus darbus padėdavo atlikti ieškovės tėvas. Atsakovas nusipirkdavo alaus, užkandžių ir eidavo praleisti laiko į garažą. Atsakovas 3 kartus buvo pagautas neblaivus, iš kurių 2 – iki santuokos, bei 1 kartą – santuokos metu (2019 m. gruodžio 7 d.). Pastarojo įvykio metu, atsakovas su bendradarbiu svečiavosi šeimos namuose, išėjo į lauką parūkyti ir būdamas neblaivus, išvažiavo, po valandos paskambino ieškovei, paprašė jį parvežti. Automobilis, kurį vairavo atsakovas buvo įsigytas santuokos metu, atsakovui skirta bausmė – bauda. Šiuo metu, ieškovės žiniomis, atsakovui yra paskirta bausmė už seksualinį smurtą, kuriuo jį kaltina dukra. Gyvenimo kartu metu, ieškovė atsakovo priekabiavimo prie dukters nepastebėjo. Nurodytos aplinkybės, ieškovės vertinimu, yra pagrindas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovės žiniomis, laikotarpiu, kai atsakovo ikisantuokinė dukra gyveno su globėjais, jos išlaikymui buvo priteistas 53 Eur / mėn. išlaikymas. Atsakovo dukrai gyvenant kartu su jais ieškovė rūpinosi atsakovo dukra (gamino maistą, padėdavo ruošti namų darbus, veždavo pas psichologą). Atsakovo dukrą paėmus iš šeimos, atsakovas išsikraustė iš šeimos namų. Atsakovo pajamos santuokos metu buvo 800 – 1 100 Eur / mėn. Ieškovės išsilavinimas – vidurinis, atsakovo – vidurinis arba profesini bakalauras. Grįžus iš (duomenys neskelbtini) pradėjo lįsti atsakovo skolos – buvo susidariusi skola už ikisantuokinės dukters išlaikymą, taip pat turėjo kitų skolų. Pirmus du metus atsakovas dirbo tik kad atsiskaityti su antstoliais, vėliau – apie 200-300 Eur pasilikdavo savo reikmėms, o likusius – skirdavo šeimai. Vaiko poreikius sudaro išlaidos aprangai, mokyklai, maistui (vaikas yra išrankus maistui), žaislams. Nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas specialių poreikių neturi, būrelių nelanko. Išsikraustęs atsakovas vieną kartą vaikui skyrė 250 Eur. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos sudaro 490 Eur, iki vaiko priežiūros atostogų uždirbdavo 750 – 900 Eur per mėnesį, priklausomai nuo darbo valandų skaičiaus. Ieškovės vertinimu, kol atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, atsakovui būtų sudėtinga teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą. Ieškovės nuomone, mažiausia suma, atsakovo skirtina vaikui, galėtų būti 150 Eur per mėnesį. Ar Kauno tardymo izoliatoriuje atsakovas gali dirbti, ieškovė nežino. Nuo 2020 m. atsakovas savo sūnų aplankė tik vieną kartą, daugiau bendravimo nevyko. Santuokos metu ieškovė buvo paėmusi paskolas vestuvėms, automobiliui, telefonui, todėl įsipareigojimus kreditoriams prašo pripažinti asmeniniais ieškovės įsipareigojimais. Kam atsakovas 2020 m. pasiėmė kreditą, ieškovei nežinoma, įsiskolinimą prašo pripažinti asmenine jo prievole. Ieškovė nurodė, kad su trečiuoju asmeniu pažįstama nuo vaikystės, augo kartu, pradėjo susitikinėti jau šalims nebegyvenant kartu, apsigyveno kartu 2020 m. birželio mėnesį. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovas nėra dukters tėvas, kadangi ieškovei pastojus šalys nebegyveno kartu. Ieškovei atsakovo pozicija dėl byloje pareikšto reikalavimo nuginčyti tėvystė – nežinoma, tačiau šalys praeityje yra kalbėjusios apie tai, kad atsakovas nėra mergaitės tėvas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikšti mažamečio interesais. Ieškovės prašoma priteisti suma galimai patenkintų vaiko interesus. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio privalo būti nukreiptos į geriausius vaiko interesus. Tarnybos vertinimu, nėra tikslinga nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, geriau palikti šalims laisvę susitarti dėl bendravimo su vaiku pagal galimybes ir susiklosčiusias aplinkybes. Tėvystės nuginčijimas mažametės atžvilgiu jos interesų nepažeis. Papildomai nurodė, kad atsakovo tėvo valdžia yra neterminuotai apribota dukters A. M. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju termino susitaikymui skyrimas netikslingas, kadangi šalys tokio prašymo nereiškė, šalys nuo 2020 m. kovo 1 d. neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, taigi nėra pagrindo manyti, kad santuoka gali būti išsaugota.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Ieškovė prašė nustatyti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nuolat menkino ir žemino ieškovę, nesurūpino vaiku, nepadėdavo namuose, o nuolat laiką leisdavo garaže, kur piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, buvo baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, didžioji dalis jo darbo užmokesčio išeidavo jo baudoms apmokėti bei atsiskaityti su antstoliais, daug pinigų išleisdavo alkoholiui. Šiuo metu, ieškovės žiniomis, atsakovui yra paskirta bausmė už seksualinį smurtą prieš dukrą. Ieškovė ir išlaikė šeimą, be to, rūpinosi ne tik jų bendru sūnumi, bet ir kartu gyvenusia atsakovo dukra (kartu ruošdavo pamokas, veždavo pas psichologą).

