- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- eII-242-419/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00029-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- J. J.
- Advokatai
- Agnė Misiūnaitė
Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. J. skundą dėl 2024-03-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK:23228633261) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2024-03-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato nutarimu (ROIK:23228633261) M. J. atžvilgiu vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nepradėta administracinio nusižengimo teisena pagal (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį dėl to, kad M. J. tyčia ir savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, ant bendroje nuosavybėje esančių ūkinių pastatų užkabino spynas ir neleido buvusiai žmonai J. J. naudotis savo teisėmis, t. y. naudotis bendroje nuosavybėje esančiais ūkiniais pastatais ir juose esančiais daiktais, kaip tai nurodoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis teisingumo ir protingumo principų. Taip pat 3 dalyje įtvirtinta tai, kad draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Šalies argumentai
2. J. J. pateikė skundą dėl 2024-03-04 Institucijos nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK:23228633261) prašydama jį panaikinti ir patraukti M. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį.
3. Skunde nurodyta, kad J. J. (toliau – Pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu, nurodydama, jog jos buvęs sutuoktinis M. J. pažeidžia jos teises, t. y. jiems bendrosios nuosavybės teise, priklausančiuose statiniuose pakeitė durų spynas, atjungė elektrą adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, Pareiškėja, negali įeiti į statinius (ūkinius), taip pat negali vykdyti sodo ir kitų kiemo darbų, nes atjungta elektra. Nutarimu 2024-03-08 Nr. 10-S5177(1.39E-10) (ROIK 23228633261) buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 518 str. 1 d. „Savavaldžiavimas“ M. J. atžvilgiu. Šalčininkų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta J. J. ir M. J. santuoka (Ištuokos liudijimas 1997-06-24), sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3118. Teismo sprendimu buvo išspręstas vaiko išlaikymo klausimas, tačiau neišspręstas santuokoje įgyto turto padalijimas. 2023 m. gegužės 12 d. J. J. kreipėsi į privalomąją mediaciją dėl turto atidalijimo (priedas – Ginčo šalies prašymas): a) Statiniai adresu (duomenys neskelbtini): Pastatas - Gyvenamasis namas, Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); Pastatas - Ūkinis pastatas, Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); Pastatas - Ūkinis pastatas, Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); Pastatas - Ūkinis pastatas, Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); Pastatas - Ūkinis pastatas, Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); b) Butas adresu (duomenys neskelbtini): Butas/Patalpa – Butas, Unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso J. J. (1/2 žemės sklypo dalis) ir M. J. (1/2 žemės sklypo dalis). J. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o sodininkystės darbus vykdo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi keliais ūkiniais pastatais, kuriuose yra sodo reikmenys, taip pat naudojasi dalimi gyvenamojo namo, nes jos sūnus (taip pat ir M. J. sūnus) atliko remonto darbus, pagerino turto būklę. M. J. jau keletą metų adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena. M. J. pasitraukė iš mediacijos, nes neturėjo tikslo sąžiningai susitarti dėl turto atidalijimo variantų, t. y. nesutiko nei atlikti turto vertinimo, nei pateikti turto atidalijimo natūra jam priimtiną variantą. Nuo tada, kai J. J. kreipėsi į mediaciją ir pareiškė, jog turi tikslą susitvarkyti turtinius klausimus, M. J. elgėsi piktybiškai, kreipėsi į elektros tiekėją ir atjungė elektros tiekimą adresu (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad J. J. ten nuolat būna, tvarkosi ūkį. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. atsisakė dalyvauti mediacijoje, J. J. ėmėsi procedūrų paruošti dokumentus dėl turto atidalijimo pateikimo teismui, tame tarpe žemės sklypo ir jame esančių statinių atidalijimo planus, o jiems atlikti būtina atlikti išmatavimus. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, J. J. informavo M. J. dėl šių procedūrų ir užsakė geodezininko V. S. paslaugas. Geodezininkui V. S. atvykus 2023-09-20, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti geodezinius matavimus, M. J. iš anksto žinodamas apie geodezininko ir J. J. atvykimą, pakeitė spynas, o pats pasitikęs geodezininkus ėmė šaukti ir nuolat kartojo, jog šiuo adresu viskas priklauso tik jam vienam ir jis neleis atlikti jokių matavimų. M. J. atjungus elektrą, Pareiškėja kreipėsi telefonu (skambino ir parašė sms žinutę) į M. J., prašė pasiaiškinti ir įjungti elektrą, tačiau M. J. paaiškino, jog jis vienas yra šeimininkas adresu (duomenys neskelbtini), o sms žinute parašė „...Aš tavo bute nešeimininkauju šviesa. Aš už savo šviesą moku...“. Pareiškėja informuoja, jog M. J. yra pasirašęs sutartį su elektros tiekėju, todėl jis atlieka mokėjimus. M. J. atsisako priimti pinigus iš J. J. už elektrą (grąžino mokėjimo pavedimą). Taigi, M. J. neteikia informacijos dėl elektros paslaugų sąskaitų, nepriima pinigus, o elektros atjungimą motyvuoją tuo, jog Pareiškėja nesumoka pinigų. Darytina išvada, jog M. J. tokiu būdu elgiasi nesąžiningai ir piktybiškai Pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja siekė apginti savo pažeistas teises kreipiantis su pareiškimu į policiją, nurodant aplinkybes ir pateikiant įrodymus, jog buvęs sutuoktinis savavaldžiauja – t. y. atjungė elektrą ir pakeitė spynas. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje laikytinas nepagrįstu, kadangi nebuvo išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Konkrečiu atveju M. J. pažeidžia Pareiškėjos, kuri yra turto bendrasavininkė interesus, aktyviais veiksmais, t. y. atjungdamas elektros tiekimą ir pakeisdamas spynas be bendrasavininkės sutikimo. Pareiškėja, būdama turto bendrasavininkė, negali patekti į statinius (ūkinius pastatus) ir naudotis elektra, dėl M. J. neteisėtų ir savavališkų veiksmų. Pažymėtina, jog Pareiškėja net negali atlikti geodezinius matavimus adresu (duomenys neskelbtini), kad galėtų paruošti dokumentus dėl turto atidalijimo/naudojimosi tvarkos, kurie būtini civilinėje byloje dėl turto atidalijimo/naudojimosi tvarkos nustatymo. M. J. šios aplinkybės yra žinomos, tačiau jis nėra suinteresuotas dėl atidalijimo, taigi ir imasi visų aktyvių veiksmų, kuriais stabdo šios procedūros atlikimą.
4. Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.
5. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant ANK 580 straipsnis).
Šalies argumentai
6. J. J. atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad šalių santuoka nutraukta jau seniai, bet turtas liko nepadalintas. Dabar jie nusprendė pasidalinti bendrą turtą, kurį sudaro butas, gyvenamasis namas su statiniais bei žemės sklypas. Šis sklypas įgytas po santuokos nutraukimo, jame yra statiniai. J. J. turi ten savo ūkį ir dažnai ten atvyksta. Tarp jų buvo inicijuotas mediacijos procesas, kuriame M. J. atsisakė dalyvauti. Tuomet ir prasidėjo įvairios savavaldžiavimo apraiškos. M. J. atjungė elektrą. J. J. paprašė, kad jis įjungtų elektrą į ką jis atsakė, kad ji ten yra niekas. Kadangi J. J. negali naudotis savo turtu, laistyti daržo ir panašiai, buvo iškviesta policija. Savavaldžiavimo fakto pareigūnai nenustatė ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, bet byloje yra duomenų, kur M. J. patvirtino, kad jis atjungė šviesą, jis argumentavo, kad ji yra niekas, jos pinigų jam nereikia, todėl šviesa bus atjungta. Taigi jis patvirtino savo veiksmų neteisėtumą. Pastatai registruoti M. J. vardu, bet jie įgyti santuokos metu, todėl tokia registracija nieko nereiškia. M. J. pakeitė visų pastatų spynas, dėl to negali pamatuoti namo ir nustatyti statinių vertės, dėl ko negali kreiptis į teismą dėl turto padalinimo. M. J. ten negyvena, o J. J. laiko ten savo nedidelį ūkį. Jam tai nepatinka, dėl to jis nusprendė išjungti elektrą. Kai M. J. pradėjo savavaldžiauti, tai jis net nežinojo, kad jų santuoka buvo nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
8. J. J. ginčijo Institucijos nutarimą, kuriuo nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena M. J. atžvilgiu dėl savavaldžiavimo, prašė nutarimą panaikinti ir M. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį.
9. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
10. Pagal ANK 518 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad ANK 518 straipsnyje įtvirtina norma yra blanketinė, t. y. tokia norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose). Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. 2023-12-23 pareiškimu kreipėsi į Instituciją ir duodama paaiškinimus 2023-12-29 nurodė, kad nuo 2022 m. lapkričio tarp jos ir buvusio vyro M. J. vyksta turto dalybos, o būtent namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu negyvena nei ji, nei jos buvęs vyras. Į šią sodyba ji pati ateina tvarkyti ūkinių reikalų. 2023 m. lapkričio mėnesį M. J. nuo ūkinių pastatų nuėmė spynas, nuo kurių ji turėjo raktus, ir pakabino savo spynas, o naujų spynų raktų jai nedavė. 2023-10-19 aptiko, kad penkiuose ūkiniuose pastatuose, kuriais ji naudojasi, atjungta elektra ir vanduo. SMS žinute informavo M. J. apie atjungtą elektrą ir vandenį, pranešė, kad sumokės už elektrą, tačiau elektra iki šiol neįjungta. 2023-11-24 M. J. atvažiavęs į sodybą, paėmė raktus nuo laisvai prieinamų patalpų, jai raktų nedavė, todėl negali naudotis šiose patalpose esančiais daiktais.
13. Apklausiamas policijos komisariate M. J. 2024-02-28 paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), nei jis, nei J. J. negyvena. Į šią sodybą atvažiuoja kūrenti namą. Nuo sodyboje esančių ūkinių pastatų jis raktų neturėjo ir neturi, o juos turi ir pastoviai naudojasi J. J.. Jis raktų nuo ūkinių pastatų, kuriais naudojasi J. J. neėmė ir savo spynų ant durų nekabino. Tai J. J. jam neduoda raktų nuo ūkinių pastatų. Dėl buvusios žmonos neteisėtų veiksmų 2023-10-20 rašė pareiškimą policijai. J. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Už sodybai tiekiamą elektrą J. J. niekada nemokėjo. Kai pasakė jai sumokėti už panaudotą elektrą sodyboje, J. J. atsisakė tai daryti, todėl kad nebūtų skolos, elektrą sodyboje atjungė.
14. Kaip matyti, kreipdamasi pareiškimu į policiją, J. J. akcentavo keletą netinkamo M. J. elgesio aspektų: kad jis savavališkai pakeitė ūkinių pastatų spynas ir naujų raktų jai nedavė bei tai, kad jis savavališkai atjungė elektrą bei vandenį, dėl ko ji negali naudotis jai priklausančiu turtu. Atliekant tyrimą Institucijos pareigūnai apklausė M. J. ir 2024-02-28 apklausos metu jis patvirtino, kad iš tikrųjų atjungė elektrą jam ir J. J. bendrai priklausančioje sodyboje, o savavališką spynų pakeitimą neigė. Teismas sutinka, kad byloje trūksta įrodymų dėl spynų ūkiniuose pastatuose keitimo aplinkybių ir šalių paaiškinimuose esančių prieštaravimų nėra galimybės pašalinti, tačiau situacija dėl elektros energijos atjungimo yra kitokia. M. J. pripažino, kad atjungė elektrą sodyboje, tačiau ginčijamame nutarime aprašant nusižengimo esmę, nurodyta aplinkybė tik dėl spynų ūkiniuose pastatuose pakeitimo visiškai ignoruojant aplinkybes dėl energijos išteklių tiekimo apribojimo ir M. J. veiksmų teisėtumas nebuvo vertinamas.