Ieškovės nurodytas aplinkybes apie alkoholio vartojimą patvirtina Tarnybos pateiktas 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. balandžio 24, 2020 m. gegužės 19 d., 2020 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos planas, iš kurio matyti, kad atsakovas turi / turėjo priklausomybę nuo alkoholio, kurią, Tarnybos mobiliosios komandos psichologės G. S. teigimu, patvirtino ir pats, jam buvo nustatytas įpareigojimas spręsti žalingo alkoholio vartojimo problemą, konstatuota, kad atsakovas priklausomybės nuo alkoholio mažinimo programoje nedalyvavo, nenuvyko pas specialistus dėl priklausomybės nuo alkoholio įvertinimo, t.y. įpareigojimų, susijusių su alkoholio vartojimu, neįgyvendino. Remiantis ieškovės paaiškinimais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį nustatyta, kad atsakovas santuokos metu už tai, kad 2019 m. gruodžio 4 d. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,14 prom. neblaivumas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarimu nubaustas administracine nuobauda, o 2020 m. lapkričio 10 d. tiesioginės tyčios kaltės forma padarė nusikalstamą veiką – vairavo būdamas neblaiviu (jam nustatytas 1,62 promilių neblaivumas), už ką nuteistas įsiteisėjusiu 2020 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį, priešingų argumentų nepateikė, reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės neginčijo.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas šalių santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė nurodė, kad reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nekelia, o atsakovas, nutraukus santuoką dėl jo kaltės, teisės į išlaikymą neturi, tokio prašymo ir nereiškė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinis gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą, ieškovei prašant, jai sugrąžinama iki santuokos turėta pavardė – „V.“, atsakovui paliktina jo turima pavardė – ,,M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš pateikto gimimo įrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra Z. A. M., kurios tėvu įregistruotas atsakovas R. M..

CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju dukra Z. A. M. gimė ieškovei esant santuokoje su atsakovu, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas atsakovas R. M..

Ieškovė nurodė, kad dukters Z. A. M. tėvas yra ne atsakovas, kadangi ieškovei pastojus šalys nebegyveno kartu. Nurodė, kad dukters tėvas yra trečiasis asmuo E. A., su kuriuo apsigyveno kartu 2020 m. birželio mėnesį.

Atsakovas savo pozicijos dėl pareikšto reikalavimo nuginčyti tėvystę į bylą nepateikė. Ieškovei atsakovo pozicija dėl byloje pareikšto reikalavimo nuginčyti tėvystę – nežinoma, tačiau šalys praeityje yra kalbėjusios apie tai, kad atsakovas nėra mergaitės tėvas.

Trečiasis asmuo E. A. teismui nurodė, kad su ieškove susitikinėti pradėjo prieš dvejus metus, balandžio mėnesį. Kai pradėjo bendrauti, ieškovė gyveno pas tėvus, atsakovas kartu nebegyveno. E. A. sutinka su reikalavimu dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo, pripažįsta savo tėvystę dukters atžvilgiu, nurodė, kad nuginčijus tėvystę ketina įteisinti savo tėvystę dukters atžvilgiu.

Remiantis šalių paaiškinimais, kurie pagal Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1, 2 dalis, pripažįstami įrodymais, nustačius, kad šalys kartu negyveno nuo 2020 m. kovo mėnesio, o ieškovė ir trečiasis asmuo bendrą buitį pradėjo vesti 2020 m. birželio mėnesį, nesant ginčo byloje, teismo vertinimu yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovės dukters Z. A. vaiko tėvas yra ne atsakovas R. M., todėl jo tėvystės Z. A. M. atžvilgiu nuginčytina.

Reikalavimas panaikinti nepilnamečio vaiko Z. A. M. gimimo įraše (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius duomenis apie tėvą R. M. yra perteklinis, tokius veiksmus atlieka civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku

Ieškovė prašo nepilnamečio šalių sūnaus K. L. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi sūnus nuo 2020 m. kovo 1 d. faktiškai gyvena išimtinai su ieškove, ji tinkamai rūpinasi ir auklėja sūnų, sūnus yra prisirišęs prie jos. Atsakovas, ieškovės teigimu, su vaiku beveik nebendrauja. Atsakovas nepateikė teismui pozicijos dėl reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Tarnyba išvadoje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti dėl K. L. M. gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove A. M..

Atsižvelgiant į nepilnamečio šalių sūnaus interesą turėti pastovią, įprastą, saugią gyvenamąją aplinką, K. L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Ieškovė nurodė, kad ginčo dėl vaiko bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiu tėvu R. M. nėra. Atsakovas reikalavimo dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo nereiškė, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas.

Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimas su vaiku yra tęstiniai santykiai ir kilus ginčui tarp tėvų bet kuris iš jų gali kreiptis į teismą iš naujo (CK 3.175 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ieškovė, teikdama ieškinį, nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 500 Eur per mėnesį suma. Atsakovas turėtų padengti bent pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos, t.y. skirti vaikui po 250 Eur kas mėnesį. Ieškovė 2022 m. kovo 21 d. teismui pateikė 2022 m. kovo 18 d. Vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodoma, kad vaikui išlaikyti yra skiriama per mėnesį: maistui – 150-170 Eur, drabužiams – 80 Eur, sveikatos priežiūrai, vaistams, vitaminams, sirupams, gydomosioms arbatoms ir pan. – nuo 10 Eur, higienos ir švaros prekėms – nuo 10 Eur, vaikiškai kėdutei, staliukui ir kt. daiktams / baldams – nuo 20 Eur, žaislams, vaikiškoms knygelėms, kanceliarinėms prekėms – 20 Eur, šildymui (malkoms ir anglims) – 30 Eur, planšetei, telefonui, internetui – 25 Eur, elektrai – 10 Eur, kebabams – 30 Eur, pramogoms - 15 Eur, vaiko draugų gimtadieniams – 10 Eur, mokesčiui už darželį – apie 40 Eur, kuro išlaidoms vežant vaiką į darželį – 20 Eur, rinkliavos darželyje – nuo 5 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – nuo 10 Eur. Bendra patikslinta poreikių suma siekia 485 – 505 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, sutiktų ir su 150 Eur / mėnesį išlaikymu. Ieškovės atstovė nurodė, kad nepilnamečiam šalių sūnui turėtų būti priteistas bent ½ dydžio minimalios algos dydžio išlaikymas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, vaiko poreikių neginčijo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, atsakovas nedirba. Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, akcijų neturi. Į bylą nepateikta duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus. Remiantis ieškovės paaiškinimais, Tarnybos pateiktais duomenimis, atsakovas turi dar vieną išlaikytinę – dukrą A. M.. Remiantis Tarnybos posėdžio metu pateiktais duomenimis, atsakovui yra neterminuotai apribota tėvo valdžia dukters atžvilgiu. Ieškovės teigimu, atsakovo dukrai iš atsakovo anksčiau buvo priteistas 53 Eur / per mėnesį išlaikymas. Tikslių duomenų apie šiuo metu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį nepilnametei į bylą nepateikė nei šalys, nei Tarnyba.

Ieškovė A. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, yra vaiko priežiūros atostogose, per mėnesį gauna 499,86 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoką. Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu santuokos metu buvo registruotos nuosavybės teisės į transporto priemonę – Audi A6 Avant, Ieškovė turi dar dvi išlaikytines – M. I. V., gimusią (duomenys neskelbtini), ir Z. A. M., gimusią (duomenys neskelbtini)(kurios atžvilgiu prašoma nuginčyti atsakovo tėvystę).

Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta.

Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertintina ne tik jo pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad jis sąžiningai siekė ir siekia užtikrinti savo vaiko teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad savo galimybę užauginti bei tinkamai aprūpinti vaikus kiekvienas asmuo privalo įvertinti prieš apsispręsdamas jų turėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nors dabar, tikėtina, atsakovo galimybės dirbti ribotos, tačiau, būdamas jauno amžiaus ir darbingas, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad gautų pajamų ir gebėtų teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat yra išaiškinęs, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Valstybės skiriamų išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju šalių turtinė padėtis, įvertinant jų turimus išlaikytinius, turtą, tai, kad atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, yra tokia, kad valstybės pagalba auginant vaiką / vaikus jiems yra reikalinga, todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Ieškovei, kaip turinčiai tris nepilnamečius vaikus, yra mokami 116,76 Eur dydžio vaiko pinigai už kiekvieną vaiką. Teismas, sprendžia, kad iš 495 Eur (485 – 505) / 2) Eur atimtina 116,76 Eur išmokos suma, o 378,24 Eur suma, padengiant vaiko poreikius, tarp šalių paskirstytina taip, kad iš atsakovo, įvertinus, kad berniukas gyvena su mama, jai tenka didesnė vaiko kasdienės priežiūros dalis, sūnui priteisiamas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymas privalo būti teikiamas kiekvieną einamąjį mėnesį.

Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas nuo išsikraustymo iš šalių namų momento (nuo 2020 m. kovo mėnesio 1 d. iki 2021 m. gegužės 12 d.) prie sūnaus poreikių tenkinimo prisidėjo tik 250 Eur suma, todėl prašo iš jo priteisti 3 325 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 14,3 mėnesių laikotarpį. Atsakovas ieškovės nurodomų aplinkybių dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo neginčijo.

Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo šalių sūnui K. L. M. 2 550 Eur (2 800 – 250) išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. (atsakovo išsikraustymo dienos) iki 2021 m. gegužės 3 d. (ieškinio padavimo dienos), už vieną mėnesį skaičiuojant 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, atėmus ieškovo vaikui suteiktą išlaikymą 250 Eur sumai.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio atstovė motina A. M. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios, įsiteisėjus šiam sprendimui, naikintinos.

Dėl turto padalijimo

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neįgijo.

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo transporto priemonę AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo šią transporto priemonę palikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad transporto priemonės vertė – 400 Eur

CK 3.117 straipsnyje nustatyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Atsakovas prašomo turto padalijimo būdo, nurodomos vertės neginčijo. Tretieji asmenys prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo nereiškė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo su ieškove lieka nepilnametis šalių vaikas, jai tenka kasdienė vaiko priežiūros naštą, turto vertė nėra didelė, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, turto padalijimo būdas nepažeis atsakovo ar šalių kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

Dėl šalių prievolių

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Paskolos sutarties pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidariąja, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

Tretieji asmenys UAB „SB lizingas“ ir UAB „GF bankas“ ieškinio reikalavimams neprieštaravo, jokių įrodymų neteikė arba su ieškovės reikalavimais sutiko, todėl prievolė kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal 2020 m. vasario 13 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 2018 m. spalio 7 d. Vartojimo kredituoto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), prievolė kreditoriui UAB „GF bankas“ pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) paliekama asmenine ieškovės A. M. prievole, o prievolė kreditoriui UAB „GF bankas“ pagal 2020 m. kovo 5 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo R. M. prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš dalies tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 54 Eur (200 x 12 x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismo vertinimu, atsakovo kaltės dėl to, kad ieškovei byloje teko pareikšti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo nėra, pati ieškovė apsisprendė susilaukti vaiko su kitu asmeniu, nenutraukus santuokos, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 100 Eur žyminio mokesčio.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė A. M. pateikė prašymą dėl 697,3 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, kurios yra pagrįstos pateiktais dokumentais.

Įvertinęs bylos baigtį, tai, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies, į tai, kad, kaip minėta, atsakovo kaltės dėl to, kad ieškovei byloje teko pareikšti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo nėra, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 80 proc. patirtų atstovavimo išlaidų, t.y. 557,84 Eur (697,3 x 0,80) atstovavimo išlaidų.

Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 657,84 Eur (100+ 557,84) bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 41,39 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinus, kad didžioji dalis šių išlaidų susidarė, siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovui, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 41,39 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant žyminį mokestį, nurodytinas įmokos kodas – 5660, mokant išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, nurodytinas įmokos kodas – 5662.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. M. sugrąžinti ikisantuokinę pavardę – „V.“, atsakovui R. M. palikti pavardę – „M.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. L. M. (K. L. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui K. L. M. (K. L. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus, skirtus nepilnamečio išlaikymui pervedant į ieškovės A. M. atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „SEB bankas“.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo vaikui K. L. M. (K. L. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 550 (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., pervedant šią sumą į ieškovės A. M. atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „SEB bankas“.

Paskirti ieškovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Prievoles uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“, kylančias iš 2020 m. vasario 13 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. spalio 7 d. Vartojimo kredituoto sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeninėmis ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Prievolę uždarajai akcinei bendrovei „GF bankas“, kylančią iš 2019 m. rugsėjo 23 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorio Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Prievolę uždarajai akcinei bendrovei „GF bankas “, kylančią iš 2020 m. kovo 5 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Nustatyti, kad atsakovas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko Z. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o Z. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,39 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 39 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 657,84 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Išaiškintini, kad priteistos į valstybės biudžetą su procesiniu dokumentų siuntimu susijusios išlaidos (įmokos kodas – 5662), žyminis mokestis (įmokos kodas – 5660) – turi būti sumokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, o į bylą pateikiami tai patvirtinantys įrodymai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.