15. Teismas pažymi, kad sprendžiant ar M. J. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo požymius turi būti nustatyta kokią teisę (tikrą ar tariamą) jis vykdė, ar savo teisę jis vykdė pagal įstatymų nustatytą tvarką, ar jo veika buvo padaryta žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. J. ir M. J. yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Nurodytos teisės normos reiškia, kad tiek M. J., tiek J. J. turi teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe ir nė vienas bendraturtis negali trukdyti kitam įgyvendinti savo teises į turimą nuosavybę ar jų riboti.
17. Nagrinėjamu atveju M. J. pripažino, kad atjungė elektrą, tiekiamą nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad pats sodyboje negyvena, o J. J. už elektrą atsisakė mokėti. J. J. teismui pateikė šalių 2023-10-19 susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis, iš kurio turinio matyti, kad J. J. klausė M. J. kodėl jis neperspėjęs atjungė šviesą, dėl to ji negali pašerti vištų ir šunų, taip pat nėra vandens. J. J. nurodė, kad buvo davusi pinigų ir paprašė pasakyti kiek reikia dar, ji sumokės. Tuo tarpu M. J. atsakė, kad jam jos pinigų nereikia. Taigi matyti, kad J. J. pareiškime bei paaiškinimuose nurodytos aplinkybės yra patvirtintos šalių susirašinėjimu. J. J., priešingai nei teigė M. J., nebuvo atsisakiusi mokėti už sodybai tiekiamą elektros energiją, tačiau M. J. atsisakė jos pinigus priimti. Todėl M. J. veiksmus atjungiant elektrą bei prisidengiant tuo, kad buvusi žmona neva atsisakė už ją mokėti, galima vertinti kaip tyčinius.
18. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu naudodamasi bendrąja nuosavybe esančia sodyba J. J. nemokėjo už sodybai tiekiamus energijos išteklius, M. J., nebūdamas vieninteliu šalių bendro turto savininku, neturėjo teisės savo nuožiūra spręsti elektros energijos nutraukimo klausimų, tačiau privalėjo savo teisę į bendro turto objekto išlaikymą realizuoti pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas. Šiame straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
19. Vadinasi J. J. vengiant pareigos išlaikyti bendrą turtą ir šią pareigą vykdant vienam M. J., pastarasis turi teisę reikalauti iš J. J. atlyginti jo patirtus nuostolius dėl bendros nuosavybės išlaikymo, bet ne išjungiant energijos išteklių tiekimą. Nurodytų CK 4.76 straipsnio nuostatų M. J. nesilaikė, o savo tikrąją teisę į jam priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymą realizavo nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos bei pažeidė J. J. teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe, todėl pripažintina, kad M. J. veikoje yra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, taigi Institucija ginčijamu nutarimu nepagrįstai nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu.
20. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su Institucijos pozicija, kad šalių ginčas yra išimtinai turtinis ir jį reikia spręsti civilinio proceso tvarka. Iš tikrųjų šalių bendro turto padalinimas yra civilinės teisės nagrinėjimo dalykas, tačiau šalių civilinių teisių įgyvendinimo būdai gali būti svarstomi ir viešosios teisės kontekste, kadangi įgyvendinami savo civilines teises asmenys privalo laikytis įstatymų ir nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau tuo atveju, jeigu asmenys savo teises įgyvendina priešingai įstatymo normoms, tuomet už tokį elgesį jie gali būti traukiami ir administracinėn atsakomybėn.
21. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ginčijamame nutarime padarytos nepagrįstos išvados dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių M. J. veikoje nebuvimo, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti 2024-03-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato nutarimą (ROIK:23228633261) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.